BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//Naujoji Gokula - ECPv6.6.4//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-ORIGINAL-URL:https://www.gokula.lt
X-WR-CALDESC:Naujoji Gokula renginiai
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Helsinki
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20270328T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20271031T010000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;VALUE=DATE:20270202
DTEND;VALUE=DATE:20270203
DTSTAMP:20261024T201103
CREATED:20260727T115927Z
LAST-MODIFIED:20260727T115948Z
UID:3513-1801526400-1801612799@www.gokula.lt
SUMMARY:Šat-tila Ekadašis
DESCRIPTION:Šri Dalbhja Rišis pasakė Pulastja Muniui: „Kai dvasinė siela susiliečia su materialia energija\, ji iš karto imasi nuodėmingų veiksmų\, tokių kaip vagystės\, žudymas ir neleistini lytiniai santykiai. Ji netgi gali atlikti daugybę kitų baisių poelgių\, tokių kaip brahmano nužudymas. O tyriausios asmenybės\, prašau papasakokite\, kaip šios nelaimingos sielos gali išvengti išsiuntimo į pragariškus kūrinijos regionus bausmės. Pasakykite man\, kaip\, net ir visai nedaug paaukojus labdarai\, galima lengvai išsivaduoti iš atoveikio už nuodėmes.“\nPulastja Munis atsakė: „O laimingasis\, tu uždavei man svarbų ir konfidencialų klausimą\, kurio niekada neuždavė net Brahma\, Višnu\, Šiva ar Indra. Labai atidžiai klausykis mano atsakymo: Atėjus Maghos mėnesiui (sausio – vasario mėn.)\, reikia išsimaudyti\, apdairiai sukontroliuoti savo jausmus\, neieškant trūkumų kituose bei atsisakant geismo\, pykčio\, išdidumo\, pavydo ir godumo\, ir medituoti į Aukščiausiąjį Dievo Asmenį Viešpatį Šri Krišną. Tada reikia surinkti šiek tiek dar nekritusio ant žemės karvės mėšlo ir sumaišius su sezamo sėklomis bei medvilne suformuoti 108 rutuliukus. Tai turėtų būti daroma tą dieną\, kai pasirodo Purva-ašadha nakšatros žvaigždynas. Tada reikėtų laikytis Šri Ekadašio taisyklių ir nuostatų\, kurias dabar jums paaiškinsiu. Asmuo\, kuris ketina laikytis Ekadašio\, išsimaudęs turėtų garbinti Aukščiausiąjį Viešpatį. Jis turėtų pažadėti laikytis Ekadašio pasninko melsdamasis Viešpačiui Šri Krišnai\, kartodamas Jo šventą vardą. Taip pat turėtų nemiegoti visą naktį ir atlikti homą (ugnies auką). Tada bhaktas turėtų atlikti Arati ceremoniją Viešpaties\, kuris laiko rankose kriauklę\, diską\, kuoką ir kitus atributus\, malonumui: paaukoti sandalmedžio pastos Jam ant pėdų bei pasiūlyti smilkalų\, kamparo\, ryškią ghi ugnelę ir skanių patiekalų. Tuomet šventoje ugnyje bhaktas turėtų paaukoti 108 karvės mėšlo\, sezamo sėklų ir vatos rutuliukus\, kartodamas tokius šventus Viešpaties vardus kaip Puruša-sukta. Visą dieną ir naktį taip pat reikėtų laikytis įprastos Ekadašio vratos (pasninkauti\, šiuo atveju susilaikyti nuo visų grūdinių ir ankštinių produktų). Šią dieną reikia aukoti Viešpačiui moliūgus\, kokosus\, gvajavos vaisius. Jei šių produktų nėra\, galima juos pakeisti betelio riešutais. Bhakta turėtų taip melstis Viešpačiui Šri Džanardanai\, visų gyvųjų būtybių geradariui: \n„O Viešpatie Šri Krišna\, Tu esi gailestingiausia Dievo Asmenybė ir visų puolusių sielų vaduotojas. O Viešpatie\, mes puolėme į šį materialios egzistencijos vandenyną. Būk mums maloningas. O lotosaaki Viešpatie\, priimk mūsų nuolankiausius\, meiliausius ir pagarbiausius nusilenkimus. O viso pasaulio gynėjau\, mes vėl ir vėl reiškiame Tau nuolankią pagarbą. O Aukščiausiasioji Dvasia\, o Aukščiausiasis\, o visų mūsų protėvių šaltini\, priimk šias nuolankias aukas kartu su savo amžinąja sutuoktine Šrimati Lakšmi-devi.