Varuthini Ekadašis

Šri Judhišthira Maharadžas pasakė: „O Vasudeva, aš nuolankiausiai lenkiuosi Tau.

Dabar, prašau, papasakok man apie Ekadašį, kuris būna Vaisakhos (balandžio–gegužės) mėnesį dylant mėnuliui (krišna pakša). Papasakok apie jo įtaką ir nuopelnus, kuriuos jis gali suteikti.

Viešpats Šri Krišna atsakė: „O karaliau, ir šiame, ir kituose pasauliuose palankiausias ir didingiausias Ekadašis yra Varuthini Ekadašis, kuris vyksta tamsiuoju Vaisakhos mėnesio metu.

Kas šią šventą dieną laikosi visiško pasninko, to nuodėmės visiškai pašalinamos. Toks žmogus pasiekia visišką laimę ir didžiausią sėkmę. Net nelaimingiausia moteris susilaukia sėkmės, jei pasninkauja per Varuthini Ekadašį. Kiekvienam, besilaikančiam šio Ekadašio pasninko, jis suteikia materialų malonumą šiame gyvenime ir išsivadavimą po šio dabartinio kūno mirties.

Jis naikina visų nuodėmes ir gelbsti žmones nuo pasikartojančio gimimo kančių. Karalius Mandhata buvo išvaduotas, nes tinkamai laikėsi šio Ekadašio.

Šio Ekadašio laikymasis taip pat atnešė naudos daugybei kitų karalių, tokių kaip Maharadža Dhundhumara iš Ikšvaku dinastijos. Jis buvo išlaisvintas nuo raupsų, kankinusių jį dėl prakeikimo, kurį Viešpats Šiva jam skyrė kaip bausmę.

Varuthini Ekadašio besilaikantis žmogus pasiekia visus nuopelnus, kuriuos galima gauti vykdant askezes ir atgailaujant dešimtis tūkstančių metų.

Kas su meile ir atsidavimu laikosi šio Ekadašio, įgyja nuopelnus, kurių pasiekiama paaukojus daug aukso per saulės užtemimą Kurukšetroje, ir tikrai pasiekia savo šio ir kitų gyvenimų tikslus.

Trumpai tariant, šis Ekadašis yra tyras, suteikiantis gyvybės bei naikinantis visas nuodėmes.

Geriau nei dovanoti arklius labdarai yra duoti dramblius, o geriau nei dovanoti dramblius – dovanoti žemę.

Bet dar geriau nei duoti žemę yra duoti sezamo sėklų, o geriau nei tai – dovanoti auksą.

Vis dėlto, geriau nei dovanoti auksą yra pasiūlyti grūdų, nes visi protėviai, pusdieviai (devos) ir žmonės pasisotina valgydami grūdus.

Taigi, nėra geresnės labdaringos dovanos už šią nei praeityje, nei dabartyje, nei ateityje.

Tačiau išsimokslinę išminčiai teigia, kad dovanoti grūdus labdarai tas pats kaip padovanoti jauną mergaitę vertam žmogui.

Be to, Viešpats Šri Krišna, Aukščiausiasis Dievo Asmuo, yra pasakęs, kad dovanoti grūdus yra tolygu dovanoti karves labdarai.

Vis dėlto geriau nei visi šie labdaringi veiksmai yra suteikti dvasinių žinių neišmanėliams.

Tačiau visus nuopelnus, kuriuos galima pasiekti atliekant šiuos labdaringus veiksmus, pasiekia tas, kuris pasninkauja per Varuthini Ekadašį.

Tas, kuris gyvena iš savo dukterų turtų, pragariškai kankinasi iki pat visos visatos naikinimo, O Bharata.

Todėl reikia būti ypač atsargiems ir nepasinaudoti savo dukterų turtais. O, geriausias iš karalių, bet kuris šeimos žmogus, kuris iš godumo atima savo dukters turtus, bando parduoti savo dukterį arba atima pinigus iš vyro, kuriam atidavė savo dukrą, kitame gyvenime tampa pastumdėliu katinu.

Todėl sakoma, kad tas, kuris kaip šventą labdaros aktą dovanoja įvairiais papuošalais papuoštą mergelę ir kartu su ja dovanoja kraitį, įgyja nuopelnus, kurių negali apibūdinti net Jamaradžos vyriausiasis sekretorius dangaus planetose Čitragupta.

Tačiau tą patį nuopelną gali lengvai pasiekti tas, kuris pasninkauja Varuthini Ekadašio dieną.

Per dašami (dešimtąją Mėnulio fazę), dieną prieš Ekadašį, reikėtų atsisakyti šių dalykų: valgyti iš varinių lėkščių, valgyti urad-dalą, valgyti raudonuosius lęšius, valgyti avinžirnius, valgyti kondo (grūdus, kuriuos paprastai valgo neturtingi žmonės ir kurie primena aguonas arba agarpantos sėklas), valgyti špinatus, valgyti medų, valgyti kito žmogaus namuose, valgyti daugiau nei vieną kartą per dieną ir užsiimti bet kokio pobūdžio lytiniais santykiais.

Pačio Ekadašio metu reikėtų atsisakyti: lošimo, sporto, miego dienos metu, betelio riešutų ir jo lapų, dantų valymo, gandų skleidimo, kaltų ieškojimo, kalbėjimo su dvasiškai puolusiais, pykčio, melo.

Dvadašio dieną po Ekadašio (dvyliktos Mėnulio fazės dieną) reikia susilaikyti nuo šių dalykų: valgyti iš varinių lėkščių, valgyti urad-dalą, raudonuosius lęšius arba medų, gulėti, intensyviai mankštintis ar dirbti, valgyti daugiau nei vieną kartą per dieną, taip pat bet kokio seksualinio aktyvumo, kūno, veido ar galvos skutimo, kūno tepimo aliejais ir valgymo svetimuose namuose.

Viešpats Šri Krišna tęsė: „Tas, kuris tokiu būdu laikosi Varuthini Ekadašio, tampa laisvas nuo visų nuodėmingų reakcijų ir grįžta į amžinąją dvasinę buveinę. Tas, kuris per šį Ekadašį garbina Viešpatį Džanardaną (Krišną), nemiegodamas visą naktį, išsilaisvina iš visų ankstesnių nuodėmių ir pasiekia dvasinę buveinę.

Todėl, o karaliau, tas, kuris bijo dėl savo susikaupusių nuodėmių ir jų reakcijų, taigi ir pačios mirties, turi laikytis Varuthini Ekadašio pasninko.

Pasninką nutraukite k. d. 5:53-10:55.