Uthana Ekadašis

Antrasis Kartikos Ekadašis (šviesiosios Kartikos mėnesio dalies – Kartika šukla – Ekadašis) turi keturis pavadinimus: Haribodhini – Prabodhini – Devothani – Uthana.

Viešpats Brahma tarė Naradai Muniui: „Brangus sūnau, o geriausias iš išminčių, aš tau papasakosiu apie šlovę Haribodhini Ekadašio, kuris išnaikina visas nuodėmes, dovanoja didelius nuopelnus ir galiausiai išlaisvina išmintingus žmones, kurie atsiduoda Aukščiausiajam Viešpačiui. O geriausias iš brahmanų, nuopelnai, įgyti maudantis Gangoje, išlieka reikšmingi tik tol, kol neateina Haribodhini Ekadašis. Šis Ekadašis, kuris vyksta šviesiuoju Kartikos mėnesio metu, yra daug labiau apvalantis nei maudymasis vandenyne, piligrimystės vietoje ar ežere. Šis šventasis Ekadašis galingiau naikina nuodėmes nei tūkstantis Ašvamedha aukų ir šimtas radžasujos aukų.

Narada Munis paklausė: „O tėve, prašau apibūdink santykinius visiško pasninko per Ekadašį, vakarienės (be grūdų ar pupelių) ar valgymo vieną kartą vidurdienį (be grūdų ar pupelių) pranašumus. Viešpats Brahma atsakė: „Jeigu žmogus valgo vieną kartą Ekadašio vidurdienį, jo ankstesnio gimimo nuodėmės ištrinamos, jei jis valgo vakarienę, pašalinamos nuodėmės, įgytos per ankstesnius du gimimus, o jei jis visiškai pasninkauja, panaikinamos visos sukauptos nuodėmės. „O sūnau, tai, kas tik retai pasiekiama trijuose pasauliuose, lengvai pasiekiama tam, kuris griežtai laikosi Haribodhini Ekadašio. Asmuo, kurio nuodėmės prilygsta Sumeru kalnui, pamato, kad jos visos tampa niekais, jei jis tiesiog pasninkauja per Papaharini Ekadašį (kitas Haribodhini Ekadašio pavadinimas). Nuodėmės, kurias žmogus sukaupė per tūkstantį ankstesnių gimimų, sudeginamos į pelenus, jei jis ne tik pasninkauja, bet ir nemiega visą Ekadašio naktį, kaip vatos kalnas gali pavirsti pelenais, jei jame įžiebiama bent nedidelė ugnis.

O Narada, žmogus, kuris griežtai laikosi šio pasninko, pasiekia mano minėtų rezultatų. Net jei šią dieną laikydamiesi taisyklių ir nuostatų atliksite nedidelį pamaldų veiksmą, gausite nuopelnus, prilygstančius Sumeru kalnui; tačiau žmogus, kuris nesilaiko Šventraščiuose pateiktų taisyklių ir nuostatų, gali atlikti pamaldžią veiklą, savo apimtimi prilygstančią Sumeru kalnui, tačiau neuždirbs net mažiausio nuopelno. Tas, kuris negieda Gajatri mantros tris kartus per dieną, nepaiso pasninko dienų, netiki Dievu, kritikuoja Vedų Raštus, kuris mano, kad Vedos tik sužlugdo besilaikantį jų nurodymų, kuris mėgaujasi svetima žmona, kuris yra visiškai kvailas ir nedoras, kuris nevertina jokios jam suteiktos paslaugos arba apgaudinėja kitus – toks nuodėmingas žmogus niekada negali veiksmingai atlikti jokios religinės veiklos. Ar tai brahmanas, ar šudra, sakoma, kad tas, kuris bando mėgautis kito vyro žmona, ypač du kartus gimusio brahmano žmona, nėra geresnis už šunėdį.

O geriausias iš išminčių, bet kuris brahmanas, kuriam patinka seksas su našle ar brahmano žmona, ištekėjusia už kito vyro, sužlugdo save ir savo šeimą. Bet kuris brahmanas, kuris mėgaujasi neteisėtu seksu, kitame gyvenime neturės vaikų ir jokių praeities nuopelnų. Iš tiesų, jei toks asmuo demonstruoja kokią nors aroganciją du kartus gimusio brahmano ar dvasinio mokytojo atžvilgiu, jis tuoj pat praranda visą savo dvasinę pažangą, taip pat savo turtus ir vaikus.

