Prasadas
Mūsų kūnams reikia maisto, panašiai kaip automobiliui reikia kuro. Tinkamas maistas leidžia palaikyti mūsų kūnus sveikus ir darbingus. Vediniuose raštuose yra teigiama, jog “viena gyva būtybė yra maistas kitai gyvai būtybei” ( jīvo jīvasya jīvanam), tačiau tuo pat metu žmogui rekomenduojama vegetarinė mityba. Tokia mityba beveik nereikalauja prievartos. Viešpaties dėka gamta mums suteikia įvarius produktus – išauga daržovės, vaismedžiai, grūdai.
Bhagavad-gītoje Viešpats sako Ardžunai: “Kad ir ką darytum, kad ir ką valgytum, atnašautum ar dovanotum, kad ir kokiai askezei ryžtumeis, o Kuntī sūnau, atlik tai kaip auką Man.” Gali kilti klausimas kodėl? Atsakymas paprastas – visa mus supanti kūrinija priklauso Viešpačiui, visa ko šaltiniui. Todėl bhakti jogos keliu einantis žmogus aukoja maistą Viešpačiui taip išreikšdamas savo padėką. Maisto pašventinimo ritualas egzistuoja ir kitose pasaulio dvasinėse tradicijose išsakant padėkos maldas. Vediniai šventraščiai teigia, jog toks maistas apvalo mūsų sąmonę ir neužtraukia nuodėmės. Jis tampa prasādu, Viešpaties malone.
