Pasankusa Ekadašis

Pasankusa Ekadašio, kuris vyksta pilnėjant mėnuliui rugsėjo/spalio mėnesiais, šlovė nupasakota „Brahmavaivartha Puranoje” Viešpaties Krišnos ir Maharadžos Judhišthiros pokalbyje.

Maharadža Judhišthira tarė: „O Madhusūdana, kaip vadinasi Ekadašis, vykstantis pilnėjant mėnuliui rugsėjo/spalio mėnesiais. Būk malonus ir paaiškinki man tai.”

Viešpats Krišna atsakė: „O geriausias iš karalių! Šio Ekadašio pavadinimas yra Pasankusa Ekadašis. Dabar prašau pasiklausyk apie šio Ekadašio, kuris naikina visas nuodėmes, šlovę. Kai kurie žmonės taip pat vadina jį Papankusa Ekadašiu. Šio Ekadašio dieną ypač palanku garbinti Viešpatį Padmanabhą. Šis Ekadašis apdovanoja žmogų dangiškais malonumais, išsivadavimu ir kitokiais jo norimais rezultatais. Vien kartojant šventus Viešpaties Višnu vardus, galima pasiekti tuos pačius rezultatus kaip aplankius visas šventas vietas žemėje. Jei sąlygota siela, nepaisydama įvairių nuodėmingų veiksmų, kuriuos atliko veikiama iliuzijos, nusilenkia ir prisiglaudžia prie Viešpaties Hari, kuris yra geriausias puolusių sielų gelbėtojas, lotoso pėdų, tokiai sielai neteks eiti į pragarą.

Tie vaišnavai, kurie kritikuoja Viešpatį Šivą, ir tie šivaitai, kurie kritikuoja Viešpatį Višnu, neabejotinai patenka į pragarą. Rezultatas, gaunamas paaukojus tūkstantį arklių arba atlikus šimtą radžasuja jagių, negali būti prilygintas net vienai šešioliktajai daliai dorybės, kurią gauna besilaikantis šio Ekadašio. Šiame pasaulyje nėra nuopelno lygaus tam, kuris gaunamas laikantis šio Ekadašio. Todėl nėra kitos tokios šventos dienos kaip ši Ekadašio diena, kuri labai brangi Viešpačiui Padmanabhai.

O karaliau! Kai tik žmogus nebesilaiko Ekadašio, nuodėmės pradeda gyventi jo kūne. Šis Ekadašis apdovanoja savo pasekėją dangišku malonumu, išsivadavimu, išlaisvinimu iš mirties, gražiomis moterimis, turtais ir grūdais. O žemės prižiūrėtojau! Jei žmogus laikosi šio Ekadašio ir tą naktį nemiega, jis lengvai patenka į Viešpaties Višnu buveinę.”

Viešpats Krišna tęsė: „O geriausias iš karalių! Laikydamasis šio Ekadašio įžadų, žmogus gali išvaduoti dešimt kartų iš savo motinos šeimos, dešimt kartų iš savo tėvų šeimos ir dešimt kartų iš savo žmonų šeimų. Jei žmogus laikosi šio Ekadašio vaikystėje, jaunystėje ar senatvėje, jis nepatiria materialios egzistencijos kančių. Kas griežtai laikosi šio Pasankusa (arba Papankusa) Ekadašio, to visos nuodėmingos reakcijos išnaikinamos ir gyvenimo pabaigoje jis grįžta į Viešpaties Višnu buveinę. Jei žmogus labdarai dovanoja auksą, sezamo sėklas, žemę, karvę, grūdus, vandenį, skėtį ar batus, toks asmuo neturi keliauti į Jamaradžo buveinę. Kiekvienas, kuris praleidžia dieną neužsiimdamas pamaldžia veikla, yra tarsi miręs, nors ir kvėpuoja. Jo kvėpavimas lyginamas su kalvio dumplių alsavimu.

O geriausias iš karalių! Asmuo, kuris kasa šulinius ir ežerus kitų labui, dovanoja žemę ir namus bei atlieka kitą pamaldžią veiklą, pavyzdžiui, atlieka aukojimus, nėra baudžiamas Jamaradžos. Tik dėl dorybingumo žmonės gyvena ilgai, tampa turtingi, gimsta aukštos kilmės šeimose ir neserga. Esmė tame, kad tiesioginis Ekadašio laikymosi rezultatas yra atsidavimo tarnystė Krišnai, o netiesioginis rezultatas yra laikinos materialinės naudos pasiekimas.”