Padmini Ekadašis

Šri Sūta Gosvamis pasakė: „Judhišthira Maharadžas tarė: „O, Džanardana, kaip vadinasi Ekadašis, kuris vyksta per šukla-pakšą – šviesiąsias  papildomo keliamojo Purušotamos mėnesio dvi savaites? Kaip jo tinkamai laikytis? Papasakoki man visa tai.”

Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Viešpats Šri Krišna, atsakė: „O Pandava, šlovingasis Ekadašis, kuris įvyksta pirmoje papildomojo keliamojo Purušotamos mėnesio pusėje, vadinamas Padmini. Jis labai palankus. Laiminga siela, kuri jo laikosi, su dideliu ryžtu ir tikėjimu grįš į mano asmeninę buveinę. Šis papildomojo Purušotamos mėnesio Ekadašis panaikina nuodėmes taip pat galingai kaip ir aš Pats. Net keturgalvis Viešpats Brahma negali jo tinkamai, pakankamai pašlovinti. Seniai Viešpats Brahma papasakojo Naradai apie šį išvaduojantį, nuodėmes šalinantį Ekadašį.”

Lotosakis Viešpats Krišna labai apsidžiaugė Judhišthiros klausimu ir tarė jam tokius malonius žodžius: „O karaliau, prašau atidžiai klausyk, kaip aš tau pasakoju apie Padmini Ekadašio pasninką, kurio retai laikosi net ir didieji išminčiai. Turėtumėte pradėti pasninką jau Dašami dieną prieš Ekadasį susilaikydami nuo Urad dalo, avinžirnių, špinatų, medaus ar jūros druskos, taip pat nevalgydami kitų namuose ar ant varinių lėkščių. Šių aštuonių dalykų reikėtų vengti. Dašami dieną reikia valgyti tik vieną kartą, miegoti ant žemės ir laikytis celibato. Ekadašio dieną bhaktas turėtų keltis anksti ryte, bet neturėtų valytis dantų. Tada jis turėtų kruopščiai išsimaudyti – jei įmanoma – piligrimystės vietoje. Giedodamas šventas Vedų giesmes, jis turėtų išsitepti kūną karvės mėšlu, sumaišytu su moliu, sezamo sėklų pasta, kušos žole ir Amalaki vaisių milteliais. Tada bhaktas turėtų dar kartą kruopščiai išsimaudyti ir po to giedoti šias maldas: „O šventasis moli, tave sukūrė Viešpats Brahma, išgrynino Kašjapa Munis ir Viešpats Krišna pakėlė Savo Varahos, šerno įsikūnijimo, pavidalu. O moli, prašau, apvalyk mano galvą, akis ir kitas galūnes. O moli, aš lenkiuosi tau. Maloningai apvalyk mane, kad galėčiau garbinti Aukščiausiąjį Viešpatį, Šri Hari.”

„O, karvės mėšle, tu turi gydomųjų ir antiseptinių savybių, nes atėjai tiesiai iš mūsų visatos motinos, karvės, skrandžio. Gali apvalyti visą Žemės planetą. Prašau, priimki mano nuolankius nusilenkimus ir apvalyki mane.”

„O, Amalaki vaisiai, priimkite mano nuolankius nusilenkimus. Jūs gimėte iš Viešpaties Brahmos seilių ir jūsų egzistencija apvalo visą planetą. Maloningai apvalykite ir mano kūno galūnes.”

„O Aukščiausiasis Viešpatie Višnu, o dievų Dieve, o visatos valdove, o kriauklės, disko, vėzdo ir lotoso savininke, prašau, leisk man išsimaudyti visose šventose piligrimystės vietose“.

„Skaitant šias puikias maldas, giedant mantras Viešpačiui Varunai ir medituojant į visas piligrimystės vietas, esančias Gangos krantuose, reikia maudytis kokiame nors vandens telkinyje. Tada, o Judhišthira,  prieš pradėdmas garbinti Aukščiausiąjį Viešpatį, kuris dėvi ryškius geltonus drabužius ir teikia malonumą visai kūrinijai, bhaktas turėtų apsiplauti visą savo kūną, išsitrindamas nugarą, krūtinę, burną, rankas ir juosmenį. Taip elgdamasis bhaktas sunaikins visas savo nuodėmes. Po to jis turėtų giedoti šventąją Gajatri mantrą, pasiūlyti aukas savo protėviams ir eiti į Višnu šventyklą garbinti Viešpaties Narajanos, sėkmės deivės Lakšmi-devi vyro.