Šios trys vyrų rūšys sugadina savo įgytus nuopelnus: tas, kurio charakteris yra amoralus, tas, kuris turi lytinių santykių su šunėdžio žmona, ir tas, kuris mėgsta bendrauti su nesąžiningais žmonėmis. Kas bendrauja su nuodėmingais žmonėmis ir lanko jų namus neturėdamas dvasinio tikslo, keliaus į Viešpaties Jamaradžo, mirties prižiūrėtojo, buveinę. Ir jei kas nors valgo tokiuose namuose, jo įgyti nuopelnai sunaikinami kartu su jo šlove, gyvenimo trukme, vaikais ir laime.

Kiekvienas nuodėmingas niekšas, įžeidęs šventąjį, greitai praranda religingumą, ekonominį išsivystymą, jausmų pasitenkinimą ir galiausiai sudega pragaro ugnyje. Kiekvienas, kuris mėgsta įžeidinėti šventuosius arba nepertraukia to, kuris įžeidinėja šventus žmones, laikomas ne geresniu už asilą. Toks nedorėlis savo akimis pamato, kaip sunaikinama visa jo dinastija.

Žmogus, kurio charakteris yra nešvarus, kuris yra nesąžiningas ar aferistas arba visada kaltina kitus, po mirties nepasiekia aukštesnio tikslo, net jei dosniai dovanoja labdarą ar atlieka kitus pamaldžius veiksmus. Todėl reikia susilaikyti nuo nepalankių poelgių ir atlikti tik pamaldžius, kurie leis įgyti gerus nuopelnus. Taip išvengsite kančių. Tačiau nuodėmės to, kuris, deramai apsvarstęs, nusprendžia pasninkauti pas Haribodhini Ekadašį, ištrinamos iš šimto ankstesnių gyvenimų, o kas pasninkauja ir išlieka budrus dar ir Ekadašio naktį  pasiekia neribotus nuopelnus ir po mirties eina į aukščiausią Viešpaties Višnu buveinę, o kartu eina ir tūkstančiai jo protėvių, giminaičių ir palikuonių. Net jei žmogaus protėviai buvo įtraukti į daugybę nuodėmių ir kenčia pragare, jie vis tiek pasiekia nuostabiai papuoštus dvasinius kūnus ir laimingai keliauja į Višnu buveinę.

O Narada, net tas, kuris padarė siaubingą nuodėmę nužudydamas brahmaną, išlaisvinamas nuo visų jį teršiančių dalykų, jei laikosi Haribodhini Ekadašio ir išlieka budrus visą tą naktį. Nuopelnus, kurių nepavyks laimėti maudantis visose piligrimystės vietose, aukojant žirgą, labdarai dovanojant karves, auksą ar derlingą žemę, nesunkiai galima pasiekti šią šventą dieną pasninkaujant ir nemiegant per naktį.

Kiekvienas, kuris laikosi Haribodhini Ekadašio, yra laikomas aukštos kvalifikacijos ir garsina savo dinastiją. Kaip mirtis yra neišvengiama, taip neišvengiamas ir turto praradimas. Tai žinant, o geriausias iš išminčių, šią Viešpačiui Hari brangią dieną reikia laikytis pasninko – Šri Haribodhini Ekadašio.

Visos piligrimystės vietos trijuose pasauliuose vienu metu apsigyvena žmogaus, pasninkaujančio per šį Ekadašį, namuose. Todėl, norint patenkinti Viešpatį, laikantį rankoje diską, reikia mesti visus įsipareigojimus, atsiduoti ir laikykitis šio Ekadašio pasninko. Tas, kuris pasninkauja šią Haribodhini Ekadašio dieną, yra pripažintas išmintingu žmogumi, tikru jogu, asketu ir tuo, kurio jausmai tikrai suvaldyti. Jis vienintelis tinkamai mėgaujasi šiuo pasauliu ir tikrai pasieks išsivadavimą. Šis Ekadašis yra labai brangus Viešpačiui Višnu, todėl jis yra pati religingumo esmė, net vienas jo laikymasis suteikia aukščiausią atlygį visuose trijuose pasauliuose.

