BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//Naujoji Gokula - ECPv6.6.4//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-WR-CALNAME:Naujoji Gokula
X-ORIGINAL-URL:https://www.gokula.lt
X-WR-CALDESC:Naujoji Gokula renginiai
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Helsinki
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20270328T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20271031T010000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;VALUE=DATE:20270601
DTEND;VALUE=DATE:20270602
DTSTAMP:20261105T224844
CREATED:20260731T170201Z
LAST-MODIFIED:20260731T170201Z
UID:3554-1811808000-1811894399@www.gokula.lt
SUMMARY:Apara Ekadašis
DESCRIPTION:Šri Judhišthira Maharadžas pasakė: „O\, Džanardana\, kaip vadinasi Ekadašis\, kuris įvyksta jaunėjant mėnuliui (krišna-pakša) Džješthos (gegužės–birželio) mėnesį? Noriu iš tavęs išgirsti apie šios šventos Hari dienos šlovę. Prašau papasakoti man viską.“ \nViešpats Šri Krišna pasakė: „O karaliau\, tavo klausimas yra nuostabus\, nes atsakymas bus naudingas visai žmonių visuomenei. Šis Ekadašis yra toks didingas ir maloningas\, kad jo tyrumas gali pašalinti net didžiausias nuodėmes. \n„O\, didis šventasis karaliau\, šis be galo garbingas Ekadašis vadinamas Apara Ekadašiu. Kas pasninkauja šią šventą dieną\, išgarsėja visoje visatoje. Netgi tokios nuodėmės kaip brahmano\, karvės ar embriono nužudymas\, šventvagystė ar lytiniai santykiai su kito vyro žmona yra visiškai panaikinami laikantis pasninko per Apara Ekadašį. \nO karaliau\, melagingai liudijantys žmonės yra patys nuodėmingiausi. Tas\, kuris melagingai ar sarkastiškai šlovina kitą; tas\, kuris apgaudinėja ką nors sverdamas ant svarstyklių; tas\, kuris nevykdo savo varnos ar ašramo pareigų (pavyzdžiui\, nekvalifikuotas vyras apsimeta brahmanu arba neteisingai deklamuoja Vedas); tas\, kuris išgalvoja savo šventraščius; tas\, kuris apgaudinėja kitus; tas\, kuris apsimeta astrologu\, ajurvedos gydytoju arba apgaudinėja žmones dėdamasis buhalteriu. Visi šie apgavikai neabejotinai yra tokie pat blogi\, kaip ir liudijantys ne tiesą\, ir jų visų laukia pragariškos bausmės. Bet vien tik laikydamiesi Apara Ekadašio visi tokie nusidėjėliai visiškai išsivaduoja iš savo nuodėmių reakcijų. \nKariai\, kurie atmeta savo kšatrija-dharmą ir pabėga iš mūšio lauko\, patenka į žiaurų pragarą. Bet\, o Judhišthira\, net toks puolęs kšatrija\, jei jis laikosi pasninko Apara Ekadašį\, išsivaduoja nuo tos didžiulės nuodėmės ir patenka į dangų. Mokinys\, kuris\, gavęs tinkamą dvasinį išsilavinimą iš savo dvasinio mokytojo\, atsigręžia ir jį piktžodžiauja\, yra didžiausias nusidėjėlis. Tokio vadinamo mokinio kančioms nėra galo. Bet jei net ir toks niekšiškas žmogus tiesiog laikosi Apara Ekadašio\, jis gali pasiekti dvasinį pasaulį. \nKlausyk\, o karaliau\, kaip aš tau toliau papasakosiu apie šio nuostabaus Ekadašio šlovę. Nauda\, pasiekta atliekant visus šiuos dorybingus veiksmus\, yra lygi nuopelnams\, pasiektiems laikantis Apara Ekadašio: tris kartus per dieną maudytis Puškara-kšetroje per Kartiką (spalio-lapkričio mėn.); maudytis Prajage Maghos mėnesį (sausis-vasaris)\, kai saulė yra Ožiaragio ženkle; tarnauti Viešpačiui Šivai Varanasyje (Benarese) Šiva-ratri metu; aukoti aukas savo protėviams Gajoje; maudytis šventoje Gautami upėje\, kai Jupiteris yra Liūto ženkle (Simha); gauti Viešpaties Šivos daršaną Kedarnathoje; pamatyti Viešpatį Badrinathą\, kai Saulė Vandenio (Kumbha) ženkle; maudytis Saulės užtemimo metu