“ \nTada bhaktas turėtų pasistengti patenkinti kvalifikuotą brahmaną\, šiltai jį sutikdamas\, pasiūlydamas vandens kupiną indą (purna-kumbhą)\, skėtį\, batų porą ir drabužių (audinį – dhotį – bei anga-vastrą)\, ir paprašyti jo palaiminimų\, kurie leidžia bhaktui išsiugdyti tyrą meilę Viešpačiui Šri Krišnai. Pagal galimybes tokiam brahmanui galima paaukoti ir juodą karvę. Ypač palanku aukoti tam\, kuris labai gerai išmano visus Vedų raštų nurodymus. Taip pat reikėtų pasiūlyti jam sezamo sėklų pilną puodą. \n„O\, išaukštintasis Dalbhja Muni\, juodosios sezamo sėklos ypač tinkamos oficialioms garbinimo apeigoms bei ugnies aukojimams\, o baltos ar rudos – kvalifikuotam brahmanui maitinti. Tas\, kuris turi galimybę dalinti abiejų rūšių sezamo sėklas (juodas ir baltas arba rudas)\, ypač šią Sat-tila Ekadašio dieną\, palikęs šį kūną tikrai pakils bent jau į dangaus planetas ir gyvens ten tiek metų\, kiek sėklų galėtų išauginti subrendę augalai\, sudygę iš jo dovanotų sėklų. Per šį Ekadašį tikintis žmogus turėtų: (1) išsimaudyti vandenyje\, sumaišytame su sezamo sėklomis\, (2) patepti savo kūną sezamo sėklų pasta\, (3) aukoti sezamo sėklas į ugnį\, (4) valgyti sezamo sėklas\, (5) dalinti sezamo sėklas labdarai\, (6) priimti jam dovanojamas sezamo sėklas. Tai yra šeši (sat) būdai šio Ekadašio metu panaudoti sezamo sėklas (tila) dvasiniam apsivalymui. Todėl jis vadinamas Sat-tila Ekadašiu.“ \nDidis Devarišis Narada Munis kartą paprašė Aukščiausiojo Dievo Asmens Šri Krišnos: „O galingas ginkluotasai Viešpatie! O Tu\, kuris esi be galo meilus savo mylintiems bhaktams\, priimk mano nuolankiausius nusilenkimus. O Jadava\, maloningai papasakok man\, kokius rezultatus pasiekia tas\, kuris laikosi Sat-tila Ekadašio.“ \nViešpats Šri Krišna atsakė: „Geriausias iš dukart gimusių brahmanų\, aš papasakosiu tau pasakojimą apie Savo akimis stebėtą įvykį. Seniai žemėje gyveno sena brahmini\, kuri\, suvaldžiusi jusles\, kiekvieną dieną garbino Mane. Ji labai ištikimai laikėsi įvairių pasninkų\, ypač ypatingomis\, Man pagerbti skirtomis dienomis (Mano apsireiškimo dienomis – Džanmaštamį\, Rama-navamį\, Vamana-dvadašį\, Nrisimha-čaturdašį\, Varaha-dvadašį\, Gaura-purnimą ir kt.) ir tarnavo Man pilnai atsidavusi\, nevedina jokių savanaudiškų motyvų. Dėl griežto pasninko ji buvo gana silpna ir liesa. Ji dalindavo labdarą brahmanams ir jaunoms mergelėms (kanjoms) ir net planavo labdarai atiduoti savo namus. O geriausias iš brahmanų\, nors ši dvasinga moteris aukodavo labdaros vertiems žmonėms\, keista jos griežtumo ypatybė buvo ta\, kad ji niekada nedalindavo brahmanams ar devoms (pusdieviams) maisto. Pradėjau mąstyti apie šį keistą trūkumą: \n„Ši puiki moteris apsivalė pasninkaudama visomis palankiomis progomis ir griežtai su atsidavimu garbindama Mane. Todėl ji tikrai gali patekti į Mano buveinę\, kuri paprastiems žmonėms nepasiekiama.