O, Naradadži, kas pasninkauja per šį Ekadašį, tikrai daugiau nepateks į įsčias, todėl ištikimi Aukščiausiojo Dievo bhaktos atsisako visų religijų atmainų ir tiesiog atsiduoda šio Ekadašio pasninkui. Tokiai didžiai sielai, kuri pagerbia šį Ekadašį pasninku bei visą naktį būdrauja, Aukščiausiasis Viešpats Šri Govinda asmeniškai pašalina nuodėmingas reakcijas, kurias siela įgijo savo proto, kūno ir žodžių veiksmais. O sūnau, kiekvienam, kuris maudosi piligrimystės vietoje, su meile gieda šventus Aukščiausiojo Viešpaties vardus, laikosi askezių ir su pasiaukojimu tarnauja Dievui per Haribodhini Ekadašį, tokiu būdu uždirbti nuopelnai tampa amžini. Bhaktas, kuris šią dieną garbina Viešpatį Madhavą su aukščiausios klasės atributika, išsivaduoja iš didžiųjų šimto gyvenimų nuodėmių. Asmuo, kuris laikosi šio pasninko ir tinkamai garbina Viešpatį Višnu, išsivaduoja nuo didžiulio pavojaus.

Šio Ekadašio pasninkas taip džiugina Viešpatį Džanardaną, kad jo besilaikantį žmogų Jis parsiveda atgal į Savo buveinę, o ten eidamas bhaktas nušviečia dešimt visuotinių krypčių. Kas trokšta grožio ir laimės, turėtų stengtis laikytis Haribodhini Ekadašio, ypač jei šis išpuola per Dvadašį. Paskutinių šimto gimimų nuodėmes – nuodėmes, padarytas vaikystėje, jaunystėje ir senatvėje per visus tuos gyvenimus, – Aukščiausiasis Viešpats Govinda panaikina, jei žmogus su atsidavimu pasninkauja Haribodhini Ekadašio dieną. Haribodhini Ekadašis yra geriausias iš Ekadašių. Nieko nėra nepasiekiamo šiame pasaulyje tiems, kurie šią dieną pasninkauja, nes pasninkas šią dieną suteikia maisto grūdų, didelių turtų ir didžių nuopelnų, taip pat išnaikina visas nuodėmes bei kliūtis išsivaduoti. Pasninkas šio Ekadašio metu yra tūkstantį kartų geriau nei labdara Saulės ar Mėnulio užtemimo dieną. Dar kartą sakau tau, o Naradadži, kad ir kokius nuopelnus pelnytų tas, kuris maudosi piligrimystės vietoje, aukoja labdarai ir studijuoja Vedas, tai yra tik viena milijoninė dalis nuopelnų, kuriuos uždirba asmuo, pasninkaujantis per vieną Haribodhini Ekadašį. Nepriklausomai nuo to, kokie nuopelnai gyvenime yra įgyti dėl pamaldžios veiklos, jie tampa visiškai nevaisingi, jei Kartikos mėnesį nesilaikoma Ekadašio pasninko ir negarbinamas Viešpats Višnu. Todėl visada turėtumėte garbinti Aukščiausiąjį Viešpatį Džanardaną ir Jam tarnauti. Taip pasieksite norimą tikslą, aukščiausią tobulumą.

Haribodhini Ekadašio dieną, Viešpaties bhaktas neturėtų valgyti svetimuose namuose ar valgyti maisto, kurį gamina ne bhaktas. Jei tai daro, jis nuopelnus pasieks tik pasninkaudamas pilnaties dieną. Filosofinis Šventraščių aptarimas per Kartiką džiugina Šri Višnu labiau nei labdarai dovanojami drambliai ir žirgai ar dideli paaukojimai. Kas gieda ar klausosi apie Viešpaties Višnu savybes ir pramogas, net pusę ar vos ketvirtadalį posmo, pasiekia nuostabių nuopelnų, tokių kaip padovanojus daugybę karvių brahmanams. O Narada, Kartikos mėnesį reikia atsisakyti visų rūšių kasdienių pareigų ir skirti visą savo laiką bei energiją, ypač pasninko metu, aptarti transcendentinius Aukščiausiojo Viešpaties žaidimus. Šri Hari šlovinimas Viešpačiui tokią brangią dieną, Ekadašio dieną, išlaisvina šimtą ankstesnių pasninkaujančio žmogaus kartų. Tas, kuris leidžia laiką mėgaudamasis tokiomis diskusijomis, ypač Kartikos mėnesį, pasiekia dešimties tūkstančių ugnies aukojimų teikiamą naudą ir sudegina visas savo nuodėmes į pelenus.

