Apara Ekadašis

Šri Judhišthira Maharadžas pasakė: „O, Džanardana, kaip vadinasi Ekadašis, kuris įvyksta jaunėjant mėnuliui (krišna-pakša) Džješthos (gegužės–birželio) mėnesį? Noriu iš tavęs išgirsti apie šios šventos Hari dienos šlovę. Prašau papasakoti man viską.“

Viešpats Šri Krišna pasakė: „O karaliau, tavo klausimas yra nuostabus, nes atsakymas bus naudingas visai žmonių visuomenei. Šis Ekadašis yra toks didingas ir maloningas, kad jo tyrumas gali pašalinti net didžiausias nuodėmes.

„O, didis šventasis karaliau, šis be galo garbingas Ekadašis vadinamas Apara Ekadašiu. Kas pasninkauja šią šventą dieną, išgarsėja visoje visatoje. Netgi tokios nuodėmės kaip brahmano, karvės ar embriono nužudymas, šventvagystė ar lytiniai santykiai su kito vyro žmona yra visiškai panaikinami laikantis pasninko per Apara Ekadašį.

O karaliau, melagingai liudijantys žmonės yra patys nuodėmingiausi. Tas, kuris melagingai ar sarkastiškai šlovina kitą; tas, kuris apgaudinėja ką nors sverdamas ant svarstyklių; tas, kuris nevykdo savo varnos ar ašramo pareigų (pavyzdžiui, nekvalifikuotas vyras apsimeta brahmanu arba neteisingai deklamuoja Vedas); tas, kuris išgalvoja savo šventraščius; tas, kuris apgaudinėja kitus; tas, kuris apsimeta astrologu, ajurvedos gydytoju arba apgaudinėja žmones dėdamasis buhalteriu. Visi šie apgavikai neabejotinai yra tokie pat blogi, kaip ir liudijantys ne tiesą, ir jų visų laukia pragariškos bausmės. Bet vien tik laikydamiesi Apara Ekadašio visi tokie nusidėjėliai visiškai išsivaduoja iš savo nuodėmių reakcijų.

Kariai, kurie atmeta savo kšatrija-dharmą ir pabėga iš mūšio lauko, patenka į žiaurų pragarą. Bet, o Judhišthira, net toks puolęs kšatrija, jei jis laikosi pasninko Apara Ekadašį, išsivaduoja nuo tos didžiulės nuodėmės ir patenka į dangų. Mokinys, kuris, gavęs tinkamą dvasinį išsilavinimą iš savo dvasinio mokytojo, atsigręžia ir jį piktžodžiauja, yra didžiausias nusidėjėlis. Tokio vadinamo mokinio kančioms nėra galo. Bet jei net ir toks niekšiškas žmogus tiesiog laikosi Apara Ekadašio, jis gali pasiekti dvasinį pasaulį.

Klausyk, o karaliau, kaip aš tau toliau papasakosiu apie šio nuostabaus Ekadašio šlovę. Nauda, pasiekta atliekant visus šiuos dorybingus veiksmus, yra lygi nuopelnams, pasiektiems laikantis Apara Ekadašio: tris kartus per dieną maudytis Puškara-kšetroje per Kartiką (spalio-lapkričio mėn.); maudytis Prajage Maghos mėnesį (sausis-vasaris), kai saulė yra Ožiaragio ženkle; tarnauti Viešpačiui Šivai Varanasyje (Benarese) Šiva-ratri metu; aukoti aukas savo protėviams Gajoje; maudytis šventoje Gautami upėje, kai Jupiteris yra Liūto ženkle (Simha); gauti Viešpaties Šivos daršaną Kedarnathoje; pamatyti Viešpatį Badrinathą, kai Saulė Vandenio (Kumbha) ženkle; maudytis Saulės užtemimo metu Kurukšetroje ir ten labdarai dovanoti karves, dramblius ir auksą. Visus nuopelnus, kuriuos žmogus gauna atlikdamas šiuos dorybingus veiksmus, įgyja asmuo, kuris laikosi Apara Ekadašio pasninko. Be to, nuopelnus, pasiekiamus dovanojant nėščią karvę kartu su auksu ir derlinga žeme pasiekia tas, kuris šią dieną pasninkauja.

Kitaip tariant, Apara Ekadašis yra kirvis, kuris nukerta pilnai subrendusį mišką, pilną nuodėmingų darbų medžių, tai miško ugnis, kuri degina nuodėmes taip, tarsi jos būtų degios malkos, tai saulė, nuplieskianti tamsius nusižengimus, ir tai yra liūtas, persekiojantis romų nepadorumo elnią. Todėl, o Judhišthira, kas tikrai bijo savo praeities ir dabartinių nuodėmių, turi labai griežtai laikytis Apara Ekadašio. Tas, kuris nesilaiko šio pasninko, turi gimti iš naujo materialiame pasaulyje, kaip vienas iš milijonų burbuliukų didžiuliame vandens telkinyje arba kaip maža, nereikšminga skruzdėlė. Todėl reikia ištikimai laikytis šventojo Apara Ekadašio ir garbinti Aukščiausiąjį Dievo Asmenį Šri Trivikramą. Tas, kuris tai daro, yra išlaisvinamas iš visų savo nuodėmių ir pakyla į Viešpaties Višnu buveinę.

O Bharata, visos žmonijos labui aš taip tau aprašiau šventojo Apara Ekadašio svarbą. Kiekvienas, kuris girdi ar skaito šį aprašymą, tikrai yra išlaisvinamas iš visų nuodėmių, o geriausias iš šventųjų karalių, Judhišthira. Taip baigiasi pasakojimas apie Džještha-krišna Ekadašio arba Apara Ekadašio šlovę iš „Brahmanda Puranos“.

PASTABOS:

1. Puškara-kšetra (Vakarų Indija) yra vienintelė vieta Žemėje, kur yra Viešpaties Brahmos šventykla.

2. Vedos skelbia, narah budbuda samah: „Žmogaus gyvybės forma yra kaip burbuliukas vandenyje“. Vandenyje susidaro daug burbuliukų, kurie po kelių sekundžių staiga sprogsta. Taigi, jei žmogus neišnaudoja savo reto žmogaus kūno tarnauti Aukščiausiajam Dievo Asmeniui Šri Krišnai, jo gyvybė ne ką vertesnė ar pastovesnė už vandens burbulą. Todėl, kaip čia rekomenduoja Viešpats, turėtume Jam tarnauti pasninkaudami Hari-vasaros arba Ekadašio metu.

Šiuo atžvilgiu Šrila A. Č. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada rašo „Šrimad Bhagavatam“ (2:1:4): „Didysis materialios gamtos vandenynas yra tarsi besiblaškančios laiko bangomis, o vadinamieji gyvosios sąlygotos būtybės yra kažkas panašaus į putojančius burbulus, kurie pasirodo prieš mus kaip kūniškasis aš, žmona, vaikai, visuomenė, tautiečiai ir t. t. Dėl savęs pažinimo stokos mes tampame neišmanymo jėgos aukomis ir taip, ieškodami nuolatinių gyvenimo sąlygų, kurios šiame materialiame pasaulyje neįmanomos, iššvaistome vertingą žmogaus gyvenimo energiją veltui.“