BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//Naujoji Gokula - ECPv6.6.4//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-WR-CALNAME:Naujoji Gokula
X-ORIGINAL-URL:https://www.gokula.lt
X-WR-CALDESC:Naujoji Gokula renginiai
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Helsinki
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20270328T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20271031T010000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;VALUE=DATE:20270502
DTEND;VALUE=DATE:20270503
DTSTAMP:20261111T113348
CREATED:20260731T163415Z
LAST-MODIFIED:20260731T163415Z
UID:3545-1809216000-1809302399@www.gokula.lt
SUMMARY:Varuthini Ekadašis
DESCRIPTION:Šri Judhišthira Maharadžas pasakė: „O Vasudeva\, aš nuolankiausiai lenkiuosi Tau. Dabar\, prašau\, papasakok man apie Ekadašį\, kuris būna Vaisakhos (balandžio–gegužės) mėnesį dylant mėnuliui (krišna pakša). Papasakok apie jo įtaką ir nuopelnus\, kuriuos jis gali suteikti. \nViešpats Šri Krišna atsakė: „O karaliau\, ir šiame\, ir kituose pasauliuose palankiausias ir didingiausias Ekadašis yra Varuthini Ekadašis\, kuris vyksta tamsiuoju Vaisakhos mėnesio metu. \nKas šią šventą dieną laikosi visiško pasninko\, to nuodėmės visiškai pašalinamos. Toks žmogus pasiekia visišką laimę ir didžiausią sėkmę. Net nelaimingiausia moteris susilaukia sėkmės\, jei pasninkauja per Varuthini Ekadašį. Kiekvienam\, besilaikančiam šio Ekadašio pasninko\, jis suteikia materialų malonumą šiame gyvenime ir išsivadavimą po šio dabartinio kūno mirties. \nJis naikina visų nuodėmes ir gelbsti žmones nuo pasikartojančio gimimo kančių. Karalius Mandhata buvo išvaduotas\, nes tinkamai laikėsi šio Ekadašio. \nŠio Ekadašio laikymasis taip pat atnešė naudos daugybei kitų karalių\, tokių kaip Maharadža Dhundhumara iš Ikšvaku dinastijos. Jis buvo išlaisvintas nuo raupsų\, kankinusių jį dėl prakeikimo\, kurį Viešpats Šiva jam skyrė kaip bausmę. \nVaruthini Ekadašio besilaikantis žmogus pasiekia visus nuopelnus\, kuriuos galima gauti vykdant askezes ir atgailaujant dešimtis tūkstančių metų. \nKas su meile ir atsidavimu laikosi šio Ekadašio\, įgyja nuopelnus\, kurių pasiekiama paaukojus daug aukso per saulės užtemimą Kurukšetroje\, ir tikrai pasiekia savo šio ir kitų gyvenimų tikslus. \nTrumpai tariant\, šis Ekadašis yra tyras\, suteikiantis gyvybės bei naikinantis visas nuodėmes. \nGeriau nei dovanoti arklius labdarai yra duoti dramblius\, o geriau nei dovanoti dramblius – dovanoti žemę. \nBet dar geriau nei duoti žemę yra duoti sezamo sėklų\, o geriau nei tai – dovanoti auksą. \nVis dėlto\, geriau nei dovanoti auksą yra pasiūlyti grūdų\, nes visi protėviai\, pusdieviai (devos) ir žmonės pasisotina valgydami grūdus. \nTaigi\, nėra geresnės labdaringos dovanos už šią nei praeityje\, nei dabartyje\, nei ateityje. \nTačiau