Tas, kuris klausosi nuostabių pasakojimų apie Viešpatį Višnu, ypač Kartikos mėnesį, automatiškai uždirba tokius pačius nuopelnus, kaip ir tas, kuris labdarai paaukoja šimtą karvių. O didysis išminčiau, žmogus, kuris gieda Viešpaties Hari šlovę Ekadašio dieną, pasiekia nuopelnus, uždirbamus padovanojus septynias salas.

Narada Munis paklausė savo šlovingojo tėvo: „O visuotinis tėve, o geriausias iš visų pusdievių, prašau, pasakykite man, kaip laikytis šio švenčiausio Ekadašio. Kokius nuopelnus jis suteikia su tikėjimu jo besilaikantiems?“

Viešpats Brahma atsakė: „O sūnau, žmogus, norintis laikytis šio Ekadašio, turėtų keltis anksti Ekadašio rytą, per brahma-muhurtą (nuo pusantros valandos prieš saulėtekį iki penkiasdešimties minučių prieš saulėtekį). Tada jis turėtų išsivalyti dantis ir išsimaudyti ežere, upėje, tvenkinyje ar šulinyje, arba savo namuose. Pagarbinęs Viešpatį Šri Kešavą, jis turi atidžiai klausytis šventų Viešpaties aprašymų. Jis turėtų melstis Viešpačiui taip: „O Viešpatie Kešava, aš pasninkausiu šią Tau tokią brangią dieną, o rytoj pagerbsiu tavo šventąjį prasadą. O lotosaki Viešpatie, o neklystantis, Tu esi mano vienintelis prieglobstis. Maloningai mane saugok.“

„Su didžiule meile ir atsidavimu sukalbėjus šią iškilmingą maldą prieš Viešpatį, reikia džiugiai pasninkauti. O Narada, kas būdrauja visą šio Ekadašio naktį, gieda gražias giesmes, šlovinančias Viešpatį, šoka ekstazėje, groja nuostabią instrumentinę muziką Jo transcendentiniam malonumui ir apdainuoja Viešpaties Krišnos pramogas taip, kaip nurodyta bona fide Vedų literatūroje – toks žmogus tikrai gyvens toli už trijų pasaulių, amžinojoje dvasinėje Dievo karalystėje.

Haribodhini Ekadašio metu reikia garbinti Šri Krišną kamparu, vaisiais ir aromatingomis gėlėmis, ypač geltona agaru gėle. Šią svarbią dieną nereikėtų uždirbinėti pinigų. Kitaip tariant, godumą reikia iškeisti į labdarą. Tai yra procesas, leidžiantis praradimą paversti neribotais nuopelnais. Viešpačiui reikia aukoti daugybę vaisių ir apiplauti Jį vandeniu iš kriauklės. Kiekviena iš šių atsidavimo praktikų, atliekamų per Haribodhini Ekadašį, yra dešimt milijonų kartų naudingesnė nei maudymasis visose piligrimystės vietose ir visų formų labdaros atlikimas.

Net Viešpats Indra suglaudęs delnus nusilenkia bhaktui, kuris garbina Viešpatį Džanardaną aukščiausios klasės agastijos gėlėmis. Aukščiausiasis Viešpats Hari yra labai patenkintas, kai yra papuoštas gražiomis agastijos gėlėmis. O Narada, aš suteikiu išsivadavimą tam, kuris atsidavusiai garbina Viešpatį Krišną Belo medžio lapais per šį Kartikos mėnesio Ekadašį. Taip pat tam, kuris šį mėnesį garbina Viešpatį Džanardaną šviežiais Tulasi lapais ir kvepiančiomis gėlėmis, sūnau, aš asmeniškai sudeginu į pelenus visas nuodėmes, kurias toks žmogus padarė per tūkstančius gimimų.

