Paršva Ekadašis

Šri Judhišthira Maharadžas paklausė Viešpaties Šri Krišnos: „Kaip vadinasi Ekadašis, kuris įvyksta per Bhadrapados mėnesio šviesias dvi savaites (šukla pakša) (rugpjūčio-rugsėjo mėn. – Hrišikeša masa)? Kas yra garbinama šio Ekadašio dievybė ir kokius nuopelnus pasieks jo besilaikantis? Maloniai apreikšk visa tai man, mano Viešpatie.“ Aukščiausiasis Dievo Asmuo Viešpats Šri Krišna atsakė savo bhaktui Judhišthirai taip: „Šis Ekadašis, o Judhišthira, vadinamas Vamana Ekadašiu, ir tiems, kurie jo laikosi, jis dovanoja ne tik didžias gėrybes šioje žemėje, bet ir galutinį išsivadavimą iš materialios nelaisvės. Dėl to, kad sunaikina visas žmogaus nuodėmingas reakcijas, jis dar vadinamas Džajanti Ekadašiu. Vien išgirdęs apie jo šlovę, žmogus išsilaisvina iš visų praeities nusižengimų. Šis pasninkas yra toks palankus, kad jo laikymasis suteikia tokius pat nuopelnus, kaip ir atlikus žirgo aukojimą. Nėra geresnio Ekadašio nei šis, nes jis taip lengvai dovanoja išsivadavimą. Taigi, jei žmogus tikrai trokšta laisvės nuo baudžiančio materialaus pasaulio, jis turėtų pasninkauti per Vamana Ekadašį. Laikydamasis šio švento pasninko, vaišnavas turėtų su meile garbinti Aukščiausiąjį Viešpatį Jo Vamandevos, nykštuko įsikūnijimo pavidalu, kurio akys kaip lotoso žiedlapiai. Taip elgdamasis, jis taip pat garbina visas kitas Dievybes, įskaitant Brahmą, Višnu ir Šivą, o po mirties neabejotinai eina į Šri Hari buveinę. Visuose trijuose pasauliuose nėra svarbesnio pasninko.

Šis Ekadašis yra toks palankus dėl to, kad šią dieną miegantis Viešpats Višnu apsiverčia ant kito šono. Taigi jis taip pat žinomas kaip Parivartini Ekadašis. Maharadža Judhišthira tada paklausė Viešpaties: „O, Džanardana, prašau, atsakyk man vieną klausimą. Kaip gali būti, kad Aukščiausiasis Viešpats miega ir tada apsiverčia ant šono? O Viešpatie, kai Tu miegi, kas nutinka visoms kitoms gyvoms būtybėms? Taip pat papasakok man, kaip tu surišai demonų karalių Bali Daitjaradžą (Bali Maharadžą) bei kaip galima patenkinti brahmanus. Kaip laikytis Čaturmasjos, kuri minima „Bhavišja Puranos” Čaturmasja-mahatmijoje? Būk man gailestingas ir atsakyki į šiuos klausimus.” Aukščiausiasis Dievo Asmuo Šri Krišna atsakė: „O Judhišthira, liūte tarp karalių, aš mielai papasakosiu tau istorinį įvykį, kuris, vien jį išgirdus, sunaikina visas žmogaus nuodėmių reakcijas. Treta jugoje kažkada buvo karalius vardu Balis. Nors gimė demonų (daitjų) šeimos dinastijoje, jis buvo labai atsidavęs Man. Jis giedojo daug Vedų giesmių Man ir atliko homos ritualus (ugnies aukas), siekdamas Mane patenkinti. Jis gerbė du kartus gimusius brahmanus ir kasdien juos užimdavo aukų atnašavimu. Tačiau ši puiki siela susikivirčijo su Indra ir galiausiai nugalėjo jį mūšyje. Balis perėmė visą jo dangiškąją karalystę, kurią Aš Pats jam padovanojau. Todėl Indra ir visi kiti devai (pusdieviai) kartu su daugeliu didžių išminčių atėjo pas Mane pasiskųsti dėl Bali Maharadžo. Nulenkę galvas iki žemės ir sukalbėję daugybę šventų maldų iš Vedų, jie garbino Mane kartu su savo dvasiniu mokytoju Brihaspačiu. Taigi aš sutikau pasirodyti jų vardu kaip nykštukas Vamanadeva, Mano penktasis įsikūnijimas.” Karalius Judhišthira tuomet paklausė: „O Viešpatie, kaip tu galėjai nugalėti tokį galingą demoną atėjęs tiesiog nykštuko brahmano pavidalu? Prašau aiškiai paaiškink man, nes aš esu tavo ištikimas bhaktas.” Aukščiausiasis Viešpats Šri Krišna atsakė: „Nors aš buvau nykštukas, aš buvau brahmanas ir priėjau prie to pamaldžiojo Balio karaliaus, prašydamas jo išmaldos žemės pavidalu. Aš pasakiau: „O Daitjaradža Bali, prašau paaukok Man vos tris žingsnius žemės. Toks mažas žemės sklypas atneš Man tiek pat  pasitenkinimo, kaip atneštų visi trys pasauliai.” Balis sutiko patenkinti Mano prašymą ilgai nesvarstydamas. Bet kai tik jis pažadėjo duoti Man žemės, Mano kūnas pradėjo plėstis į milžinišką transcendentinį pavidalą. Aš padengiau visą Žemę savo pėdomis, visą Bhuvarloką – savo šlaunimis, visą Svargaloką – savo juosmeniu bei visą Maharloką – savo skrandžiu. Taip pat Janaloką padengiau savo krūtine, Tapoloką – kaklu ir Satjaloką – savo galva ir veidu. Aš apdengiau visą materialią kūriniją. Iš tikrųjų, Mano milžiniška forma apėmė visas visatos planetas, įskaitant Saulę ir Mėnulį. Matydami šį nuostabų mano žaidimą, visi pusdieviai, įskaitant Indrą ir gyvačių karalių Šešą, pradėjo giedoti Vedų giesmes ir melstis Man. Tada paėmiau Balį už rankos ir tariau jam: „O, nesuteptas nuodėme, vienu žingsniu apdengiau visą Žemę, o antruoju – visas dangaus planetas. Kur man padėti koją, kad pamatyčiau trečią žemės laiptelį, kurį man pažadėjai?” Tai išgirdęs, Bali Maharadžas nusilenkė nuolankiai ir pasiūlė Man trečiąjį žingsnį žengti jam ant galvos. O Judhišthira, uždėjau koją jam ant galvos ir nusiunčiau iki pat Patalalokos. Pamatęs jį taip nusižeminusį, labai apsidžiaugiau ir pasakiau Baliui, kad nuo šiol visam laikui apsigyvensiu jo rūmuose. Po to, Parivartini Ekadašio dieną, kuri vyksta šviesiosios Bhadros mėnesio dalies metu (rugpjūčio-rugsėjo mėn.), Balis, Prahlados anūko Viročanos sūnus, savo rezidencijoje instaliavo Mano Dievybės formą. O karaliau, tuomet iki Haribodhini Ekadašio, kuris vyksta šviesiuoju Kartikos mėnesio laikotarpiu, aš ir toliau miegu pieno vandenyne. Šiuo laikotarpiu gauti nuopelnai yra ypač galingi.