“ Taigi\, aš nusileidau į šią planetą\, apsimetęs Viešpaties Šivos pasekėju su kaukolių girlianda ant kaklo ir išmaldai skirta puodyne (kumandalu) rankoje\, kad perprasčiau ją. Kai priėjau prie šios moters\, ji Man tarė: „O gerbiamasis\, pasakyk man nuoširdžiai\, kodėl atėjai pas mane.“ Aš atsakiau: „O gražuole\, aš atėjau paprašyti tavęs išmaldos“. Tuomet ji supykusi įmetė į Mano elgetavimo puodą gabalą purvo! O Narada Muni\, priblokštas šios didžios brahmini savotišku didelio dosnumo ir šykštumo mišiniu\, Aš tiesiog apsisukau ir grįžau į Savo buveinę. \nGaliausiai ši asketiška moteris dar būdama savo kūne pasiekė dvasinį pasaulį – tokios didžios buvo jos pastangos pasninkauti ir aukoti labdarai. O kadangi ji tikrai pasiūlė Man dumblo luitą\, aš paverčiau tą purvą gražiais namais. Tačiau\, o Naradadži\, šis namas buvo tuščias kaip tas purvas – jame nebuvo jokių valgomų grūdų\, jokių baldų ar apdailos. Įėjusi ji pamatė\, kad tai tik tuščias statinys. Todėl priėjo prie manęs ir stipriai įpykusi tarė: \n„Aš pasninkavau daugybe palankių progų\, nuo to mano kūnas tapo silpnas ir liesas. Aš garbinau Tave ir meldžiausi Tau įvairiausiais būdais\, nes Tu tikrai esi visos visatos šeimininkas ir gynėjas. Tačiau nepaisant viso to\, mano naujuose namuose nematyti nei maisto\, nei turtų. O Džanardana\, pasakyk man\, kodėl taip yra.“ \nAš atsakiau: „Grįžk į savo namus. Ateityje devų (pusdievių) žmonos iš smalsumo aplankys tave\, norėdamos susipažinti su nauja atvykėle\, tačiau neatidaryk durų\, kol jos nepapasakos tau Sat-tila Ekadašio šlovės ir svarbos.“ \nTai išgirdusi\, ji grįžo į savo namus. Galiausiai ten atvyko devų žmonos ir choru tarė: „O\, gražuole\, mes atėjome gauti tavo daršano. O palankioji\, prašau\, atidaryki savo namo duris ir leisk mums pamatyti tave.“ \nMoteris atsakė: „O mielosios\, jei norite\, kad atidaryčiau šias duris\, turėsite man apibūdinti nuopelnus\, kuriuos žmogus gauna laikydamasis šventojo Sat-tila Ekadašio pasninko.“ \nTačiau į šį prašymą nei viena iš žmonų neatsiliepė. Visgi\, vėliau jos grįžo ir viena iš žmonų gražiai nupasakojo šio šventojo Ekadašio kilmingą prigimtį. Kai moteris pagaliau atidarė duris\, pusdievių žmonos pamatė\, kad ji nėra nei pusdievė\, nei Gandharvi\, nei demonė\, net ir ne Naga-patni. Ji buvo tiesiog eilinė moteriškė. \nNuo to laiko ši moteris laikėsi Sat-tila Ekadašio\, kuris suteikia ir materialų pasitenkinimą\, ir išsivadavimą\, kaip jai ir buvo nupasakota. Ir galų gale ji gavo taip lauktus gražius baldus ir grūdų. Be to\, jos kažkada buvęs įprastas materialus kūnas įgavo nuostabų dvasinį sač-čid-anandos (amžinybės\, žinojimo ir palaimos) pavidalą\, o veidas dailiai nušvito. Taigi\, dėl Sat-tila Ekadašio malonės ir galybės\, ši moteris ir jos naujieji namai dvasiniame pasaulyje pagaliau nušvito ir suspindo auksu\, sidabru\, brangakmeniais ir deimantais. \n„O\, Naradadži\, žmogus neturėtų demonstratyviai laikytis Ekadašio iš godumo\, tikėdamasis nesąžiningai pasisavinti turtus. Jis turėtų nesavanaudiškai paaukoti sezamo sėklų\, drabužių ir maisto pagal savo galimybes\, nes taip elgdamasis daugybei gyvenimų gaus stiprią sveikatą ir pakilią dvasinę sąmonę. Galiausiai jis išsilaisvins iš šio pasaulio pančių (pasieks išsivadavimą) ir\, jei tik norės\, galės patekti į aukščiausią Viešpaties buveinę. Tokia mano nuomonė\, o\, geriausias iš pusdievių devarišių.