Jei įmanoma, bhaktas turėtų iš aukso suformuoti Šri Šri Radhos ir Krišnos arba Šivos ir Parvati dievybes ir gražiai jas pagarbinti. Jis turėtų pripilti varinį arba molinį puodą tyro pakvepinto vandens ir uždengti tą puodą audiniu bei auksiniu arba sidabriniu dangteliu, tokiu būdu paruošdamas asaną, ant kurios Radha-Krišna arba Šiva-Parvati galės patogiai įsitaisyti garbinimui. Pagal galimybes bhaktas turėtų garbinti šias murti su kvapniais smilkalais, ryškia ghi liepsnele ir sandalmedžio pasta, taip pat siūlydamas kamparo, muskuso, kumkumos ir kitus kvapus bei surinktas aromatiness gėles, pavyzdžiui, baltuosius lotosus ir kitus sezoninius žiedais. Taip pat bhaktas turėtų pasiūlyti skaniai ir dailiai paruošto maisto. Per šį ypatingą Ekadašį bhaktai turėtų ekstatiškai šokti ir dainuoti prieš Dievybę. Reikėtų bet kokia kaina vengti pradžalpos (bereikalingo kalbėjimo pasaulietiškomis, kasdieniškomis pokalbių temomis), nederėtų kalbėtis su žemo gimimo žmonėmis (neišmanėliais, pasinėrusiais į žemą veiklą) arba moterimis jų menstruacinio ciklo metu bei kitais į materiją pasinėrusiais žmonėmis. Šią dieną bhaktas turėtų labai atsargiai kalbėti tik tiesą ir tikrai nieko nekritikuoti prieš Viešpaties Višnu Dievybę, brahmanus ar dvasinį mokytoją. Atvirkščiai, su kitais bhaktais jis turėtų pasinerti į  vaišnavų skaitymus apie Viešpaties Višnu šlovę iš Puranų. Šio Ekadašio metu negalima gerti ar net liesti vandens prie lūpų, o tas, kuris negali atlikti šios griežtos askezės, turėtų gerti tik vandenį arba pieną. Priešingu atveju pasninkas laikomas sulaužytu. Bhaktas turėtų būdrauti visą Ekadašio naktį, dainuodamas ir grodamas muzikos instrumentais vardan transcendentinio Aukščiausiojo asmens malonumo.

Pirmąjį Ekadašio nakties ketvirtį bhaktas turėtų paaukoti kokoso minkštimo savo garbinamai Dievybei (Išthadevai), antrąjį ketvirtį – jis turėtų pasiūlyti raminančio baelio vaisiaus, trečiąjį – apelsiną, o nakčiai artėjant į pabaigą – betelio riešutų. Būdravimas pirmąją Ekadašio nakties dalį atsidavusiajam/sadhakai suteikia tokius pat nuopelnus, kokius jis įgytų, atlikęs Agnistoma-jagią. Būdravimas antrąją Ekadašio nakties dalį suteikia tą patį nuopelną, kaip ir atlikus Vadžapeja-jagią. Būdravimas trečiąją Ekadašio nakties dalį suteikia žmogui tokius pačius nuopelnus, kaip ir ašvamedha-jagios atlikimas. O tas, kuris nemiega visą naktį, gauna visus aukščiau paminėtus nuopelnus bei didžiulį nuopelną Radžasurja-jagios atlikimo nuopelną. Taigi per metus nėra geresnės pasninko dienos nei Padmini Ekadašis. Niekas negali jam prilygti suteikiamų nuopelnų gausumu, nesvarbu, ar tai būtų ugnies aukojimas, žinios, išsilavinimas ar įvairios askezės. Iš tiesų, kas laikosi šio švento Ekadašio pasninko, gauna visus nuopelnus, gaunamus maudantis visose pasaulio piligrimystės vietose.

Visą naktį nemiegojęs bhaktas turėtų išsimaudyti saulėtekio metu ir tada gražiai Mane garbinti. Tada jis turėtų pamaitinti kvalifikuotą brahminą ir su pagarba duoti jam Viešpaties Kešavos Dievybę ir puodą, pripildytą tyro kvapnaus vandens. Ši dovana garantuos bhaktai sėkmę šiame gyvenime ir išsivadavimą anapusiniame gyvenime.

O, Judhišthira, kuris esi be nuodėmės, kaip prašei, aš nupasakojau šio Purušotamos mėnesį vykstančio Ekadašio taisykles ir nuostatas bei naudą, susijusią su šiuo Ekadašiu. Pasninkas šią Padmini Ekadašio dieną suteikia tokius pat nuopelnus, kaip pasninkaujant per kitus Ekadašius kartu. Ekadašis, kuris įvyksta tamsiuoju Purušotamos mėnesio laikotarpiu, žinomas kaip Parama Ekadašis, yra toks pat galingas šalinant nuodėmes kaip ir šis, Padmini. Dabar atidžiai klausyki Manęs, kai aš papasakosiu žavingą istoriją, susijusią su šia šventa diena. Pulastja Munis kartą perskaitė šią istoriją Naradai.