Todėl reikia nuodugniai laikytis Parivartini Ekadašio. Iš tiesų, jis ypač stipriai apvalo ir taip išvaduoja žmogų iš visų nuodėmingų reakcijų. Šią dieną ištikimas bhaktas turėtų garbinti Viešpatį Trivikramą, Vamanadevą, kuris yra aukščiausiasis tėvas, nes šią dieną aš apsiverčiu miegoti ant kito šono. Jei įmanoma, šią dieną reikia duoti kvalifikuotam asmeniui jogurto, sumaišyto su ryžiais, taip pat šiek tiek sidabro, o tada nemiegoti visą naktį. Šis paprastas pasninkas išlaisvins žmogų nuo bet kokių materialių sąlygotumų. Tas, kuris laikosi šio švento Parivartini Ekadašio taip, kaip aprašiau, tikrai pasieks visokeriopą laimę šiame pasaulyje ir Dievo karalystę anapus. Kas tiesiog su atsidavimu klausysis šio pasakojimo, eis į pusdievių buveinę ir ten švytės tarsi pats Mėnulis. Toks galingas yra šio Ekadašio pasninkas. Iš tiesų, šis pasninkas yra toks pat galingas kaip tūkstančio arklių aukų atlikimas.”

Taip baigiasi pasakojimas apie Parivartini Ekadašio arba Vamana Ekadašio, kuris Bhadrapados mėnesį dylant mėnuliui, šlovę iš „Brahma-vaivarta Puranos”.

PASTABA: kitą dieną po Ekadašio yra Šri Vamana Dvadašis – Viešpaties Vamanadevos apsireiškimo diena. Ekadašio dieną pilno pasninko laikomasi iki vidurdienio. Pasninkas nutraukiamas ekadašiniu prasadu po vidurdienio. Kitą dieną (per Šri Vamana Dvadašį) švęskite Viešpaties Vamanadevos pasirodymą vėl pasninkaudami iki vidurdienio ir kartodami papildomai Mahamantros džapos, melsdami Viešpatį Jo prieglobsčio. Nutraukite šį pasninką džiaugsmingai pagerbdami Viešpaties Vamanadevos apsireiškimo dienos mahaprasado puotą!