Parama Ekadašis

Šri Judhišthira Maharadžas paklausė: „O Aukščiausiasis Viešpatie, kaip vadinasi Ekadašis, kuris įvyksta papildomą keliamąjį metų mėnesį (Purušotamos) dylant mėnuliui (krišna pakša)? Taip pat, o visų visatų valdove, kaip tinkamai jo laikytis? Prašau papasakoki man visa tai.”

Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Viešpats Šri Krišna, atsakė: „O Judhišthira, ši šlovinga diena vadinama Parama Ekadašiu. Ji dovanoja malonų gyvenimą ir galiausiai išsivadavimą –  išlaisvinimą nuo gimimo ir mirties. Jos laikymosi procesas yra panašus į šviesiuojo šio Kartikos mėnesio laikotarpio Ekadašio. Tai reiškia, kad per šį Ekadašį su meile ir atsidavimu reikia garbinti Mane, geriausią iš visų gyvų būtybių. Dabar papasakosiu nuostabią istoriją apie šį Ekadašį. Ją išgirdau iš didžio išminčiaus Kampiljos mieste.

Kartą Kampilijoje gyveno labai pamaldus brahmanas, vardu Sumedha, su savo žmona Pavitra, kuri buvo nepaprastai skaisti ir atsidavusi savo vyrui. Dėl to, kad ankstesniame gyvenime padarė tam tikrą nuodėmę, Sumedha liko be pinigų ar grūdų ir kad ir kiek beprašydavo išmaldos, jis nesugebėdavo gauti padoraus kiekio maisto. Jis neturėjo pakankamai maisto, drabužių ar tinkamos pastogės sau ir savo gražiai, jaunai žmonai, kuri buvo tokio puikaus charakterio, kad nepaisant jų skurdo toliau ištikimai tarnavo Sumedhai. Kai į jų namus ateidavo svečiai, Pavitra matadži duodavo jiems savo maisto, ir nors ji dažnai badaudavo, jos gražus, lotosinis veidas niekada neišblėsdavo… Dėl šio pasninko ji nusilpdavo, tačiau meilė Sumedhai išliko nepalaužiama.

Matydamas visa tai ir apgailestaudamas dėl tokios nesėkmės, Sumedha vieną dieną pasakė Pavitrai: „Mano brangioji žmona, o gražiausioji, aš prašau iš turtingųjų išmaldos, bet gaunu tik nuotrupas. Ką man daryti? Kaip galime palenvinti savo vargą? Kur man kreiptis pagalbos? O klusniausia mylinti žmona, neturint pakankamai turto, buities reikalai niekada nesiseka, – na vandhu madhye dhanahina jivanam. Todėl prašau leisti man išvykti į užsienį ir uždirbti šiek tiek turto. Dėdamas tokias pastangas, aš tikrai gausiu tiek turto, kiek tik man lemta. Nesistengdamas žmogus negali patenkinti savo troškimų ar poreikių. Todėl išmintingi žmonės sako, kad entuziastingos pastangos visada yra palankios. Apreikštieji šventraščiai skelbia, udyoginah singham upaiti laksmi daivena deyati ka purusah vadanti: „Tas, kuris entuziastingai stengiasi, tikrai pasieks sėkmę, bet tas, kuris tik sako „Gyvenime priimu savo dalį”, yra tinginys“.

Išgirdusi šiuos vyro žodžius, Pavitra sudėjo delnus ir ašaromis trykštančiomis akimis tarė jam su didele pagarba ir meile: „Manau, kad nėra geresnio ar labiau išsilavinusio už tave, mano brangusis… Tas, kuris, nors ir yra varge, bet domisi kitų gerove, kalba lygiai taip pat, kaip ir tu. Tačiau Šventajame Rašte teigiama, kad bet kokį turtą, kurį žmogus pasiekia savo gyvenime, lemia tai, kiek jis dovanojo labdaros ankstesniuose gyvenimuose, ir jei žmogus ankstesniuose gyvenimuose nedovanojo labdaros, tada net sėdėdamas ant aukso kalno, dydžio sulig Sumeru, viršūnės, jis vis tiek liks vargšas.

