Indira Ekadašis

Judhišthira Maharadža pasakė: „O, Madhusūdana, o Madhu demono žudike, kaip vadinasi Ekadašis, kuris įvyksta dylant mėnuliui (krišna-pakša) Ašvini mėnesį (rugsėjis-spalis)? Nupasakoki man jo šlovę.“

Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Viešpats Šri Krišna, atsakė: „Ši šventa diena vadinama Indira Ekadašiu. Jei žmogus šią dieną pasninkauja, visos jo nuodėmės bus išnaikintos ir jo protėviai, patekę į pragarą, išlaisvinami. O geriausias iš karalių, tas, kuris tiesiog išgirsta apie šį šventą Ekadašį, pasiekia didžiulių nuopelnų – tokių, kurie gaunami atlikus žirgo aukojimą.

Satja jugoje gyveno karalius, vardu Indrasena, kuris buvo toks galingas, kad sunaikino visus savo priešus. Jo karalystė buvo vadinama Mahišmati-puriu. Šlovingas ir labai religingas karalius Indrasena gerai rūpinosi savo pavaldiniais, todėl jam netrūko aukso, grūdų, sūnų ir anūkų. Jis taip pat buvo labai atsidavęs Viešpačiui Šri Višnu. Jam ypač patiko giedoti Mano vardą ir šaukti „Govinda! Govinda!”. Tokiu būdu karalius Indrasena sistemingai atsidavė tyram dvasiniam gyvenimui ir daug laiko praleido medituodamas į Absoliučią Tiesą.

Vieną dieną, kai karalius Indrasena laimingai ir taikiai vadovavo savo asemblėjai, tobulasis oratorius Šri Narada Munis buvo pastebėtas besileidžiantis žemyn. Baltas tarsi kriauklė, šviečiantis tarsi mėnulis, kaip jazmino žiedas, kaip žaibas, Narada Munis, nusileido iš dangaus. Jį puošė matinės rausvų plaukų sruogos. Karalius išreiškė Devarišiui Naradai, šventajam devai (pusdieviui), didžiulę pagarbą pasveikindamas jį sudėtais delnais, pakviesdamas į rūmus, pasiūlydamas patogią vietą, nuplovęs kojas ir kalbėdamas sveikinimo žodžius. Tada Narada Munis tarė Maharadžui Indrasenai: „O karaliau, ar septynios tavo karalystės dalys klesti?”

Septynios karaliaus valdos dalys: paties karaliaus gerovė, jo ministrai, iždas, karinės pajėgos, sąjungininkai, brahmanai, aukos, atliekamos jo karalystėje, ir karaliaus pavaldinių poreikiai. „Ar tavo protas pasinėręs į mintis, kaip tinkamai atlikti savo pareigas? Ar tu vis labiau ir labiau atsidavęs tarnystei Aukščiausiajam Viešpačiui, Šri Višnu?”

Karalius atsakė: „Dėl jūsų malonės, didysis išminčiau, viskas yra gerai. Šiandien vien dėl jūsų buvimo visos aukos mano karalystėje yra sėkmingos! Būkite maloningas man ir paaiškinkite savo malonaus apsilankymo čia priežastį.“

Šri Narada, išminčius tarp devų, pasakė: „O liūte tarp karalių, klausyk mano žodžių, kurie gali tave apstulbinti. Kai nusileidau iš Brahmalokos į Jamaloką, Viešpats Jamaradža mane labai maloniai pagyrė ir pasiūlė puikią vietą. Kai šlovinau jo teisingumą ir nuostabią tarnystę Aukščiausiajam Viešpačiui, pastebėjau tavo tėvą Jamaradžo susirinkime. Nors jis buvo labai religingas, jis turėjo vykti į Jamaloką, nes per anksti sulaužė ekadašio pasninką. Tavo tėvas man davė žinią apie tave ir paprašė: „Mahišmatyje gyvena karalius, vardu Indrasena. Prašau papasakok jam apie mano situaciją čia – kad dėl savo praeities nuodėmingų poelgių buvau priverstas gyventi Jamaradžos karalystėje. Prašau, perduok jam šią mano žinią: „O sūnau, pagarbiai laikykis ateinančio Indiros Ekadašio ir daug aukok labdarai, kad aš galėčiau pakilti į dangaus karalystę.“

Filosofiškai galime suprasti, kad kiekviena gyva būtybė yra individas, ir kiekvienas atskirai turi praktikuoti Krišnos sąmonę, kad sugrįžtų namo, atgal pas Dievą. Kaip teigiama „Garuda Puranoje”, pragare kenčiantis žmogus negali praktikuoti Krišnos sąmonės, nes šiai praktikai reikia tam tikros psichinės ramybės, kurios neįmanoma pajusti dėl stiprių pragaro kankinimų. Jei pragare kenčiančio nusidėjėlio giminaitis dovanoja labdarą nusidėjėlio vardu, jis gali palikti pragarą ir patekti į dangaus planetas. Bet jei nusidėjėlio giminaitis laikosi šio Ekadašio pasninko už kenčiantį giminaitį, giminaitis eina tiesiai į dvasinį pasaulį, kaip teigiama šiame pasakojime, paremtame „Brahma-vaivarta Purana”.”