Kurukšetroje ir ten labdarai dovanoti karves\, dramblius ir auksą. Visus nuopelnus\, kuriuos žmogus gauna atlikdamas šiuos dorybingus veiksmus\, įgyja asmuo\, kuris laikosi Apara Ekadašio pasninko. Be to\, nuopelnus\, pasiekiamus dovanojant nėščią karvę kartu su auksu ir derlinga žeme pasiekia tas\, kuris šią dieną pasninkauja. \nKitaip tariant\, Apara Ekadašis yra kirvis\, kuris nukerta pilnai subrendusį mišką\, pilną nuodėmingų darbų medžių\, tai miško ugnis\, kuri degina nuodėmes taip\, tarsi jos būtų degios malkos\, tai saulė\, nuplieskianti tamsius nusižengimus\, ir tai yra liūtas\, persekiojantis romų nepadorumo elnią. Todėl\, o Judhišthira\, kas tikrai bijo savo praeities ir dabartinių nuodėmių\, turi labai griežtai laikytis Apara Ekadašio. Tas\, kuris nesilaiko šio pasninko\, turi gimti iš naujo materialiame pasaulyje\, kaip vienas iš milijonų burbuliukų didžiuliame vandens telkinyje arba kaip maža\, nereikšminga skruzdėlė. Todėl reikia ištikimai laikytis šventojo Apara Ekadašio ir garbinti Aukščiausiąjį Dievo Asmenį Šri Trivikramą. Tas\, kuris tai daro\, yra išlaisvinamas iš visų savo nuodėmių ir pakyla į Viešpaties Višnu buveinę. \nO Bharata\, visos žmonijos labui aš taip tau aprašiau šventojo Apara Ekadašio svarbą. Kiekvienas\, kuris girdi ar skaito šį aprašymą\, tikrai yra išlaisvinamas iš visų nuodėmių\, o geriausias iš šventųjų karalių\, Judhišthira. Taip baigiasi pasakojimas apie Džještha-krišna Ekadašio arba Apara Ekadašio šlovę iš „Brahmanda Puranos“. \n  \nPASTABOS: \n1. Puškara-kšetra (Vakarų Indija) yra vienintelė vieta Žemėje\, kur yra Viešpaties Brahmos šventykla. \n2. Vedos skelbia\, narah budbuda samah: „Žmogaus gyvybės forma yra kaip burbuliukas vandenyje“. Vandenyje susidaro daug burbuliukų\, kurie po kelių sekundžių staiga sprogsta. Taigi\, jei žmogus neišnaudoja savo reto žmogaus kūno tarnauti Aukščiausiajam Dievo Asmeniui Šri Krišnai\, jo gyvybė ne ką vertesnė ar pastovesnė už vandens burbulą. Todėl\, kaip čia rekomenduoja Viešpats\, turėtume Jam tarnauti pasninkaudami Hari-vasaros arba Ekadašio metu. \nŠiuo atžvilgiu Šrila A. Č. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada rašo „Šrimad Bhagavatam“ (2:1:4): „Didysis materialios gamtos vandenynas yra tarsi besiblaškančios laiko bangomis\, o vadinamieji gyvosios sąlygotos būtybės yra kažkas panašaus į putojančius burbulus\, kurie pasirodo prieš mus kaip kūniškasis aš\, žmona\, vaikai\, visuomenė\, tautiečiai ir t. t. Dėl savęs pažinimo stokos mes tampame neišmanymo jėgos aukomis ir taip\, ieškodami nuolatinių gyvenimo sąlygų\, kurios šiame materialiame pasaulyje neįmanomos\, iššvaistome vertingą žmogaus gyvenimo energiją veltui.“
URL:https://www.gokula.lt/renginys/apara-ekadasis-6/
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://www.gokula.lt/wp-content/uploads/2023/01/3a120e_f2a8ebdb58274134a07192bdc6cc8bda_mv2.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;VALUE=DATE:20270615
DTEND;VALUE=DATE:20270616
DTSTAMP:20261105T224844
CREATED:20260731T172852Z
LAST-MODIFIED:20260731T172852Z
UID:3559-1813017600-1813103999@www.gokula.lt
SUMMARY:Pandava Nirdžala Ekadašis
