Anada Ekadašis

Šri Judhišthira Maharadžas pasakė: „O, Džanardana, visų gyvų būtybių gynėjau, prašau, pasakyk man pavadinimą Ekadašio, kuris vyksta tamsiomis Bhadrapados mėnesio (rugpjūčio – rugsėjo mėn.) savaitėmis.

Aukščiausiasis Viešpats Šri Krišna atsakė: „O karaliau, klausyk dėmesingai. Šio nuodėmę šalinančio, švento Ekadašio pavadinimas yra Adža. Kiekvienas žmogus, kuris šią dieną visiškai pasninkauja ir garbina Hrišikešą, jausmų valdovą, išsilaisvina iš bet visų reakcijų už nuodėmes. Jau vien išgirdęs apie šį Ekadašį žmogus yra išlaisvinamas iš savo praeities nuodėmių. O karaliau, nėra geresnės dienos už šią visame žemiškajame ir dangiškajame pasauliuose. Tai tiesa be jokios abejonės.

Kartą gyveno žinomas karalius, vardu Hariščandra, kuris buvo pasaulio imperatorius bei labai teisingas ir sąžiningas žmogus. Jo žmonos vardas buvo Čandramati. Su ja jis susilaukė sūnaus, vardu Lohitašja. Tačiau likimo valia Hariščandra prarado savo didžiąją karalystę ir net turėjo parduoti žmoną bei sūnų. Pats pamaldus karalius pradėjo tarnauti niekšiškam šunėdžiui, kuris privertė jį saugoti krematoriumą. Tačiau net ir darydamas tokią niekšingą tarnystę, jis neapleido savo teisingumo ir gero charakterio, kaip ir soma-rasa, net ir sumaišyta su kitu skysčiu, nepraranda savo gebėjimo dovanoti nemirtingumą.

Karalius taip išgyveno daug metų. Tada vieną dieną nedrąsiai pagalvojo: „Ką man daryti? Kur man eiti? Kaip aš galiu išsivaduoti iš šios bėdos?” Taip jis paskendo nerimo ir sielvarto vandenyne.

Vieną dieną karalius sutiko didį išminšių ir tada džiaugsmingai pagalvojo: „Ak, Viešpats Brahma sukūrė brahmanus tik tam, kad padėtų kitiems.“ Hariščandra pagarbiai nusilenkė išminčiui, vardu Gautama Munis. Sudėjęs delnus karalius stojo prieš Gautama Munį ir papasakojo savo apgailėtiną istoriją. Gautama Munis nustebo išgirdęs karaliaus pasakojimą apie jo vargus. Jis pagalvojo: „Kaip šis galingas karalius buvo sumenkintas iki numirėlių tvarkytojo?“ Gautama Munis labai užjautė Hariščandrą ir nurodė jam, kaip pasninkauti, kad apsivalytų.

Gautama Munis pasakė: „O karaliau, per tamsias dvi Bhadrapados mėnesio savaites įvyksta ypač palankus Ekadašis, vadinamas Adža (Anada), kuris pašalina visas nuodėmes. Iš tiesų, šis Ekadašis yra toks palankus, kad jei tą dieną tiesiog pasninkausite ir neatliksite jokios kitos askezės, visos jūsų nuodėmės bus panaikintos. Jūsų laimė ateis jau po septynių dienų. Taigi aš raginu jus pasninkauti šią dieną bei būdrauti visą naktį. Jei tai padarysite, visos jūsų praeities nuodėmių reakcijos išnyks. O, Hariščandra, aš čia atėjau dėl jūsų pamaldžių praeities poelgių. Sėkmės jums ateityje!” Taip taręs, didysis išminčius Šri Gautama Munis iš karto dingo.

Karalius Hariščandra laikėsi Gautamos Munio nurodymų dėl pasninko šventą Adžos Ekadašio dieną. O Maharadža Judhišthira, reakcijos už ankstesnes jo nuodėmes buvo iš karto visiškai sunaikintos, nes karalius tą dieną pasninkavo. O liūte tarp karalių, tik pagalvok, koks greitas šio Ekadašio poveikis! Jis iš karto nugali bet kokius vargus, kuriuos žmogus gali patirti dėl praeities karminės nuodėmingos veiklos.

Taip visos Hariščandros kančios palengvėjo. Vien dėl šio nuostabaus Ekadašio galios jis vėl susigrąžino savo žmoną ir sūnų, kurie buvo mirę, bet dabar atgijo. Dangaus planetose devai (pusdieviai) pradėjo groti savo dangiškais būgnais ir pilti gėles ant Hariščandros, jo karalienės ir jų sūnaus. Ekadašio pasninko palaiminimu jis be vargo atgavo savo karalystę. Be to, kai karalius Hariščandra paliko planetą, jo artimieji ir visi pavaldiniai kartu su juo iškeliavo į dvasinį pasaulį.

O Pandava, kas pasninkauja Anada Ekadašio dieną, tikrai išsivaduoja iš visų savo nuodėmių ir pakyla į dvasinį pasaulį. Ir kiekvienas, kuris klausosi ir studijuoja šio Ekadašio šlovę, įgyja tokius pat nuopelnus kaip atlikdamas arklio aukojimą.”