“ \n„O Dalbhja Muni\, – užbaigė Pulastja Rišis\, – tas\, kuris su dideliu tikėjimu tinkamai laikosi šio nuostabaus Sat-tila Ekadašio\, išsivaduoja nuo visų rūšių skurdo – dvasinio\, psichinio\, fizinio\, socialinio ir intelektualinio – bei nuo bet kokių nesėkmių ar nepalankių ženklų (sakunų). Iš tiesų\, tas\, kuris laikosi šio Ekadašio pasninko dovanodamas\, aukodamas ar valgydamas sezamo sėklas\, be jokios abejonės išsilaisvina iš visų praeities nuodėmių. Dėl to nereikia stebėtis. Reta siela\, kuri teisingai\, su tinkama nuotaika bei laikydamasi Vedų nurodymų atlieka šiuos labdaringus veiksmus\, visiškai išsilaisvins iš visų nuodėmių reakcijų ir grįš pas Dievą\, namo į dvasinį pasaulį.“ Taip baigiasi Magh-krišna Ekadašio\, arba Sat-tila Ekadašio\, šlovės aprašymas iš šventosios Šrilos Krišnos Dvaipajanos Vjasos „Bhavišja-utara Puranos“.
URL:https://www.gokula.lt/renginys/sat-tila-ekadasis-6/
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://www.gokula.lt/wp-content/uploads/2022/12/Sat-tila-Ekadashi-.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;VALUE=DATE:20270217
DTEND;VALUE=DATE:20270218
DTSTAMP:20261024T201103
CREATED:20260727T121139Z
LAST-MODIFIED:20260727T121426Z
UID:3520-1802822400-1802908799@www.gokula.lt
SUMMARY:Bhaimi Ekadašis
DESCRIPTION:Sakoma\, kad jei šią dieną žmogus laikosi upavasos\, jis\, net nesilaikęs kitų vratų\, patenka į Višnu buveinę.\nJudhišthira Maharadža pasakė: „O valdovų Viešpatie\, Šri Krišna\, visa šlovė Tau! O visatos Valdove\, Tu vienas esi šaltinis keturių rūšių gyvųjų būtybių – gimusių iš kiaušinių\, gimusių iš prakaito\, gimusių iš sėklų ir gimusių iš embrionų. Tu vienas esi visų pagrindinė priežastis\, Viešpatie\, todėl Tu esi kūrėjas\, palaikytojas ir naikintojas. Mano Viešpatie\, Tu taip maloningai man paaiškinai apie palankią dieną\, žinomą kaip Šat-tila Ekadašis\, kuri būna  Maghos (sausio – vasario mėn.) mėnesį dylant mėnuliui (krišna pakša). Dabar prašau papasakok man apie Ekadašį\, kuris bus šį mėnesį mėnuliui pilnėjant (Šukla arba Gaura pakša). Kokiu vardu jis žinomas ir koks jo stebėjimo procesas? Kokia jo valdančioji Dievybė\, kurią reikia garbinti šią didingą\, Tau labai brangią dieną? \nViešpats Šri Krišna atsakė: „O\, Judhišthira\, aš mielai tau papasakosiu apie Ekadašį\, kuris įvyksta šviesiojoje šio Maghos mėnesio pusėje. Šis Ekadašis panaikina visas nuodėmingas reakcijas ir demoniškų energijų\, veikiančių dvasinę sielą\, poveikį. Jis žinomas kaip Džaja Ekadašis\, o laiminga siela\, kuri šią šventą dieną laikosi pasninko\, atleidžiama nuo didžiulės vaiduokliškos egzistencijos naštos. Taigi\, nėra geresnio Ekadašio už šį\, nes jis tikrai išlaisvina iš gimimo ir mirties rato. Jo laikytis reikia labai kruopščiai ir stropiai. Taigi labai įdėmiai manęs klausykis\, o Pandava. Aš paaiškinu nuostabų istorinį epizodą\, susijusį su šiuo Ekadašiu\, epizodą\, kurį jau aprašiau „Padma Puranoje“.