DESCRIPTION:Karščiausiu metų laiku (šiaurės pusrutulyje) atliekantis upavasą be vandens daro didžiulį žygdarbį. \nGalima gerti tik čarinamrtą ir ačamanos vandenį. Bhima paprašė vienos vratos dienos\, per kurią galėtų gauti visų kitų vratos dienų\, kurių negalėjo laikytis\, vaisius. Vyasadeva patarė jam laikytis šios sudėtingos vratos. \nVakare reikia garbinti Viešpatį maudant Jį piene. Dvadašio dieną reikėtų padovanoti brahmanams pilnus puodus vandens ir pamaitinti juos prieš nutraukiant pasninką. \nSAMVATSARASYA YA MADHYE EKADASYO BHAVANTI HI TASAM PHALAM AVAPNOTI PUTRA ME NA ATRA SAMSAYAH ITI MAM KESAVAH PRAHA SANKHA CAKRA GADADHARAH („Hari-bhakti-vilasa“ 15/25 iš „Padma Puranos“\, Vjasadeva kalba su Bhimasena). \nO sūnau\, Viešpats Kešava\, kuris laiko rankoje lazdą\, diską\, kriauklę ir lotoso žiedą\, asmeniškai man pasakė\, kad visus nuopelnus\, pasiekiamus pasninkaujant per bet kurį metų Ekadašį\, galima pasiekti pasninkaujant šio Ekadašio (Nirdžala Ekadašio) metu. Dėl to nėra jokių abejonių. \nATMADROHAH KRTASTES TU YAIR ESA NA HY UPOSITA PAPATMANO DURACARA DUSTAS TE NA ATRA SAMSAYAH („Hari-bhakti-vilasa“ 15/33 iš „Padma Puranos“\, Vjasadeva kalba su Bhimasena). Kas nepasninkauja per šį Ekadašį\, be jokios abejonės yra nuodėmingas\, nepatikimas ir savižudis. \nPandava Nirdžala Ekadašio istorija: \nKartą Bhimasena\, jaunesnysis Maharadžos Judhišthiros brolis\, paklausė didžiojo išminčiaus Šrilos Vjasadevos\, Pandavų senelio\, ar įmanoma grįžti į dvasinį pasaulį nesilaikius visų Ekadašių pasninkų taisyklių ir nuostatų. Bhimasena kalbėjo taip: „O\, protingas ir išsilavinęs seneli\, mano brolis Judhišthira\, mano brangioji mama Kunti ir mano mylima žmona Draupadi\, taip pat Ardžuna\, Nakula ir Sahadeva\, pilnai pasninkauja kiekvieną Ekadašį ir griežtai laikosi visų tos šventos dienos taisyklių ir regulų. Būdami labai religingi\, jie man visada sako\, kad ir aš turėčiau pasninkauti tą dieną. Bet\, o išsimokslinęs seneli\, sakau jiems\, kad negaliu gyventi nevalgydamas\, nes kaip Vajudevos sūnus – Samanaprana\, (virškinimo oras) alkis man nepakeliamas. Galiu daug aukoti labdarai ir tinkamai garbinti Viešpatį Kešavą įvairiausiomis nuostabiomis upačaromis (elementais)\, bet nepaprašykite manęs pasninkauti per Ekadašį. Pasakykite man\, kaip aš galiu gauti tuos pačius rezultatus be pasninko“. \nIšgirdęs šiuos žodžius\, Bhimos senelis Šrila Vjasadeva pasakė: „Jei nori patekti į dangaus planetas ir išvengti pragariškų planetų\, iš tikrųjų turėtum laikytis pasninko per visus Ekadašius“. \nBhima atsakė: „O didis šventasis\, išmintingasis seneli\, prašau išgirsti mano maldavimą. O geriausias iš munių\, aš negaliu gyventi\, net jei valgau tik vieną kartą per dieną\, tai kaip aš galiu gyventi\, jei visiškai pasninkauju? Mano skrandyje dega ypatinga ugnis\, vadinama Vrika\, virškinimo ugnis. Ugnies dievas Agnis kyla iš Viešpaties Višnu per Brahmą\, iš Brahmos į Angirasą\, iš Angirasos į Brihaspathį ir iš Brihaspačio į Samyu\, kuris buvo Agni tėvas. Jis yra vartų sargas\, atsakingas už Nairritti\, pietryčių kryptis. Jis yra vienas iš aštuonių materialių elementų\, o Parikšitas Maharadža\, jis puikiai nagrinėja dalykus. Kartą jis\, pasivertęs balandžiu\, stebėjo Maharadžą Šibį (daugiau informacijos apie šį įvykį žr. Šrilos A.Č. Bhaktivedantos Svamio Prabhupados „Šrimad Bhagavatam“ 1:12:20 komentare). \nAgni skirstoma į tris kategorijas; Davagni\, ugnis medienoje\, Džatharagni\, virškinimo ugnis skrandyje ir Vadavagni\, ugnis\, kuri sukuria rūką\, kai susimaišo karštos ir šaltos srovės\, pavyzdžiui\, vandenyne. Kitas virškinimo ugnies pavadinimas yra Vrika. Būtent ši galinga ugnis gyveno Bhimos skrandyje. Tik tada\, kai valgau iki soties\, ugnis mano skrandyje pasisotina. O\, šaunusis išminčiau\, ko gero galėčiau pasninkauti tik vieną kartą\, todėl prašau\, papasakok man apie Ekadašį\, kuris vertas mano pasninko ir apima visus kitus ekadašius. Aš ištikimai laikysiuosi šio pasninko ir\, tikiuosi\, vis tiek turėsiu teisę į išvadavimą.