išsimokslinę išminčiai teigia\, kad dovanoti grūdus labdarai tas pats kaip padovanoti jauną mergaitę vertam žmogui. \nBe to\, Viešpats Šri Krišna\, Aukščiausiasis Dievo Asmuo\, yra pasakęs\, kad dovanoti grūdus yra tolygu dovanoti karves labdarai. \nVis dėlto geriau nei visi šie labdaringi veiksmai yra suteikti dvasinių žinių neišmanėliams. \nTačiau visus nuopelnus\, kuriuos galima pasiekti atliekant šiuos labdaringus veiksmus\, pasiekia tas\, kuris pasninkauja per Varuthini Ekadašį. \nTas\, kuris gyvena iš savo dukterų turtų\, pragariškai kankinasi iki pat visos visatos naikinimo\, O Bharata. \nTodėl reikia būti ypač atsargiems ir nepasinaudoti savo dukterų turtais. O\, geriausias iš karalių\, bet kuris šeimos žmogus\, kuris iš godumo atima savo dukters turtus\, bando parduoti savo dukterį arba atima pinigus iš vyro\, kuriam atidavė savo dukrą\, kitame gyvenime tampa pastumdėliu katinu. \nTodėl sakoma\, kad tas\, kuris kaip šventą labdaros aktą dovanoja įvairiais papuošalais papuoštą mergelę ir kartu su ja dovanoja kraitį\, įgyja nuopelnus\, kurių negali apibūdinti net Jamaradžos vyriausiasis sekretorius dangaus planetose Čitragupta. \nTačiau tą patį nuopelną gali lengvai pasiekti tas\, kuris pasninkauja Varuthini Ekadašio dieną. \nPer dašami (dešimtąją Mėnulio fazę)\, dieną prieš Ekadašį\, reikėtų atsisakyti šių dalykų: valgyti iš varinių lėkščių\, valgyti urad-dalą\, valgyti raudonuosius lęšius\, valgyti avinžirnius\, valgyti kondo (grūdus\, kuriuos paprastai valgo neturtingi žmonės ir kurie primena aguonas arba agarpantos sėklas)\, valgyti špinatus\, valgyti medų\, valgyti kito žmogaus namuose\, valgyti daugiau nei vieną kartą per dieną ir užsiimti bet kokio pobūdžio lytiniais santykiais. \nPačio Ekadašio metu reikėtų atsisakyti: lošimo\, sporto\, miego dienos metu\, betelio riešutų ir jo lapų\, dantų valymo\, gandų skleidimo\, kaltų ieškojimo\, kalbėjimo su dvasiškai puolusiais\, pykčio\, melo. \nDvadašio dieną po Ekadašio (dvyliktos Mėnulio fazės dieną) reikia susilaikyti nuo šių dalykų: valgyti iš varinių lėkščių\, valgyti urad-dalą\, raudonuosius lęšius arba medų\, gulėti\, intensyviai mankštintis ar dirbti\, valgyti daugiau nei vieną kartą per dieną\, taip pat bet kokio seksualinio aktyvumo\, kūno\, veido ar galvos skutimo\, kūno tepimo aliejais ir valgymo svetimuose namuose. \nViešpats Šri Krišna tęsė: „Tas\, kuris tokiu būdu laikosi Varuthini Ekadašio\, tampa laisvas nuo visų nuodėmingų reakcijų ir grįžta į amžinąją dvasinę buveinę. Tas\, kuris per šį Ekadašį garbina Viešpatį Džanardaną (Krišną)\, nemiegodamas visą naktį\, išsilaisvina iš visų ankstesnių nuodėmių ir pasiekia dvasinę buveinę. \nTodėl\, o karaliau\, tas\, kuris baiminasi dėl savo susikaupusių nuodėmių ir jų reakcijų\, taigi ir pačios mirties\, turi laikytis Varuthini Ekadašio pasninko.