purva-janmarjitam vidya purva-janmarjitam dhanam purva-janmarjitam kanya agre dhavati dhavatih: „Transcendentines žinias, dvasinį išsilavinimą, pasitenkinimą turtu ir malonius šeimos narius įgyja žmogus, kuris išdalijo daugybę labdaros. Kad ir ką žmogus padarytų, tai jam sugrįžta daug kartų.“ Manu Maharadža knygoje „Manu-niti“ sako: bhagyam phalanti sarvatra na ca vidya na ca paurusam: „Ką iš anksto nulems Vidhata, likimo kūrėjas, tas tikrai įvyks. Taip vadinamas geras išsilavinimas, įgūdžiai ir entuziazmas nebūtinai garantuos sėkmę.“ Kiek labdaros žmogus dovanoja išsilavinimu, pinigais, derlinga žeme ir panašiais dalykais, tiek jam grąžinama ateinančiame gyvenime. Mes gauname tai, ką davėme, jei darėme tai gera širdimi. Iš tiesų, ką likimo Viešpats, kūrėjas, nurodė kaip likimą, tas tikrai išsipildys. Niekas nepasiekia turtų, prieš tai savo gyvenime nedalinęs labdaros. O geriausias iš brahmanų, kadangi dabar esame vargšai, ankstesniuose savo gyvenimuose nei jūs, nei aš nedalijome arba daljome nepakankamai labdaros vertiems asmenims. Todėl, o maloningasis vyre, turėtum likti čia su manimi. Be tavęs negaliu išgyventi nė akimirkos.

Netekusios vyro moters nepriima tėvas, motina, brolis, uošvis ar kiti šeimos nariai. Visi sakys: „Tu praradai savo vyrą; tu tikras nesėkmės įsikūnijimas!” Būsiu aršiai kritikuojama! Niti-šastra sako: vinasraye na tisthanti panditah vanita latah: „Be tinkamos pastogės ir paramos negali išgyventi šios trys žmonių grupės: brahmanai, moterys bei žemiausios kastos žmonės.” Todėl šiuolaikinės moterų teisių judėjimas yra visiška nesėkmė. Be to, „Garuda Purana” teigia, pati dharma pati sargah pati hi paramam tapah patiri pritim apanne priyante sarva devata: „Skaisti moteris visada supranta, kad įtikti savo dvasiškai patyrusiam vyrui yra jos dangiškas malonumas, svarbiausia pareiga ir didžiausia askezė. Jei jos vyras yra patenkintas (kaip Kulotama, Višnu įsikūnijimas), ji supranta, kad Aukščiausiasis Viešpats ir visi pusdieviai yra patenkinti. Aukščiausiasis Viešpats apima visas devatas (pusdievius).”

Pavitra tęsė: „Todėl prašau, likite su manimi ir būkite patenkintas tais turtais, kuriuos gausime. Kad ir kas būtų lemta, laikui bėgant tai gausime ir čia pat mėgausimės tobula laime.”

Išgirdęs šiuos skundus iš savo žmonos, Sumedha nusprendė likti savo gimtajame kaime. Vieną dieną pas juos atvyko didis išminčius Kaundinija. Jį pamatęs brahmanas Sumedha su žmona atsistojo prieš jį ir pagarbiai nusilenkė. Nulenkęs galvą, Sumedha pasveikino jį: „Mums labai pasisekė, kad šiandien čia matome jus, o išmintingiausias išminčiau. Mano gyvenimas tapo sėkmingas, ir aš esu jums labai dėkingas.”

Sumedha pasiūlė Kaumdinja Muniui patogią vietą atsisėsti ir labai gyrė jo askezę ir išsimokslinimą. „Tiesiog gavus jūsų daršaną šiandien, – sakė Sumedha, – man be galo pasisekė.” Vargšų brahmanų pora maitino išminčius taip prabangiai, kaip tik galėjo sau leisti, o po to Pavitra paklausė aatsižadėjelio: „O, labiausiai išsimokslinęs, kokį procesą galime atlikti, kad išsivaduotume iš skurdo? Kaip nieko nedavus labdarai ankstesniame gyvenime, gauti gerą šeimą, daug turto ir puikų išsilavinimą šiame gyvenime? Mano vyras nori palikti mane čia ir išvykti maldauti išmaldos į užsienį, bet aš nuoširdžiai meldžiau, kad jis liktų čia su manimi. Aš nuolankiai jam pasakiau, kad jei žmogui trūksta turtų dabartiniame gyvenime, tai yra dėl to, kad ankstesniuose gyvenimuose jis nepaskyrė pakankamai labdaros. Ir todėl jis sutiko likti čia. Mano begalinei laimei, jūs taip gailestingai šiandien atvykote čia. Dabar esame tikri, kad mūsų skurdas greitai baigsis.