“ \n„Seniai\, labai seniai dangaus planetose Viešpats Indra labai meistriškai valdė savo dangiškąją karalystę ir visi ten gyvenantys devai (pusdieviai) buvo labai laimingi ir patenkinti. Nandanos girioje\, kuri buvo gražiai padabinta Paridžatos gėlėmis\, Indra\, kada tik panorėjęs\, gėrė ambroziją ir mėgavosi penkiasdešimčia milijonų dangaus mergelių Apsarų\, kurios  ekstatiškai šoko jo malonumui. \nDaugelis dainininkų\, vadovaujamų Pušpadantos\, dainavo saldžiais\, neprilygstamai dailiais balsais. Čitrasena\, vyriausiasis Indros muzikantas\, taip pat buvo tenai kartu su savo žmona Malini ir gražuoliu sūnumi Maljavanu. Apsara\, vardu Pušpavati\, labai patraukė Maljavaną. Iš tiesų\, aštrios Kupidono strėlės pervėrė jo širdį. Jos gražus kūnas\, patraukli veido bei kerintys antakių judesiai sužavėjo Maljavaną.“ \n„O karaliau\, klausyk\, aš nupasakosiu nuostabų Pušpavati grožį: ji turi grakščias kaip niekas kitas rankas\, kuriomis\, tarsi prabangia šilkine kilpa\, gali apkabinti vyrą; jos veidas primena Mėnulį; jos lotoso akys siekia beveik iki pat dailių ausų\, kurias puošia nuostabūs ir brangūs auskarai; jos plonas\, puošnus kaklas atrodo kaip kriauklė su trimis linijomis; jos juosmuo labai lieknas\, kumščio dydžio; jos klubai platūs\, o šlaunys kaip bananų medžių kamienai; jos natūraliai gražius bruožus papildo pritrenkiantys papuošalai ir drabužiai; jos krūtys buvo pakeltos\, kad pabrėžtų jaunystės žydėjimą; o žiūrėti į jos kojas tai lyg grožėtis ką tik užaugusiais raudonaisiais lotosais. \nPamatęs Pušpavati visu jos dangiškuoju grožiu\, Maljavanas iškart buvo pakerėtas. Jiedu atvyko kartu su kitais atlikėjais\, kad žaviai dainuodami ir šokdami pamalonintų Viešpatį Indrą\, tačiau taip susižavėjo vienas kitu\, kad Kupidono\, geismo įsikūnijimo\, strėlių pervertomis širdimis visiškai nesugebėjo tinkamai dainuoti bei šokti dangaus karalystės valdovui ir šeimininkui. \nJie neteisingai tarė žodžius\, nepataikė į ritmą. Viešpats Indra iš karto suprato\, kas vyksta. Įsižeidęs dėl nevykusio pasirodymo jis labai supyko ir pradėjo rėkti: „Jūs\, nenaudingi kvailiai! Jūs apsimetate\, kad dainuojate man\, nors iš tiesų esate įsimylėję vienas kitą! Jūs tyčiojatės iš manęs! Prakeikiu jus abu nuo šiol kankintis kaip pišačoms (hobgoblinams). Keliaukite į žemiškąsias planetas\, gyvenkite ten kaip vyras ir žmona ir srėbkite savo įžeidimų košę.“ \n„Nutildyti šitų šiurkščių žodžių\, Maljavanas ir Pušpavati suglumo ir iš karto nukrito iš nuostabaus Nandanos miško dangaus karalystėje į Himalajų viršūnę čia\, Žemės planetoje. Be galo sunerimę\, dėl žiauraus Viešpaties Indros prakeiksmo smarkiai susilpnėjusiu intelektu\, jie prarado skonio ir kvapo pojučius ir net lytėjimo jausmą. Himalajų sniego ir ledo dykumose buvo taip šalta ir apgailėtina\, kad jie negalėjo pasinerti net į miegą. \nMaljavanas ir Pušpavati\, be tikslo klajodami