URL:https://www.gokula.lt/renginys/varuthini-ekadasis-5/
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://www.gokula.lt/wp-content/uploads/2022/04/default.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;VALUE=DATE:20270509
DTEND;VALUE=DATE:20270510
DTSTAMP:20261111T113348
CREATED:20260731T164750Z
LAST-MODIFIED:20260731T164750Z
UID:3548-1809820800-1809907199@www.gokula.lt
SUMMARY:Akšaja Tritija
DESCRIPTION:
URL:https://www.gokula.lt/renginys/aksaja-tritija-3/
ATTACH;FMTTYPE=image/webp:https://www.gokula.lt/wp-content/uploads/2025/10/IMG_4703.webp
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;VALUE=DATE:20270516
DTEND;VALUE=DATE:20270517
DTSTAMP:20261111T113348
CREATED:20260731T165413Z
LAST-MODIFIED:20260731T165413Z
UID:3550-1810425600-1810511999@www.gokula.lt
SUMMARY:Mohini Ekadašis
DESCRIPTION:Šri Judhišthira Maharadžas pasakė: „O\, Džanardana\, kaip vadinasi Ekadašis\, vykstantis Vaisakhos mėnesį (balandžio-gegužės) pilnėjant mėnuliui (šukla pakša)? Kaip tinkamai jo laikytis? Maloningai papasakoki man šias detales. \nAukščiausiasis Dievo Asmuo\, Viešpats Šri Krišna\, atsakė: „O\, palaimintas Dharmos sūnau\, aš dabar jums perduosiu\, ką Vasištha Munis kažkada papasakojo Viešpačiui Ramačandrai. Prašau\, klausykis Manęs įdėmiai. \nViešpats Ramačandra paklausė Vasištha Munio: „O didysis išminčiau\, aš norėčiau išgirsti apie geriausią iš visų pasninko dienų\, kuri sunaikina visas nuodėmes ir skausmus. Aš pakankamai ilgai kentėjau būdamas atskirtas nuo savo brangios Sitos\, todėl norėčiau išgirsti iš tavęs apie tai\, kaip gali būti užbaigtos Mano kančios.“ \nIšminčius Vasištha atsakė: „O Viešpatie Rama\, o Tu\, kurio intelektas toks ryškus\, kad tiesiog prisiminus Tavo vardą galima perplaukti materialaus pasaulio vandenyną. Tu klausi manęs\, kad suteiktum naudą visai žmonijai ir išpildytum kiekvieno troškimus. Dabar aprašysiu tą pasninko dieną\, kuri apvalo visą pasaulį. \nO\, Rama\, ta diena žinoma kaip Vaisakha-šukla Ekadašis\, kuris sutampa su Dvadašiu. Jis pašalina visas nuodėmes ir yra žinomas kaip Mohini Ekadašis. Tikrai\, o brangusis Rama\, šio Ekadašio suteikiami nuopelnai išlaisvina iš iliuzijos tinklo laimingą sielą\, kuri per jį pasninkauja. Todėl\, jei nori palengvinti Savo kančią(-as)\, kruopščiai laikykis šio palankaus Ekadašio\, nes jis pašalins visas kliūtis Tavo kelyje ir palengvins didžiausius vargus. Maloniai klausykis\, kaip aš nupasakosiu jo šlovę\, nes didžiausios nuodėmės to\, kuris paprasčiausiai klausosi apie šį palankų Ekadašį\, yra panaikinamos. \n„Ant Sarasvati upės krantų kadaise buvo gražus miestas Bhadravati\, kurį valdė karalius Diutimanas. O Rama\, tas tvirtas\, teisingas ir labai protingas karalius gimė Mėnulio (Čandra-vamsa) dinastijoje. Jo karalystėje gyveno pirklys\, vardu Dhanapala\, kuris turėjo daug maisto grūdų ir pinigų. Jis taip pat buvo labai pamaldus. Dhanapala visų Bhadravati piliečių labui pasirūpino\, kad būtų iškasti ežerai\, pastatytos aukojimo arenos ir įdirbti gražūs sodai. Jis buvo puikus Viešpaties Višnu bhaktas ir turėjo penkis sūnus: Sumaną\, Djutimaną\, Medhavį\, Sukritį ir Dhrišthabudhį. \nDeja\, jo sūnus Dhrišthabudhis nuolat užsiėmė labai nuodėminga veikla\, pavyzdžiui\, miegojo su prostitutėmis