Narada tęsė: „Tik perduoti šią žinią, o karaliau, aš atėjau pas tave. Turėtum padėti savo tėvui, laikydamasis Indiros Ekadašio pasninko. Už nuopelnus, kuriuos gausi, tavo tėvas pateks į dangų.”

Karalius Indrasena paprašė: „O šaunusis Naradadži, prašau, būk gailestingas ir pasakyk man konkrečiai, kaip laikytis Indiros Ekadašio pasninko, taip pat pasakyk, per kokį mėnesį ir kurią dieną jis vyksta“.

Narada Munis atsakė: „O karaliau, klausyk, kaip aš nupasakosiu tau visą Indiros Ekadašio laikymosi procesą.

1. Šis Ekadašis įvyksta tamsiuoju Ašvini mėnesio metu.

2. Dašami tithi dieną prieš Ekadašį atsikelk anksti ryte, išsimaudyk ir tada su visu tikėjimu atlik kokią nors tarnybą Dievui.

3. Vidurdienį vėl išsimaudyk po tekančiu vandeniu ir su tikėjimu ir atsidavimu pasiūlyk aukas savo protėviams.

4. Šią dieną būtinai nevalgyk daugiau nei vieną kartą, o naktį miegok ant grindų.

5. Pabudęs Ekadašio rytą, kruopščiai išsivalyk burną ir dantis, o tada su giliu atsidavimu Viešpačiui duok šį šventą įžadą: „Šiandien aš visiškai pasninkausiu ir atsisakysiu visų juslinių malonumų. O lotosake Aukščiausia Dievo Asmenybe, O neklystysis, prašau, suteik man prieglobstį prie savo lotoso pėdų.”

6. Vidurdienį atsistok prieš šventą Šri Šaligramos Šilos pavidalą ir ištikimai garbink Jį, laikydasis visų taisyklių ir nuostatų; tada paaukok ghi į šventą ugnį ir tarpaną, skirtą padėti savo protėviams.

7. Tada pamaitink kvalifikuotus brahmanus (aišku, ne grūdiniu prasadu) ir pasiūlyk jiems labdaros pagal savo galimybes.

8. Tuomet paimk maisto pindus, kuriuos siūlei aukas savo protėviams, pauostyk, o tada pasiūlyk karvei. Tada pagarbink Viešpatį Hrišikešą su smilkalais ir gėlėmis ir galiausiai visą naktį budėk šalia Viešpaties Šri Kešavos dievybės.

9. Kitos dienos, Dvadaši tithi, rytą su dideliu atsidavimu garbink Šri Harį ir pakviesk Brahmanus bei bhaktus į prabangią puotą.

10. Tada pavaišinki giminaičius ir galiausiai pavalgyk pats tyloje.

O karaliau, jei griežtai laikysiesi Indiros Ekadašio pasninko tokiu būdu, su sutramdytais pojūčiais, tavo tėvas tikrai bus pakeltas į Viešpaties Višnu buveinę. Tai pasakęs, Devarišis Narada iš karto dingo iš įvykio vietos, kad palaimintų ką nors kitą savo buvimu.

Karalius Indrasena puikiai vykdė didžiojo šventojo nurodymus, laikydamasis pasninko savo giminaičių ir tarnų draugijoje. Kai jis nutraukė pasninką Dvadaši tithi metu, iš dangaus krito gėlės. Nuopelnas, kurį Indrasena Maharadža uždirbo laikydamasis šio pasninko, išlaisvino jo tėvą iš Jamaradžos karalystės ir suteikė jam galimybę įgyti visiškai dvasinį kūną. Iš tiesų, Indrasena netgi matė jį kylant į Viešpaties Hari buveinę ant Garuda Vahano nugaros. Pats Indrasena galėjo valdyti savo karalystę be jokių kliūčių ir laikui bėgant perdavęs karalystę sūnui, jis taip pat nukeliavo į Vaikunthos dvasinę buveinę.

O Judhišthira, tai Indiros Ekadašio, kuris vyksta tamsiuoju Ašvini mėnesio metu, šlovė.

Kas klausosi ar skaito šį pasakojimą, neabejotinai mėgaujasi gyvenimu šiame pasaulyje, yra išlaisvintas iš visų reakcijų už savo praeities nuodėmes ir mirties metu grįžta namo, atgal pas Dievą, kur gyvena amžinai.”

Taip baigiasi pasakojimas apie Ašvini-krišna Ekadašio arba Indira Ekadašio šlovę iš „Brahma-vaivarta Puranos”.