kažkur tose atšiauriose aukštumose\, kiekvieną akimirką vis labiau ir labiau kankinosi. Nors jie buvo įsikūrę oloje\, lauke buvo taip šalta ir taip stipriai pustė sniegas\, kad jie nepaliaujamai kaleno dantimis\, o nuo išgąsčio ir sumaišties stojosi plaukai. \nŠioje beviltiškoje situacijoje Maljavanas pasakė Pušpavati: „Kokias bjaurias nuodėmes padarėme\, kad turime kentėti šiuose pišačų kūnuose\, šiose nepakenčiamose sąlygose? Tai tikras pragaras! Nors pragaras yra labai žiaurus\, kančios\, kurias patiriame čia\, yra dar bjauresnės. Todėl visiškai aišku\, kad niekada nevalia daryti nuodėmių“. \n„Taip nelaimingieji įsimylėjėliai klampojo toliau sniegu ir ledu. Tačiau jiems be galo pasisekė\, kad tą pačią dieną buvo palankusis Džaja Ekadašis\, kuris būna Maghos mėnesį pilnėjant mėnuliui. Per savo kančią jie negėrė vandens\, nežudė jokių žvėrių\, net nevalgė jokių vaisių ar lapų\, kurių buvo galima rasti tose aukštumose\, todėl\, visiškai susilaikydami nuo maisto ir gėrimų\, nesąmoningai jie laikėsi Ekadašio. Paskendę kančiose\, Maljavanas ir Pušpavati griuvo po Pipalo medžiu ir net nebandė keltis. Saulė tuo metu jau buvo nusileidusi. \nNaktis buvo dar šaltesnė ir sunkesnė nei diena. Jie drebėjo stingdančioje pūgoje\, jų dantys ritmingai kaleno\, o kai jų kūnai visai nutirpdavo iš šalčio\, apsikabindavo\, kad nesušaltų mirtinai. Įkalinti vienas kito glėbyje jie negalėjo mėgautis nei miegu\, nei seksu. Taip jie visą naktį kankinosi dėl galingo Indradevos prakeikimo. \nVis dėlto\, o Judhišthira\, dėl šio pasninko\, kurio jie atsitiktinai (nesąmoningai) laikėsi per Džaja Ekadašį\, dar ir visą naktį nemiegodami\, jie buvo palaiminti. \nKlausykis\, kas nutiko kitą dieną. Išaušus Dvadašiui\, Maljavanas ir Pušpavati išsilaisvino iš savo demoniškų kūnų ir vėl tapo nuostabiomis spindinčius papuošalus dėvinčiomis bei prabangius drabužius vilkinčiomis dangiškomis būtybėmis. Kol jie abu nustebę žiūrėjo vienas į kitą\, atskrido dangiškasis lėktuvas (vimanas). Grožį ir šlovę atgavusiai porai lipant į orlaivį dangaus gyventojų choras giedojo\, šlovindami juos. Gerų linkėjimų lydimi\, dangiškoji pora grįžo į rojaus planetas. Netrukus Maljavanas ir Pušpavati atvyko į Amaravatį\, Viešpaties Indros sostinę\, iškart nuėjo pas savo valdovą (Indradevą) ir džiaugsmingai nusilenkė. \nViešpats Indra apstulbo pamatęs\, kaip greitai jie išsilaisvino iš prakeikimo ir grįžo į savo pirminius dangiškuosius kūnus. Indradeva jų paklausė: „Kokius nepaprastus darbus atlikote\, kad po to\, kai aš jus prakeikiau\, taip greitai atgavote savo kūnus? Kas išlaisvino jus nuo mano neįveikiamo prakeiksmo?“ \nMaljavanas atsakė: „O\, Viešpatie\, dėl Aukščiausiojo Dievo Asmens\, Viešpaties Šri Krišnos (Vasudevos) ypatingo gailestingumo ir galingos Džaja Ekadašio įtakos mes buvome išlaisvinti iš šių kančią nešančių pišačų kūnų. Tai tiesa\, o valdove: mes atlikome atsidavimo tarnystę Viešpačiui Višnu (nors ir nesąmoningai – agjata sukriti)\, švęsdami Jam brangiausią dieną\, todėl laimingai buvome grąžinti į savo ankstesnę padėtį.