ir bendravo su panašiais degradavusiais asmenimis. Jam patiko neteisėtas seksas\, lošimai ir daugybė kitų veiksmų\, kuriais siekiama patenkinti jausmus. Jis negerbė pusdievių (devų)\, brahmanų\, protėvių ir kitų bendruomenės vyresniųjų\, taip pat savo šeimos svečių. Piktos širdies Dhrišthabudhis beatodairiškai išleisdavo savo tėvo turtus\, visada vaišindamasis neliečiamu maistu ir vartodamas alkoholį. \nVieną dieną Dhanapala išvarė Dhrišthabudhį iš namų po to\, kai pamatė jį vaikščiojantį apsikabinusį žinomą prostitutę. Nuo tada visi Dhrišthabudhio giminaičiai žiūrėjo į jį labai kritiškai ir taip pat nuo jo atsiribojo. Po to\, kai jis pardavė visus paveldėtus papuošalus ir nuskurdo\, prostitutė taip pat jį paliko ir dar įžeidė dėl jo skurdo. \nDhrišthabudhis dabar buvo persmelktas nerimo bei alkanas. Jis pagalvojo: „Ką turėčiau daryti? Kur man eiti? Kaip aš galiu išlaikyti save?“ Tada jis pradėjo vogti. Karaliaus pareigūnai suėmė jį\, bet sužinoję\, kas jis toks ir kad jo tėvas yra garsusis Dhanapala\, jie jį paleido. Jį taip daug kartų sugavo ir paleido. Bet galiausiai\, apsėstas savo arogancijos ir visiškos nepagarbos kitiems ir jų nuosavybei\, netinkamo būdo Dhrišthabudhis buvo sulaikytas\, surakintas antrankiais\, o paskui ir sumuštas. Karaliaus maršalai jį įspėjo: „O\, piktagalvi\, šioje karalystėje tau nėra vietos.“ \nTačiau Dhrišthabudhį iš kančių išlaisvino tėvas ir po to jis iškeliavo į tankų mišką. Jis klaidžiojo visur aplink\, alkanas\, ištroškęs ir kankinamas begalinių kančių. Galiausiai jis pradėjo žudyti džiunglių gyvūnus – liūtus\, elnius\, šernus ir net vilkus – maistui. Jo lankas visada buvo paruoštas rankoje\, ant peties visada buvo strėlių pilna strėlinė. Jis taip pat nužudė daugybę paukščių\, tokių kaip čakoros\, povai\, kankai ir balandžiai. Jis nedvejodamas paskerdė daugybę paukščių ir gyvūnų rūšių\, kad išlaikytų savo nuodėmingą gyvenimo būdą\, o nuodėmingi rezultatai kasdien kaupėsi. Dėl savo ankstesnių nuodėmių jis paniro į didžiulį nuodėmių vandenyną\, kuris buvo toks negailestingas\, kad atrodė neįmanoma iš jo išlipti. \nDhrišthabudhis visada buvo apgailėtinas ir nerimastingas\, bet vieną Vaisakhos mėnesio dieną dėl praeities nuopelnų jis atsitiktinai pateko į šventąjį Kaundinjos Munio ašramą. Didysis išminčius buvo ką tik baigęs maudytis Gangos upėje ir vanduo dar tebevarvėjo nuo jo kūno. Dhrišthabudhiui nusišypsojo didelė laimė\, nes ant jo nulašėjo keli vandens lašeliai nuo šlapių didžiojo išminčiaus drabužių. Dhrišthabudhis akimirksniu išsivadavo iš savo neišmanymo\, o jo nuodėmingos reakcijos sumažėjo. Nuolankiai lenkdamasis Kaundinjai Muniui\, Dhrišthabudhis meldėsi jam sudėjęs delnus: „O didysis brahmane\, prašau\, papasakoti man apie atgailą\, kuri nereikalauja didelių pastangų. Aš padariau tiek daug nuodėmių savo gyvenime\, ir dabar jos mane labai nuskurdė.“ \nDidysis rišis atsakė: „O sūnau\, klausyk dėmesinai\, nes išklausius mane tavo gyvenimas pasikeis ir tu išsilaisvinsi nuo visų likusių nuodėmių. Jaunėjant mėnuliui Vaisakhos (balandžio-gegužės) mėnesį vyksta šventasis Mohini Ekadašis\, turintis galią panaikinti nuodėmes\, dideles ir svarias kaip Sumeru kalnas. Jei paklausysi mano patarimo ir ištikimai laikysiesi pasninko per šį Ekadašį\, kuris labai brangus Viešpačiui Hari\, būsi išvaduotas nuo daugybę gyvenimų kauptų reakcijų už nuodėmes.