“ \nŠrila Vjasadeva atsakė: „O karaliau\, tu girdėjai iš manęs apie įvairias pareigas\, tokias kaip įmantrios Vedų ceremonijos ir pudžos. Tačiau Kali-jugoje niekas negalės tinkamai vykdyti visų šių profesinių ir funkcinių pareigų. Todėl papasakosiu\, kaip praktiškai nieko neatsisakant ir tesilaikant nedidelės askezės\, galima pasiekti didžiausią naudą bei laimę. Vedų raštuose\, žinomuose kaip Puranos\, pateiktų aprašymų esmė yra ta\, kad negalima valgyti per Ekadašius nei pilnėjant\, nei dylant mėnuliui. \nKaip teigiama „Šrimad Bhagavatam“ (Mahabhagavata Puranoje) 12:13:12 ir 15\, Bhagavata Puranama yra visos Vedantos filosofijos (sara-vedanta-saram) esmė arba grietinėlė\, o „Šrimad Bhagavatam“ nedviprasmiška žinutė yra visiškas atsidavimas Viešpačiui Šri Krišnai ir meilės atsidavimo tarnystė Jam. Griežtas Ekadašio laikymasis yra puiki pagalba šiame procese\, o štai Šrila Vjasadeva tiesiog pabrėžia Bhimai Ekadašio vratos svarbą. \n„Tas\, kuris pasninkauja per Ekadašį\, išgelbėja nuo pragariškų planetų“. Išgirdęs Šrilos Vjasadevos žodžius\, Vaju sūnus Bhimasena\, stipriausias iš visų karių\, išsigando ir pučiant stipriam vėjui ėmė drebėti kaip banjano medžio lapas. Išsigandęs Bhimasena tada pasakė: „O seneli\, ką turėčiau daryti? Aš visiškai nesugebu ir nesu pasiruošęs pasninkauti du kartus per mėnesį ištisus metus! Prašau\, pasakykite man vieną pasninko dieną\, kuri man duos didžiausią naudą!“ \nVjasadeva atsakė: „Negerdami net vandens\, turėtumėte pasninkauti per Ekadašį\, kuris vyksta dylant mėnuliui Džještos (gegužės–birželio) mėnesį\, kai saulė keliauja Jaučio (Vrišabha) ir Dvynių (Mithun) ženklu. Išsilavinusios asmenybės šią dieną maudosi ir atlieka ačamaną pratiprokšanos apsivalymui. Bet atliekant ačamaną galima gerti tik tiek vandens\, kiek prilygsta lašeliui aukso\, arba tiek\, kiek reikia įmerkti vienai garstyčios sėklai. Į dešinį delną reikia įlašinti būtent tokį kiekį vandens ir gurkšnoti\, suformavus delną taip\, kad jis būtų panašus į karvės ausį. Jei žmogus geria daugiau vandens nei tokį kiekį\, tai tas pats\, kaip išgerti vyno nepaisant smarkaus vasaros karščio (šiauriniame pusrutulyje ir šalčio pietų pusrutulyje). \nŽmogus tikrai neturi nieko valgyti\, nes jei jis tai daro\, jis nutraukia pasninką. Šis griežtas pasninkas galioja nuo saulėtekio Ekadašio dieną iki saulėtekio Dvadašio dieną. Jei žmogus stengiasi labai griežtai laikytis šio didžiojo pasninko\, jis lengvai pasiekia rezultatą\, pasiekiamą laikantis visų dvidešimt keturių kitų Ekadašių pasninkų per visus metus. \nDvadašio metu bhaktas turėtų maudytis anksti ryte. Tada\, vadovaudamasis nustatytomis taisyklėmis ir regulomis\, ir\, žinoma\, priklausomai nuo savo sugebėjimų\, jis turėtų duoti šiek tiek aukso ir vandens nusipelniusiems brahmanams. Galiausiai jis turėtų linksmai pagerbti prasadą branmanų kompanijoje. \nO Bhimasena\, tas\, kuris tokiu būdu gali pasninkauti per šį ypatingą Ekadašį\, gauna tokią pat naudą\, kaip pasninkaudamas per visus metų Ekadašius. Dėl to nėra ir neturėtų būti jokių abejonių. \nO Bhima\, dabar išgirsk\, kokius konkrečius nuopelnus suteikia pasninkas per šį Ekadašį. Aukščiausiasis Viešpats Kešava\, laikantis kriauklę\, diską\, kuoką ir lotosą\, asmeniškai man pasakė: „Kiekvienas turėtų siekti Mano prieglobsčio ir vykdyti Mano nurodymus“. Tada Jis man pasakė\, kad tas\, kuris pasninkauja