Tas, kuris tiesiog mato Tulasi Maharani, paliečia ją, medituoja į ją, pasakoja istorijas apie ją, lenkiasi jai, meldžiasi jos malonės, pasodina ją, garbina bei laisto ją, tas gyvena Viešpaties Hari buveinėje amžinai. O, Narada, tas, kuris tarnauja Tulsi-devi šiais devyniais būdais, pasiekia laimę aukštesniajame pasaulyje tiek tūkstančių jugų, kiek yra šaknų ir pošaknių, išaugančių iš subrendusio Tulasi augalo. Kai pilnai išaugęs Tulasi augalas išaugina sėklas, iš tos sėklos išauga daugybė daigelių ir skleidžia savo šakeles ir žiedus, o tos gėlės po to taip pat išaugina daug sėklų. Minėtais devyniais būdais Tulasi tarnaujančio žmogaus protėviai gyvens Viešpaties Hari buveinėje tiek tūkstančių kalpų, kiek bus tokiu būdu išaugintų sėklų.

Tie, kurie garbina Viešpatį Kešavą Jam labai maloniomis kadambos gėlėmis, sulaukia gailestingumo ir niekada nemato Jamaradžo, įasmenintos mirties, buveinės. Kokia nauda garbinti ką nors kitą, jei visi troškimai gali būti išpildyti patenkinus Viešpatį Hari. Pavyzdžiui, bhaktas, kuris Jam aukoja bakulos, ašokos ir patali gėles, yra išlaisvinamas iš kančių iki pat Saulės ir Mėnulio egzistencijos Visatoje pabaigos, o galiausiai išsivaduoja. O geriausias iš brahmanų, kaneros gėlių aukojimas Viešpačiui Jaganathai atneša bhaktam tiek malonės, kiek Viešpaties Kešavos garbinimas visas keturias jugas. Tas, kuris Kartikos mėnesį aukoja Tulasi žiedus (mandžares) Šri Krišnai, gauna daugiau nuopelnų, nei galima gauti paaukojus dešimt milijonai karvių.

Tas, kuris garbina Viešpatį Višnu samikos medžio lapais, yra išlaisvinamas iš Jamaradžos, mirties valdovo, gniaužtų. Tas, kuris garbina Višnu lietaus sezono metu šampakos ar jazminų gėlėmis, daugiau niekada negrįžta į žemę. Tas, kuris pagarbina Viešpatį viena kumbhi gėle, pasiekia tokius pat palaiminimus, kaip paaukojęs pala aukso (du šimtus gramų). Jei bhaktas siūlo vieną geltoną ketaki arba obels medžio gėlę Viešpačiui Višnu, jojančiam ant Garudos, jis išlaisvinamas iš dešimties milijonų gimimų nuodėmių. Be to, tas, kuris padovanos Viešpačiui Jagannathai gėlių ir šimtą lapų, pateptų raudona ir geltona sandalmedžio pasta, tikrai apsigyvens Švetadvipoje, toli už šios materialios kūrinijos dangaus.

O, geriausias iš brahmanų, Šri Narada, per Haribodhini Ekadašį taip pagarbinus Viešpatį Kešavą, visos materialinės ir dvasinės laimės dovanotoją, kitą dieną reikia anksti keltis, išsimaudyti upėje, giedoti Krišnos šventų vardų džapą ir pasakoti apie meilės atsidavimo tarnystę Viešpačiui. Norėdamas nutraukti pasninką, bhaktas pirmiausia turėtų pasiūlyti brahmanams prasado ir tik tada, jiems leidus, suvalgyti grūdų. Vėliau, norėdamas įtikti Aukščiausiajam Viešpačiui, bhaktas turi garbinti savo dvasinį mokytoją, tyriausią Viešpaties bhaktą, ir pasiūlyti jam prabangaus maisto, gražaus audinio, aukso ir karvių pagal bhakto išgales. Tai tikrai patenkins Aukščiausiajį Viešpatį, disko savininką.

Toliau bhaktas turėtų paaukoti brahmanui karvę, o jei bhaktas nepaisė kai kurių dvasinio gyvenimo taisyklių, jis turėtų jas išpažinti Viešpaties brahmanams. Tada bhaktas turėtų pasiūlyti jiems dakšiną (pinigų). O karaliau, tie, kurie valgė vakarienę Ekadašio dieną, kitą dieną turėtų pamaitinti brahmaną. Tai labai malonu Aukščiausiajam Dievo Asmeniui.