Pulastja Munis kartą turėjo progą išgelbėti dešimtgalvį demoną Ravaną iš Kartavirjos Ardžunos kalėjimo ir, išgirdęs apie šį įvykį, Narada Munis paklausė savo draugo: „O didžiausias išminčiau, Ravana nugalėjo visus pusdievius, įskaitant ir Viešpatį Indradevą, tai ar galėjo Kartavirja Ardžuna nugalėti Ravaną, kuris buvo toks įgudęs kovotojas?”

Pulastya Muni atsakė: „O šaunusis Narada, Tretajugoje Kartavirja (Kartavirjos Ardžunos tėvas) gimė Haihajos dinastijoje. Jo karalystės sostinė buvo Mahišmatis. Jis turėjo tūkstantį karalienių, kurias labai mylėjo. Tačiau nė viena iš jų nesugebėjo pagimdyti jam sūnaus, kurio jis taip norėjo. Kartavirja aukojo aukas ir garbino devas (pusdievius) ir protėvius (pitrius), bet dėl kažkokio išminčių prakeikimo negalėjo susilaukti sūnaus – o be sūnaus karalius negali mėgautis savo karalyste, kaip kad alkanas žmogus niekada negali tenkintis savo juslėmis.

Karalius Kartavirja atidžiai apsvarstė savo sunkią padėtį ir nusprendė imtis griežtų askezių, kad pasiektų savo tikslą. Tuomet jis apsivilko juosmens dangalą iš medžio žievės, užsiaugino ilgus suveltus plaukus ir perdavė karalystės valdymą savo ministrams. Viena iš jo karalienių, Padmini, gimusi Ikšvaku dinastijoje, kuri buvo geriausia iš visų moterų ir kuri buvo karaliaus Hariščandros dukra, pamatė karalių išvykstant. Ji jautė, kad, kaip skaisčios žmonos, jos pareiga buvo sekti savo mylimo vyro pėdomis. Nusiėmusi visus karališkus papuošalus nuo savo gražaus kūno ir apsivilkusi tik vieną audeklo gabalą, ji nusekė paskui savo vyrą į mišką.

Pagaliau Kartavirja pasiekė Gandhamadanos kalno viršūnę, kur dešimt tūkstančių metų atliko griežtas askezes ir atgailavo, medituodamas ir melsdamasis Viešpačiui Gadadharai, kuris mojuoja vėzdą. Tačiau sūnaus vis tiek nesusilaukė. Matydama, kad jos brangus vyras išseko iki odos ir kaulų, Padmini sugalvojo problemos sprendimą. Ji nuėjo pas skaisčiąją Anasują. Su didele pagarba Padmini pasakė: „O, nuostabioji, mano brangus vyras Kartavirja pastaruosius dešimt tūkstančių metų vykdė askezes, bet Viešpats Krišna (Kešava), kuris vienintelis gali pašalinti praeities nuodėmes ir dabartinius sunkumus, dar nėra juo patenkintas. O laimingasis, prašau, pasakyk man pasninko dieną, kurios laikydamiesi, galėtume pamaloninti Aukščiausiąjį Viešpatį savo atsidavimu, kad Jis palaimintų mus gražiu sūnumi, kuris vėliau valdys pasaulį kaip imperatorius.”

Išgirdusi malonius skaisčiosios ir savo vyrui atsidavusios Padmini žodžius, nuostabioji Anasuja labai džiugiai jai atsakė: „O gražioji lotosake, paprastai metuose būna dvylika mėnesių, bet kas trisdešimt du mėnesius pridedamas papildomas mėnuo, o du Ekadašiai, išpuolantys šį mėnesį, vadinami Padmini ir Parama Ekadašiai. Jie abu persikerta su Dvadašiais atitinkamai šviesiąją ir tamsiąją mėnesio dalimis. Šiomis dienomis turėtumėte pasninkauti ir visą naktį nemiegoti. Jei taip padarysite, Aukščiausiasis Dievo Asmuo Šri Hari palaimins jus sūnumi.”