per šį Ekadašį\, negerdamas net vandens ir nevalgydamas\, išsilaisvina nuo visų nuodėmingų reakcijų\, o tas\, kuris laikosi sunkaus Nirdžalos pasninko per Džještha-šukla Ekadasį\, tikrai gauna naudos už visų kitų Ekadašių pasninkus. \n„O\, Bhimasena\, Kali-jugoje\, kivirčų ir veidmainystės amžiuje\, kai visi Vedų principai bus sunaikinti arba labai sumenkinti ir kai nebus tinkamos labdaros ar senovinių Vedų principų ir ceremonijų laikymosi\, kaip galima bus rasti būdą apsivalyti? Tačiau yra galimybė pasninkauti per Ekadašį ir išsivaduoti iš visų savo praeities nuodėmių. \n„O\, Vaju sūnau\, ką aš daugiau galiu tau pasakyti? Turėtum susilaikyti nuo maisto per visus pilnėjančio ir dylančio mėnulio Ekadašius\, o palankiąją Džještha-šukla Ekadašio dieną reikėtų atsisakyti net vandens (nir = be\, džala = vanduo). O Vrikodara (nepasotinamasai)\, kas pasninkauja per šį Ekadašį\, gauna tokius pat nuopelnus\, kaip išsimaudęs visose piligrimystės vietose\, išdalinęs visokiausią labdarą nusipelniusiems asmenims ir pasninkavęs per visus metų Ekadašius. Dėl to nėra jokių abejonių. \nO tigre tarp žmonių\, kas pasninkauja per šį Ekadašį\, tikrai tampa puikiu žmogumi ir pasiekia visokeriopą gausą ir turtus\, grūdus\, jėgą ir sveikatą. O baugią mirties akimirką baisieji Jamadutai\, kurių veido spalva geltona ir juoda ir kurie mojuoja didžiuliais vėzdais ir sukioja ore mistines pašos virves\, kad surištų savo aukas\, nedrįs artintis prie tokio žmogaus. Atvirkščiai\, tokią ištikimą sielą iš karto į aukščiausią Viešpaties Višnaus buveinę nuves  į Viešpatį Višnu panašūs Višnudutai\, kurių transcendentiškai gražūs pavidalai dėvi nuostabius gelsvus drabužius ir kurių kiekvienas keturiose rankose laiko diską\, vėzdą\, kriauklę ir lotosą. Tam\, kad gautume visą šią naudą\, tikrai reikėtų pasninkauti šio labai palankaus ir svarbaus Ekadašio metu\, net ir be vandens. \nKai kiti Pandavai išgirdo apie naudą\, kurią gali gauti laikydamiesi Džještha-šukla Ekadašio\, jie nusprendė laikytis jo tiksliai taip\, kaip jų senelis Šrila Vjasadeva paaiškino jų broliui Bhimasenai. Visi Pandavai pasninkavo nevalgydami ar negerdami nieko\, todėl ši diena taip pat žinoma kaip Pandava Nirdžala Dvadadašis (techniškai tai yra Maha-Dvadašis). \nŠrila Vjasadeva tęsė: „O Bhimasena\, todėl tu turėtum laikytis šio svarbaus pasninko\, kad pašalintum visas reakcijas už praeities nuodėmes. Turėtum melstis Aukščiausiajam Dievo Asmeniui\, Viešpačiui Šri Krišnai\, priimdamas sankalpą: „O\, visų devų (pusdievių) Viešpatie\, o Aukščiausiasioji Dievo Asmenybe\, šiandien aš laikysiuosi Ekadašio negerdamas vandens. O neribotasis Anantadeva\, kitą dieną\, Dvadašį\, pasninką nutrauksiu. \nPo to\, norėdamas pašalinti visas savo nuodėmes\, bhaktas turi laikytis šio Ekadašio pasninko visiškai tikėdamas Viešpačiu ir visiškai valdydamas savo jausmus. Nesvarbu\, ar jo nuodėmės prilygsta Sumeru kalnui\, ar Mandaračalos kalvai\, jei jis ar ji laikosi šio Ekadašio\, visos sukauptos nuodėmės bus panaikintos ir paverstos pelenais. Tokia didžiulė yra šio Ekadašio galia. \nO\, geriausias iš žmonių\, nors žmogus per šį Ekadašį taip pat turėtų dovanoti vandens ir karvių labdarai\, jei dėl kokių nors priežasčių negali\, tada jis turėtų duoti kvalifikuotam brahmanui audinių ar puodą\, pripildytą vandens. Iš tiesų\, nuopelnai\, gauti tiesiog dovanojant vandenį\, prilygsta tiems\, kurie gaunami dovanojant auksą dešimt milijonų kartų per dieną. \nO Bhima\, Viešpats Šri Krišna pasakė\, kad kiekvienas\, kuris