Dievybės
Dievybė – pats Viešpats, arča-vigraha. Tai Viešpaties forma, kuria šitame pavidale Jis priima iš mūsų tarnystę. Kadangi dvasinio Viešpaties pavidalo mes negalime matyti savo akimis, Jis priima formą, kuri skirta garbinimui, kad savo sąlygotomis, materialiomis juslėmis galėtumėm Jam tarnauti. Šita forma niekuo nesiskiria nuo paties Dievo.
Šrila Praphupada duoda pavyzdį, leidžiantį tai suprasti geriau. Jei valstybinis paštas pastato pašto dėžutes kaimuose, įmetus laiškus į jas, laiškai būtinai pasieks adresatus. Tačiau jei mes patys pastatysime pašto dėžutes, laiškai niekur nenukeliaus. Dievybė yra tarsi pašto dėžutė, kuri priima mūsų tarnystes. Ji turi būti autoritetingai suinstaliuota, pagal tam tikrus standartus ir procesus, aprašytus šventraščiuose. Pats Viešpats šventraščiuose sako, kaip jį garbinti. Todėl tokia Viešpaties garbinimo forma nėra stabo garbinimas. Stabų garbinimas – mūsų pačių išgalvota forma pagal mūsų sugalvotus garbinimo principus.
Giriradžas Maharadžas (Girigovardhanas) garbinamas Gokuloje nuo 2001 m. o Radha Golokananda – nuo 2009 m. Radha – tai Radharanės, amžinosios Viešpaties sutuoktinės vardas. Radha ir Krišna niekuo nesiskiria, tai dvi asmenybės viename kūne. Viešpats amžinai priima tokį pavidalą, kad mėgautųsi ir džiaugtųsi. Golokananda reiškia “Goloka Ananda”, Golokos, dvasinės Viešpaties planetos gyventojų palaima. Tai vienas iš Viešpaties vardų.
Dievybių garbinimas šventykloje:
– 4.30 val. Mangala arati.
Šis laikas – palankiausias dienos metas dvasiniam tobulėjimui. Viešpats garbinamas siūlant arati. Tai ceremonija, kai Viešpačiui siūlomi įvairūs elementai, kurie atstovauja visus subtilius ir grubius materialius elementus. Visa tai siūloma su nuotaika, kad Viešpats yra visų elementų savininkas.
Materiali gamta yra skirta garbinti Viešpačiui. Gamtos šeimininkas yra Viešpats. Kiekvieną dieną pradedame prisimindami, kad materiali gamta nėra skirta mūsų pasitenkinimui ir ne mes esame čia šeimininkai. Šitą pasaulį naudojame tarnystei Viešpačiui. Kai Viešpats laimingas, mes visi laimingi ir patenkinti.
Ceremonijos metu siūlomas smilkalas, ugnelė, vanduo, nosinaitė, gėlė, čamara ir vėduoklė, pučiama kriauklė ir skambinama varpeliu. Smilkalas ir gėlė įkūnija visus žemės kvapus, ugnis įkūnija ugnies energiją, visa kas švyti, vanduo – visas vandens stichijas, kriauklė ir varpelis – garso ir eterio aukojimas, nosinaitė įkūnija drabužius, čamara – jako uodega, karališkas simbolis, reiškiantis, kad Viešpats – karalius. Vėduoklė taip pat. Kai lenkiamės Dievybėms, aukojame netikrą savo ego mintyje turėdami, kad esame Viešpaties tarnai. Savo protą siūlome kaip visos ceremonijos supratimą.
– 5.00 – 7.15 val. indivduali maldos praktika, džapos meditacija. Tuo metu Dievybės maudomos ir rengiamos.
– 7.15 val. – daršana-arati. Ateinam pasakyti Viešpačiui, kad esame pasiruošę Jam tarnauti. Vėliau maitinam Dievybes pusryčiais, vyksta paskaita, kurioje šlovinamas Viešpats skaitant šventraščius ir juos aptarinėjant.
– 13.30 val. pietūs,
– 14.00 val. arati.
– Vakare Viešpats migdomas: žiemą 19.30 val., vasarą 20.00 val.