“ \nIndradeva tarė: „Laikydamasis Ekadašio\, tu pasitarnavai Aukščiausiajam Viešpačiui Šri Kešavai\, todėl dabar tave garbinti turėčiau net aš. Be to\, matau\, kad tu visiškai apsivalei nuo nuodėmių. Kiekvienas\, kuris su atsidavimu tarnauja Viešpačiui Šri Hari ar Viešpačiui Šivai\, vertas net mano paties garbinimo ir šlovinimo. Dėl to nekyla jokių abejonių.“ Tada Viešpats Indradeva leido Maljavanui ir Pušpavati klajoti po jo dangiškąją planetą ir mėgautis vienas kitu\, kaip tik panorės. \nTodėl\, o Maharadža Judhišthira\, reikia griežtai laikytis pasninko šventą Viešpaties Hari dieną\, ypač per šį Džaja Ekadašį\, kuris išlaisvina net nuo dukart gimusio brahmano nužudymo nuodėmės. Didi siela\, kuri laikosi šio pasninko su visu tikėjimu ir atsidavimu\, iš tikrųjų jau yra aukojusi visų rūšių labdarai\, atlikusi visas aukas ir išsimaudžiusi visose šventose piligrimystės vietose. Džaja Ekadašio pasninkas suteikia teisę gyventi Vaikunthoje ir mėgautis nesibaigiančia laime milijardus amžių – iš tikrųjų\, amžinai\, nes siela yra amžina. O didysis karaliau\,“ – tęsė Viešpats Šri Krišna\, – „net tas\, kuris vien girdi ar skaito apie šio nuostabaus Džaja Ekadašio šlovę\, gauna nuostabius vaisius\, pasiekiamus tik atliekant Agnistomos ugnies auką\, kurios metu skaitomos „Sama-vedos“ giesmės.“ \nPastabos: Kamadeva\, geismo įsikūnijimas\, pagal „Amara-košos“ žodyną turi penkis vardus: kandarpa darpako ‘nanga kamah pancha-saraih smarah „Kupidonas turi penkis vardus“: (1) Kupidonas; (2) Darpaka – tas\, kuris užkerta kelią būsimiems įvykiams; (3) Ananga – tas\, kuris neturi fizinio kūno; (4) Kama – geismo įsikūnijimas; ir (5) Panča-šarajus – tas\, kuris laiko penkias strėles. \nKandarpa: Dešimtame „Bhagavad Gitos“ skyriuje (BG 10:28) Viešpats Šri Krišna sako: prajanash casmi kandarpah – „iš giminės pratęsimo priežasčių Aš – Kandarpa\, meilės dievas“. Žodis Kandarpa taip pat reiškia „labai gražus“. Kandarpa pasirodė kaip Viešpaties Krišnos sūnus Pradiumna Dvarakoje. \nDarpaka: Šis vardas rodo\, kad Kupidonas gali suvokti\, kas turi įvykti\, ir neleisti tam įvykti. Tiksliau\, jis bando sutrukdyti tyrai dvasinei veiklai\, apsvaigindamas žmogaus protą ir per prievartą įtraukdamas jį į materialų juslinį pasitenkinimą. \nAnanga: Kartą\, kai Kupidonas sutrikdė Viešpaties Šivos meditaciją\, tas galingas deva (pusdievis) sudegino jį (Amorą) iki pelenų. Vis dėlto\, Šiva suteikė Kupidonui palaiminimą\, kad jis veiktų pasaulyje net neturėdamas fizinio kūno – kaip vaiduoklis. \nKama: „Bhagavad Gitoje“ (7:11) Viešpats Šri Krišna sako: dharmaviruddho bhutesu kamo’smi: „Aš esu seksualinis gyvenimas\, kuris neprieštarauja religiniams principams“. \nPanča-šarajus: Penkios strėlės\, kuriomis Kupidonas perveria gyvųjų būtybių protą: skonis\, lytėjimas\, garsas\, kvapas ir vaizdas. \nTai yra penki vardai galingojo devos Kupidono\, užburiančio visas gyvas būtybes ir verčiančio jas daryti\, ką tik jis panori. Negavus Guru ir Krišnos malonės\, neįmanoma atsispirti jo galiai.
URL:https://www.gokula.lt/renginys/bhaimi-ekadasis-4/
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://www.gokula.lt/wp-content/uploads/2022/02/bhaimi-ekadashi.jpg
END:VEVENT
END:VCALENDAR