laikosi šio Ekadašio\, turėtų išsimaudyti šventoje vietoje\, paaukoti labdaros vertam žmogui\, giedoti Viešpaties šventus vardus ant džapa-malos ir atlikti tam tikrą rekomenduojamą auką\, nes šią dieną atlikus šiuos dalykus\, gaunama neišnykstanti nauda. Nereikia atlikti jokių kitų religinių pareigų. Vien šio Ekadašio pasninko laikymasis pakelia į aukščiausią Šri Višnu buveinę. O geriausias iš Kurų\, šią dieną dovanojant auksą\, audinius ar bet ką kitą\, įgyti nuopelnai yra amžini. \nAtminkite\, kad kiekvienas\, kuris valgo bet kokius grūdus Ekadašio metu\, yra užterštas nuodėme ir iš tikrųjų valgo tik nuodėmę. Tiesą sakant\, jis jau tapo šunėdžiu\, o po mirties kenčia pragarišką egzistenciją. Bet tas\, kuris laikosi šio švento Džještha-šukla Ekadašio ir ką nors paaukoja labdarai\, tikrai išsivaduoja iš pasikartojančio gimimo ir mirties ciklo ir pasiekia aukščiausią buveinę. Laikydamasis šio su Dvadašiu persipynusio Ekadašio žmogus išsivaduoja iš siaubingų nuodėmių – brahmano nužudymo\, alkoholio ir vyno vartojimo\, pavydo savo dvasiniam mokytojui ir jo nurodymų nepaisymo bei nuolatinio melavimo. \n„Be to\, o geriausias iš visų būtybių (Dživotama)\, bet kuris vyras ar moteris\, kuris tinkamai laikosi šio pasninko ir garbina Aukščiausiąjį Viešpatį Džalšajį (Tą\, kuris miega ant vandens)\, o kitą dieną kvalifikuotą brahmaną pavaišina gardžiais saldumynais ir paaukoja karvių bei pinigų – toks žmogus neabejotinai patenkina Aukščiausiajį Viešpatį Vasudevą ir šimtas ankstesnių jo šeimos kartų neabejotinai eina į Aukščiausiojo Viešpaties buveinę\, nepaisant to\, jog galėjo būti labai nuodėmingos\, blogo charakterio ir ar atlikusios savižudybes ir panašius dalykus. Iš tiesų\, tas\, kuris laikosi šio nuostabaus Ekadašio\, skrenda šlovingu dangišku lėktuvu (vimana) į Viešpaties buveinę. \nTas\, kuris šią dieną padovanoja brahmanui puodą\, skėtį ar batus\, būtinai keliauja į dangaus planetas. Tiesą sakant\, tas\, kuris tiesiog klausosi apie šios dienos šlovę\, taip pat pasiekia Aukščiausiojo Viešpaties\, Šri Višnu\, transcendentinę buveinę. Kas atlieka Šraddhos Ceremoniją protėviams jaunaties dieną\, vadinamą amavasja\, ypač jei ji įvyksta saulės užtemimo metu\, neabejotinai gauna didžiulę naudą\, tačiau tą patį nuopelną pasiekia tas\, kuris tiesiog girdi šį šventą pasakojimą – toks galings ir toks brangus Viešpačiui yra šis Ekadašis. \nReikia tinkamai išsivalyti dantis ir nevalgant bei negeriant laikytis šio Ekadašio\, siekiant patenkinti Aukščiausiajį Viešpatį Kešavą. Kitą dieną po Ekadašio reikia garbinti Aukščiausiąjį Dievo Asmenį Trivikramos pavidalu\, paaukojant Jam vandens\, gėlių\, smilkalų ir ryškiai degančią lempą. Tada bhaktas turėtų melstis iš širdies: „O dievų Dieve\, o visų išvaduotojau\, o Hrišikeša\, jausmų valdove\, maloniai suteik man išlaisvinimo dovaną\, nors aš negaliu tau pasiūlyti nieko didesnio už šį kuklų vandens pripildytą puodą.’ Tada bhaktas turėtų paaukoti vandens puodą brahmanui. \nO\, Bhimasena\, po šio Ekadašio pasninko ir pagal savo sugebėjimus paaukojus rekomenduojamus daiktus\, bhaktas turėtų pamaitinti brahmanus\, o po to tyliai pagerbti prasadą.“ \nŠrila Vjasadeva baigė: „Labai raginu jus pasninkauti per šį palankų\, apvalantį\, nuodėmes ryjantį Dvadašį taip\, kaip aš nurodžiau. Taip būsite visiškai išlaisvinti iš visų nuodėmių ir pasieksite aukščiausią buveinę.“ \nTaip baigiasi pasakojimas apie Džještha-šukla Ekadašio arba Bhimaseni-nirdžala Ekadašio šlovę iš „Brahma-vaivarta Puranos“.