O sūnau, jei vyras pasninkavo neprašęs šventiko leidimo arba moteris pasninkavo nepaklaususi vyro leidimo, jis ar ji turėtų paaukoti brahmanui jautį. Medus ir jogurtas taip pat yra tinkamos dovanos brahmanui. Kas pasninkavo nuo ghi, turi dovanoti pieną, kas pasninkavo nuo grūdų – ryžius, kas miegojo ant grindų – lovą su antklode, kas valgė lapų lėkštėje – puodą ghi. Tas, kuris tylėjo, turėtų paaukoti varpą, o pasninkavęs nuo sezamo – labdarai padovanoti auksą ir prabangiu maistu pamaitinti brahmanų porą. Vyras, norintis apsisaugoti nuo nuplikimo, turėtų padovanoti veidrodį brahmanui, kuris turi nusidėvėjusius batus, turėtų paaukoti batus, o pasninkavęs nuo druskos brahmanui turėtų paaukoti cukraus. Šį mėnesį visi turėtų reguliariai aukoti ghi liepsnelę Viešpačiui Višnu arba Šrimati Tulasi devi šventykloje.

Ekadašio pasninkas baigiamas, kai kvalifikuotam brahmanui pasiūlomas auksinis arba varinis puodas, pripildytas ghi bei ghi dagčiais, kartu su aštuoniais vandens puodais, kuriuose yra šiek tiek aukso ir uždengtas audeklais. Tas, kuris negali sau leisti tokių dovanų, turėtų bent jau pasiūlyti brahmanui kažką saldaus. Tas, kuris tai padarys, tikrai gaus visas Ekadašio pasninko naudą.

Nusilenkęs ir paprašęs leidimo, bhaktas turėtų pavalgyti. Šiuo Ekadašiu baigiasi Čaturmasja, todėl viskas, ko atsisakėte per Čaturmasją, dabar turėtų būti paaukota brahmanams. Tas, kuris laikosi šio Čaturmasjos proceso, gauna neribotus nuopelnus, o geriausias iš karalių, ir po mirties eina į Viešpaties Vasudevos buveinę. Karaliau, kiekvienas, kuris nepertraukiamai laikosi visos Čaturmasjos, pasiekia amžiną laimę ir daugiau nebegimsta. Bet tas, kuris sulaužo pasninką, tampa arba aklu, arba raupsuotu.

Taigi aš tau papasakojau visą Haribodhini Ekadašio laikymosi procesą. Kas skaito ar klausosi apie tai, pasiekia nuopelnus, uždirbamus dovanojant karves kvalifikuotam brahmanui.“

Taip baigiasi pasakojimas apie Kartika-šukla Ekadašio – dar žinomo kaip Haribodhini Ekadašis arba Devothani Ekadašis – šlovę iš „Skanda Puranos“.

Iš „Hari-bhakti-vilasos“:

PRABODHINIM UPOSYA EVA NA GARBHE VISATE NARAH SARVA DHARMAN PARITYAJYA TASMAT KURVITA NARADA („Hari-bhakti-vilasa“ 16/289, „Skanda Purana“, Viešpats Brahma): „O Narada Muni, tas, kuris pasninkauja per Prabodhini Ekadašį (kai Viešpats keliasi), nebepatenka į kitos motinos įsčias. Todėl šią Ekadašio dieną žmogus turėtų atsisakyti visų užsiėmimų ir pasninkauti.

DUGDHABDHIH BHOGI SAYANE BHAGAVAN ANANTO YASMIN DINE SVAPITI CA ATHA VIBHUDHYATE CA TASMINN ANANYA MANASAM UPAVASA BHAJAM KAMAM DADATY ABHIMATAM GARUDANKA SAYI (HARI BHAKTI VILASA SAYI („Hari-bhakti-vilasa“ 16/293, „Padma Purana“): „Yra išpildomi visi norai to, kuris sutelkęs intelektą pasninkauja tą dieną, kai Aukščiausiasis Viešpats Šri Hari, miegantis ant Garudos priešo (gyvatės) galvų, eina ilsėtis į Pieno vandenyną ant Ananta Šešos galvų, o taip pat tą dieną, kai Viešpats atsikelia.