Geriausias iš brahmanų, prašau, pasakykite mums, kaip galime išsivaduoti iš šio nuolatinio vargo, kurį sukelia skurdas. O gailestingasis, maloniai papasakokite apie kokias nors priemones – piligrimystės vietą, kurią galime aplankyti, pasninko dieną, kurios galime laikytis, arba askezę, kurią galėtume atlikti, kad mūsų nelaimė baigtųsi amžinai.”

Išgirdęs šį nuoširdų kantrios ponios maldavimą, didysis išminčius Kandinja akimirką tyliai susimąstė ir pasakė: „Aukščiausiajam Dievo Asmeniui Viešpačiui Hari labai brangi viena pasninko diena. Pasninkas šią dieną panaikina visas nuodėmes ir pašalina visas skurdo sukeltas kančias. Ši pasninko diena, kuri būna tamsiąją papildomo keliamųjų metų mėnesio dalį (krišna pakša), vadinama Parama Ekadašis. Tai Aukščiausiojo Viešpaties Višnu diena, todėl ir pavadinta Parama. Šio papildomo mėnesio (Purušotama Masa) dylančio mėnulio Ekadašis dovanoja visas gyvenimo reikmes, tokias kaip pinigai ar grūdai, ir galiausiai dovanoja išvadavimą. Kai ateina šios dienos vakaras, reikia pradėti giedoti apie Viešpaties šlovę ir šokti ekstazėje. Tai reikia tęsti visą naktį.

Šio švento pasninko kartą ištikimai laikėsi Kuvera (devų iždininkas). Kai Viešpats Šiva pamatė, kaip griežtai jis pasninkavo, Šiva labai apsidžiaugė ir padarė Kuverą dangaus iždininku. Be to, karalius Hariščandra pasninkavo per šį Ekadašį, kai jo brangioji žmona ir sūnus buvo parduoti, ir karalius sugebėjo juos susigrąžinti. Po to jis valdė savo karalystę daugiau be jokių kliūčių. Taigi, o plačiaake ponia, jūs taip pat turėtumėte laikytis šventojo Parama Ekadašio pasninko su visomis atitinkamomis taisyklėmis ir nuostatomis ir išbūdrauti visą naktį.

Viešpats Šri Krišna tęsė: „O, Judhišthira, Pandu sūnau, tokiu būdu Kaundinja Munis gailestingai ir meiliai išdėstė Pavitrai apie Parama Ekadašio pasninką. Tada jis pasakė Sumedhai: „Dvadašio metu, kitą dieną po Ekadašio, turėtumėte pasižadėti laikytis Pančaratrikos pasninko pagal visas taisykles ir nuostatas. Anksti ryte išsimaudžius, jūs ir jūsų gera žmona kartu su jūsų abiejų tėvais pasninkaukite penkias dienas pagal savo galimybes. Tada jūs visi galėsite grįžti namo į Viešpaties Višnu buveinę.

Žmogus, kuris šias penkias dienas išbūna vienoje vietoje, keliauja į dangaus planetas. Kas šias penkias dienas skaniai maitina kvalifikuotus brahmanus, iš tikrųjų pamaitina visus pusdievius, visus žmones ir net visus demonus. Kas paaukoja puodą geriamojo vandens du kartus gimusiam brahmanui per šį penkių dienų laikotarpį, gauna tokius pat nuopelnus kaip paaukojęs visą planetą labdarai. Kiekvienas, kuris duoda mokytojui puodą, pilną sezamo sėklų, gyvena danguje tiek metų, kiek puode yra sėklų. Tas, kuris paaukoja puodą, užpildytą auksiniu ghi, pilnai pasimėgavęs šios žemiškosios planetos malonumais patenka į saulės dievo buveinę. Kas  šias penkias dienas laikosi celibato, pasiekia dangišką laimę ir mėgaujasi su Indralokos mergelėmis. Todėl jūs abu – Sumedha ir Pavitra – turėtumėte pasninkauti šias penkias Pančaratrikos dienas, kad būtumėte apdovanoti gausiais grūdais ir turtais visam likusiam gyvenimui šioje planetoje. O vėliau jūsų buveine taps dvasinis pasaulis.