URL:https://www.gokula.lt/renginys/pandava-nirdzala-ekadasis-6/
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://www.gokula.lt/wp-content/uploads/2022/12/1105315484.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;VALUE=DATE:20270630
DTEND;VALUE=DATE:20270701
DTSTAMP:20261105T224844
CREATED:20260801T150025Z
LAST-MODIFIED:20260801T150223Z
UID:3561-1814313600-1814399999@www.gokula.lt
SUMMARY:Jogini Ekadašis
DESCRIPTION:Judhišthira Maharadža pasakė: „O Aukščiausiasis Viešpatie\, aš išgirdau apie Nirdžala Ekadašio\, kuris vyksta Džještos mėnesį (gegužės–birželio mėn.) pilnėjant mėnuliui\, šlovę. Dabar noriu išgirsti iš tavęs apie Šudha Ekadašį\, kuris vyksta Ašadhos mėnesį dylant mėnuliui (birželis – liepa). Prašau nupasakok man visa tai išsamiai\, O demono Madhu žudike (Madhusūdana).“\nTada Aukščiausiasis Viešpats Šri Krišna atsakė: „O karaliau\, aš tikrai papasakosiu apie geriausią pasninko dieną\, Ekadašį\, kuris vyksta tamsiuoju Ašados mėnesio laikotarpiu. Žinomas kaip Jogini Ekadašis\, jis pašalina visas nuodėmingas reakcijas ir apdovanoja aukščiausiu išsivadavimu. O geriausias iš karalių\, šis Ekadašis išlaisvina žmones\, kurie skęsta didžiuliame materialios egzistencijos vandenyne\, ir perkelia juos į dvasinio pasaulio krantą. Visuose trijuose pasauliuose jis yra pagrindinis iš visų šventų pasninko dienų. Dabar atskleisiu tau šią tiesą\, papasakodamas istoriją\, pateiktą Puranose. \nAlakapurio karalius – Kuvera\, devų (pusdievių) iždininkas – buvo tvirtas Viešpaties Šivos bhaktas. Jis pasamdė tarną Hemamalį kaip asmeninį sodininką. Hemamalį\, kuris\, kaip ir Kuvera\, buvo jakšas\, labai geidulingai traukė jo daili žmona Svarupavati\, kuri turėjo dideles\, kerinčias akis. Hemamalio pareiga buvo kasdien aplankyti Manasarovos ežerą ir savo šeimininkui Kuverai parnešti gėlių\, kurias šis galėtų panaudoti pudžos aukojimui Viešpačiui Šivai. Vieną dieną\, nuskynęs gėles\, Hemamalis nuėjo pas žmoną\, užuot grįžęs tiesiai pas šeimininką ir atlikęs savo pareigą atnešdamas gėlių pudžai. Pasinėręs į kūniškos prigimties meilės reikalus su žmona\, jis pamiršo grįžti į Kuveros buveinę. O karaliau\, kol Hemamalis mėgavosi su žmona\, Kuvera savo rūmuose pradėjo garbinti Viešpatį Šivą ir netrukus sužinojo\, kad vidurdienio pudžoje nėra paruoštų gėlių. Trūksta tokio svarbaus daikto (upačaros)\, kas dar labiau supykdė didįjį Košad-yaksha (devų iždininką) ir šis paklausė jakšų pasiuntinio: „Kodėl nešvariaširdis Hemamalis neatėjo su kasdieniu gėlių siūlimu? Eikite\, sužinokite tikslią priežastį ir praneškite man asmeniškai\, ką sužinosite. Jakša grįžo ir pasakė Kuverai: „O brangusis valdove\, Hemamalis pasimetė laisvai mėgaudamasis santykiavimu su savo žmona“. \n„Kuvera tai išgirdęs labai supyko ir iš karto pasikvietė prieš save nuolankų Hemamalį. Žinodamas\, kad jis buvo apgailėtinas ir niūriai atlikęs savo pareigas ir buvo pagautas medituojantis į žmonos kūną\, Hemamalis labai išsigandęs priėjo prie šeimininko. Sodininkas pirmiausia nusilenkė ir atsistojo prieš savo valdovą\, kurio akys buvo paraudusios iš pykčio\, o lūpos drebėjo iš įniršio. Taip įsiutęs Kuvera sušuko Hemamaliui: „O\, nuodėmingasis niekše! O religinių principų naikintojau! Devai! Todėl prakeikiu tave\, kad sirgtumei baltaisiais raupsais ir atsiskirtum nuo savo mylimos žmonos! Tau pelnytai priklauso tik didelės kančios! O žemas kvaily\, tučtuojau palik šią vietą ir keliauk kentėti į žemesnes planetas!