O Narada, tokiu būdu Anasuja, išminčiaus Kardamos Munio dukra, paaiškino šių ypatingų Ekadasių galią. Tai išgirdusi Padmini ištikimai vykdė nurodymus, kad išpildytų savo troškimą turėti sūnų. Ji pilnai pasninkavo, susilaikė net nuo vandens, ir visą naktį nemiegojo, giedodama Dievo šlovę ir šokdama ekstazėje. Taigi Viešpats Kešava be galo džiaugėsi jos atsidavimu ir pasirodė prieš ją, jodamas ant didžiojo Garudos nugaros. Viešpats pasakė: „O gražuole, tu mane labai pamaloninai pasninkaudama per šį ypatingą papildomo Purušotamos mėnesio Ekadašį. Prašau, prašyk Manęs palaiminimo.”

Išgirdusi šiuos didingus visos visatos prižiūrėtojo žodžius, Padmini pasiūlė Aukščiausiajam Viešpačiui savo maldas ir paprašė Jo išpildyti jos vyro troškimą. Viešpats Kešava (Krišna) buvo sujaudintas atsakydamas: „O, gerbiamoji ponia, aš labai džiaugiuosi tavimi, nes nėra man brangesnio mėnesio už šį, o šį mėnesį vykstantys Ekadašiai man yra brangiausi iš visų Ekadašių. Tu puikiai įvykdei Mano bhaktės Anasujos nurodymus, todėl aš padarysiu tai, ko tu prašai. Jūs ir jūsų vyras susilauksite taip trokštamo sūnaus.”

Viešpats, kuris pašalina pasaulio nelaimes, tarė karaliui Kartavirjai: „O karaliau, prašyk iš manęs bet kokio palaiminimo, kuris išpildytų tavo širdies troškimą, nes tavo brangioji žmona mane labai nudžiugino savo atsidavimu ir pasninku.“ Karalius labai apsidžiaugė tai išgirdęs. Natūralu, kad jis paprašė sūnaus, kurio taip ilgai troško: „O visatos valdove, o demono Madhu žudike, maloningai suteik man sūnų, kurio niekada nenukautų pusdieviai, žmonės, gyvatės, demonai ar piktosios dvasios, kurį tegalėtum nugalėti tik Tu. Aukščiausiasis Viešpats iš karto atsakė: „Tebūnie taip!” ir dingo.

Karalius liko labai patenkintas savo žmona ir  grįžo į savo rūmus kartu su ja. Netrukus Padmini pastojo, o galingasis ginkluotas Kartavirja Ardžuna apsireiškė kaip jos sūnus. Jis buvo galingiausias žmogus visuose trijuose pasauliuose, todėl net dešimtgalvis Ravana negalėjo jo nugalėti mūšyje. Niekas, išskyrus Viešpatį Narajaną, kuris Savo rankose laiko vėzdą, diską ir kitus simbolius, negalėjo jo įveikti. Dėl nuopelnų, kuriuos užtarnavo jo motina, griežtai ir ištikimai laikydamasi Padmini Ekadašio, jis galėjo nugalėti net siaubingąjį Ravaną. Tai visai nenuostabu, o Naradadži, nes Kartavirja Ardžuna buvo Aukščiausiojo Dievo Asmens palaiminimo išpildymas.” Taręs šiuos žodžius, Pulastja Munis pasitraukė.

Aukščiausiasis Viešpats, Šri Krišna, padarė išvadą: „O, Judhišthira, kuris esi be nuodėmės, kaip ir klausei, Aš paaiškinau tau šio ypatingo Ekadašio galią. O geriausias iš karalių, kas laikysis šio pasninko, tikrai pasieks Mano asmeninę buveinę. Taip pat, jei nori, kad visi tavo troškimai išsipildytų, turėtum daryti tą patį.”

Išgirdęs šiuos žodžius iš savo mylimo Kešavos lūpų, Dharmaradža (Judhišthira) persipildė džiaugsmu ir, atėjus laikui, ištikimai laikėsi Padmini Ekadašio.

Sūta Gosvamis padarė išvadą: „O, išminčiau Šaunaka, aš tau viską paaiškinau apie šį šlovingą Ekadašį. Kiekvienas, kuris pasišventęs pasninkauja per Purušotamos mėnesio Ekadašius, atidžiai laikydamiesi visų taisyklių, tampa šlovingi ir laimingai grįžta atgal namo, pas Dievą. Ir tas, kuris vien klausosi arba skaito apie šiuos Ekadašius, taip pat gaus didelius nuopelnus ir galiausiai įeis į Viešpaties Šri Hari buveinę.

Taip baigiasi pasakojimas iš „Skanda Puranos” apie Padmini Ekadašio, kuris įvyksta per papildomą keliamąjį Purušotamos mėnesį, šlovę.

Ekadašio pasninką nutraukite k. d. 04:36-07:03.