Išgirdę šį nuostabų patarimą, brahmanų pora, Sumedha ir Pavitra, tinkamai laikėsi Parama Ekadašio ir Pančaratrikos pasninko, ir labai greitai po to pamatė gražų princą, artėjantį prie jų iš karališkųjų rūmų. Viešpaties Brahmos įsakymu princas padovanojo jiems gražų, puikiai įrengtą namą ir pakvietė juos tenai gyventi. Pagirdamas jų griežtumą ir kantrybę, jis taip pat padovanojo visą kaimą jų palaikymui. Tada grįžo į savo rūmus. Taigi Sumedha ir jo žmona mėgavosi visomis šio pasaulio gėrybėmis ir galiausiai nukeliavo į Viešpaties Višnu buveinę.

Kiekvienas, kuris laikosi Parama Ekadašio ir Pančaratrikos pasninko, yra išlaisvinamas iš visų nuodėmių ir, pasimėgavęs gyvenimu, grįžta į Višnuloką, kaip ir brahmanas Sumedha bei jo ištikima žmona Pavitra. Neįmanoma, o Judhišthira, apskaičiuoti, kiek nuopelnų gausite pasninkaudamas Parama Ekadašio metu, nes toks Ekadašio laikymasis prilygsta maudynėms tokiose piligrimystės vietose, kaip Puškaros ežeras ir Gangos upė, karvių dovanojimui labdarai ir visokios kitokios religinės veiklos vykdymui. Tas, kuris šią dieną pasninkauja, taip pat jau pasiūlė visas aukas savo protėviams Gajoje. Iš tikrųjų jis pasninkavo visomis palankiomis dienomis.

Kaip visuomeninėje santvarkoje geriausiu laikomas brahmanas, tarp keturkojų geriausia karvė, o tarp pusdievių geriausias yra Viešpats Indradeva, taip tarp visų mėnesių geriausias yra papildomas keliamųjų metų mėnuo (Purušotamos). Pančaratrikos pasninkas – penkių dienų pasninkas (panc = penkios, ratri = naktys) papildomą keliamųjų metų mėnesį – pašalina visas bjaurias nuodėmes. Tačiau Pančaratrikos pasninkas kartu su Paramos Ekadašio pasninku naikina visas žmogaus nuodėmes. Jei žmogus šiomis dienomis negali pasninkauti, tai per šį papildomą mėnesį turėtų laikytis pasninko pagal savo galimybes. Tas, kuris gauna žmogaus kūną, bet per šį papildpomą mėnesį tinkamai nenusiprausęs laikosi šių Viešpačiui Hari labai brangių Ekadašių, nusižudo ir kenčia 8 400 000 gyvybės rūšių cikle. Retas žmogaus gimimas skirtas kaupti nuopelnus ir galiausiai pasiekti išsilaisvinimą iš šio materialaus pasaulio. Visais būdais laikykitės pasninko per šį palankų Parama Ekadašį.”

Viešpats Šri Krišna padarė išvadą: „O, nuodėme nesuteptas Judhišthira, kaip ir prašei, aš aprašiau tau nuostabią, kurią atneša pasninkas per Ekadašį, vadinamą Parama,  vykstantį tamsiuoju papildomo keliamojo mėnesio laikotarpiu. Turėtumėte jo laikytis, jei tik įmanoma.”

Karalius Judhištira padarė tiksliai taip, kaip Viešpats Krišna nurodė, o taip pat ir visi jo broliai ir jų žmona Draupadi. Pasimėgavę materialiame pasaulyje retai pasiekiamais malonumais, jie grįžo namo, pas Dievą. Kas, tinkamai išsimaudęs, laikysis pasninko per šiuos du papildomų mėnesių Ekadašius, pateks į dangų ir galiausiai pasieks Šri Višnu buveinę, o ten keliaudamas bus giriamas ir šlovinamas visų pusdievių.

Taip baigiasi pasakojimas apie tamsiuoju keliamojo mėnesio metu vykstančio Parama Ekadašio šlovę iš „Skanda Puranos”.