BHAKTIPRADA HAREH SATU NAMNA KSATA PRAVODHINI YASA VISNOH PARA MURTIR AVYAKTA ANEKA RUPINI SA KSIPTA MANUSE LOKE DVADADI MUNI PUNGAVA („Hari-bhakti-vilasa“ 16/301, „Varaha Purana“, Jamaradžos ir Narados Munio pokalbis): „Šis Prabodhini Ekadašis žinomas todėl, kad dovanoja atsidavimą Viešpačiui Šri Hari. O geriausias iš išminčių (Narada Muni), Ekadašio asmenybė šioje Žemės planetoje yra neišreikštas Viešpaties Hari pavidalas.“

Šrila Sanatana Gosvamis savo „Digdaršini-tikoje“ pažymi, kad tas, kuris tiksliai laikosi Ekadašio pasninko, tiesiogiai garbina Viešpatį Šri Hari. Tokia yra šio posmo prasmė. Todėl sakoma, kad Ekadašis prilygsta pačiam Viešpačiui Šri Hari.

CATUR DHA GRAHYA VAI CIRNAM CATUR MASYA VRATAM NARAH KARTIKE SUKLAPAKSE TU DVADASYAM TAT SAMACARET („Hari-bhakti-vilasa“ 16/412, „Mahabharata“): „Asmuo, laikęsis Čaturmasjos pasninko vienu iš keturių minėtų būdų, turėtų baigti savo pasninką Dvadašio naktį, šviesiąją Kartikos mėnesio dalį. (Žinoma, ISKCON’e mes laikomės Čaturmasjos ir Kartika-vratos nuo Purnimos iki Purnimos).

EKADASYAM PARER DATTAM DIPAM PRAJVALYA MUSIKA MANUSYAM DURLABHAM PRAPYA PARAM GATIM AVAPA SA („Hari-bhakti-vilasa“ 16/129, „Skanda Purana“).

Viena žiurkė (pelės patelė) kartą uždegė ghi liepsnelę, kurią Ekadašio dieną pasiūlė kažkas kitas. Taip padariusi ji pasiekė retai pasiekiamą žmogaus kūną ir galiausiai pasiekė aukščiausią tikslą.

Šrila Sanatana Gosvamis savo „Digdaršini-tikoje“ rašo: „Pasak šio posmo, galima pasiekti tokius pat rezultatus, kaip ir tiesiogiai pasiūlius Viešpačiui ugnelę Ekadašio dieną. Ši pelės istorija yra labai garsi „Padma Puranoje“, „Kartika Mahatmijoje“. (Viešpaties Višnu šventykloje gyveno pelė, kuri valgė ghi iš užgesusių Viešpačiui pasiūlytų ghi dagčių. Vieną dieną ji pajuto alkį ir bandė valgyti ghi iš dar degančių ghi dagčių. Jai bevalgant, vatos dagtis įstrigo tarp jos dantų. Šis ghi dagtis dar vis ruseno, todėl pelė pradėjo šokinėti priešais Viešpaties Dievybės formą ir galiausiai sudegė. Bet Viešpats Šri Višnu tos pelės šokinėjimą su uždegta ghi liepsnele burnoje priėmė kaip arati siūlymą, todėl suteikė jai išsivadavimą – aukščiausią tikslą.)

Būdravimo Prabodhini Ekadašio naktį šlovė („Padma Purana“, „Kartika Mahatmija“): „Nuodėmės, sukauptos per tūkstančius ankstesnių gimimų, sudega kaip medvilnės masė, jei žmogus nemiega Prabodhani Ekadašio naktį. Net baisiausių nuodėmių, tokių kaip brahmano nužudymas, prisidirbęs žmogus nusikrato jų, o išminčiau, budėdamas per visą Prabodhani-ekadašį Višnu patenkinimui. Visas jo psichines, vokalines ir fizines nuodėmes nuplaus Šri Govinda. (388-390) Rezultatus, kuriuos sunku pasiekti net ir aukojant didžiules jagias, tokias kaip Ašvamedha, be vargo pasiekia tie, kurie būdrauja visą Prabodhani Ekadašį. (391) Šią dieną pažadinus Viešpatį iš miego po keturių Čaturmasjos mėnesių (nuo Sajani Ekadašio, kai Viešpats atsigulė ilsėtis Pieno vandenyne), Viešpats turi būti išvežtas į didžiulę Ratha-jatros šventę. Ši šventė išsamiai aprašyta „Padma Puranoje“.

 

Taip pat šiandien yra Bhišma Pančaka bei Šrilos Gaura Kišoro dasos Babadžio išėjimo diena (pasninkaujama iki vidurdienio).

 

Ekadašio pasninką nutraukite k. d. 07:59 – 09:33.