“ \n„Ir taip Hemamalis iš karto krito iš malonės Alakapūryje ir susirgo siaubinga baltųjų raupsų liga. Jis pabudo tankiame ir baugiame miške\, kur nebuvo nei valgyti\, nei gerti. Taip jis leido savo dienas varge\, negalėdamas miegoti naktimis dėl skausmo. Jis kentėjo ir žiemos\, ir vasaros sezonu\, bet ir toliau su tikėjimu garbino patį valdovą Šivą\, todėl jo sąmonė išliko grynai fiksuota ir stabili. Nors ir apimtas didelės nuodėmės ir su ja susijusių reakcijų\, jis dėl savo pamaldumo prisiminė savo praeitą gyvenimą. \nKurį laiką praklajojęs šen bei ten\, po kalnus ir lygumas\, Hemamalis galiausiai pateko į didžiules Himalajų kalnų grandines. Ten jam teko nuostabi laimė susisiekti su didžiąja šventąja siela Markandėja Rišiu\, geriausiu iš asketų\, kurių gyvenimo trukmė\, kaip teigiama\, tęsiasi iki septynių Brahmos dienų. \nMarkandėja Rišis sėdėjo taikiai prie savo Ašramo\, švytėdamas tarsi Brahma. Hemamalis\, jausdamasis labai nuodėmingas\, atsistojo atokiau nuo nuostabaus išminčiaus ir nuolankiai nusilenkė jam bei pradėjo melstis. Visada besidomintis kitų gerove\, Markandėja Rišis pamatė raupsuotąjį ir pasišaukė jį: „O tu\, kokius nuodėmingus darbus padarei\, kad užsidirbtum šią siaubingą kančią?“ \nTai išgirdęs\, Hemamalis skausmingai ir susigėdęs atsakė: „Gerbiamasis pone\, aš esu šeimininko Kuveros tarnas jakšas\, mano vardas – Hemamalis. Mano kasdienė tarnystė buvo nuskinti gėles iš Manasarovos ežero\, kad mano šeimininkas galėtų pagarbinti Viešpatį Šivą\, bet vieną dieną buvau aplaidus ir pavėlavau nunešti auką\, nes mane apėmė geidulinga aistra mėgautis kūniškais malonumais su žmona. Kai šeimininkas sužinojo\, kodėl vėluoju\, jis iš didelio pykčio mane prakeikė būti tokiu\, kokį dabar matai. Taigi dabar aš netekau savo namų\, žmonos ir tarnybos. Bet\, laimei\, aš aplankiau tave ir dabar tikiuosi sulaukti palaiminimo iš tavęs\, nes žinau\, kad tokie bhaktos kaip tu yra tokie pat gailestingi kaip Aukščiausiasis Viešpats (Bhakta Vatsala) ir visada rūpinasi kitais savo širdyse. Tokia jų – tavo – prigimtis. O geriausias iš išminčių\, prašau\, padėk man!“ \nMinkštaširdis Markandėja Rišis atsakė: „Tu man išsakei tiesą\, todėl aš tau papasakosiu apie pasninko dieną\, kuri tau bus labai naudinga. Jei pasninkausi per Ekadašį\, kuris bus Ašados mėnesį dylant mėnuliui\, tu tikrai išsivaduosi iš šio baisaus prakeikimo“. \nHemamalis krito ant žemės iš didžiulio dėkingumo ir vėl ir vėl nuolankiai nusilenkė. Bet Markandėja Rišis pakėlė vargšą Hemamalį ant kojų\, pripildydamas jį neapsakomos laimės. \nTaigi\, kaip jam nurodė išminčius\, Hemamalis pareigingai laikėsi Ekadašio pasninko ir dėl to vėl tapo šauniu Jakša. Tada grįžo namo\, kur labai laimingai gyveno su žmona.“ \nViešpats Šri Krišna padarė išvadą: „Taigi\, aiškiai matai\, o Judhišthira\, kad Jogini Ekadašio pasninkas yra labai galingas ir palankus. Visus nuopelnus\, įgyjamus pamaitinus aštuoniasdešimt aštuonis tūkstančius brahmanų\, taip pat gauna tas\, kas tiesiog griežtai laikosi Jogini Ekadašio pasninko. Tam\, kuris pasninkauja per šį šventą Ekadašį\, ji (Ekadaši Devi) sunaikina daugybę praeities nuodėmingų reakcijų ir padaro jį dorybingiausiu. Taigi\, karaliau\, paaiškinau tau Jogini Ekadašio tyrumą. \nTaip baigiasi pasakojimas apie Ašadha-krišna Ekadašio arba Jogini Ekadašio šlovę iš „Brahma-vaivarta Puranos“.
URL:https://www.gokula.lt/renginys/jogini-ekadasis-6/
ATTACH;FMTTYPE=image/webp:https://www.gokula.lt/wp-content/uploads/2022/05/Yogini_Ekadashi_Vrat_2021_date_and_significance.webp
END:VEVENT
END:VCALENDAR