“ \nSu dideliu džiaugsmu girdėdamas šiuos žodžius\, Dhrišthabudhis pažadėjo laikytis Mohini Ekadašio pasninko pagal išminčiaus nurodymus. O geriausias iš karalių\, o Ramačandra Bhagavane\, visiškai pasninkavęs per Mohini Ekadašį\, anksčiau buvęs nuodėmingas Dhrišthabudhis\, pirklio Dhanapalos palaidūnas sūnus\, tapo be nuodėmės. Tuomet jis įgavo gražų transcendentinį pavidalą ir\, pagaliau laisvas nuo visų kliūčių\, ant Viešpaties Višnu nešėjo Garudos nukeliavo į Aukščiausiąją Viešpaties buveinę. \n„O\, Ramačandra\, pasninkas Mohini Ekadašio dieną pašalina tamsiausius iliuzinius prisirišimus prie materialios egzistencijos. Taigi visuose trijuose pasauliuose nėra geresnės pasninko dienos už šią.“ \nViešpats Šri Krišna padarė išvadą: „Taigi\, o Judhišthira\, nėra piligrimystės vietos\, jokios aukos ir labdaros\, kuri galėtų dovanoti nuopelnus\, prilygstančius net vienai šešioliktajai nuopelnų\, kuriuos ištikimas Mano bhaktas gauna laikydamasis Mohini Ekadašio. Tas\, kuris klausosi ir studijuoja Mohini Ekadašio šlovę\, gauna tokius pat nuopelnus kaip labdarai padovanojęs tūkstantį karvių. \nTaip baigiasi Vaisakha-šukla Ekadašio\, arba Mohini Ekadašio\, šlovės aprašymas iš Kurma Puranos. \n*** \nPASTABA: Jei šventasis pasninkas sutampa su Dvadašiu\, Vedų literatūroje jis vis tiek vadinamas Ekadašiu. Taip pat „Garuda Puranoje“ (1:125.6) Viešpats Brahma sako Naradai Muniui: „O brahmanai\, šio pasninko reikia laikytis\, kai išpuola pilnas ekadašis\, kai persipina ekadašis ir dvadašis arba visi trys – ekadašis\, dvadašis ir trajodašis\, bet tik ne tą dieną\, kai persipina dašamis ir ekadašis. Tai patvirtinta ir „Hari Bhakti Vilasoje“\, „Vaišnava-smriti šastroje“ ir Šrila Bhaktisidhantos Sarasvačio Thakuros Prabhupados „Navadvipa Pandžikos“ įvade.
URL:https://www.gokula.lt/renginys/mohini-ekadasis-5/
ATTACH;FMTTYPE=image/png:https://www.gokula.lt/wp-content/uploads/2022/02/3-10.png
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;VALUE=DATE:20270519
DTEND;VALUE=DATE:20270520
DTSTAMP:20261111T113348
CREATED:20260731T165741Z
LAST-MODIFIED:20260731T165741Z
UID:3552-1810684800-1810771199@www.gokula.lt
SUMMARY:Nrisimha Čaturdašis
DESCRIPTION:Programoje kirtanas\, paskaita\, prasadas. Laukiami visi\, dideli ir maži!\n\nVisa šlovė Viešpačiui Nrsimhadevai\, Viešpaties Krišnos įsikūnijimui pusiau žmogaus\, pusiau liūto pavidalu. Jis pasirodė\, kad išgelbėtų didįjį šventąjį Prahladą Maharadžą nuo jo demoniško tėvo Hiranjakašipu.\nHiranjakašipu šimtą dvidešimt penkis metus laikėsi griežtų askezių\, stovėdamas ant kojų pirštų galiukų ir tapo toks galingas\, kad pusdieviai maldavo Viešpaties Brahmos\, kad neleistų jam sugriauti visatos. \nDėl Hiranjakašipu atliktų griežtų askezių\, Viešpats Brahma pasiūlė išpildyti jo širdies troškimą. Hiranjakašipu prašė\, kad niekada nemirtų. Viešpats Brahma jam paaiškino\, kad net jis pats turi mirti\, nes jo gyvenimas trunka tik keturis milijonus tris šimtus tūkstančių kart 1000\, kart 30\, kart 12\, kart 100\, kart 2 metus. Todėl Hiranjakašipu pareikalavo\, kad jis niekada nebūtų nužudytas nei dieną\, nei naktį\, ir Viešpats Brahma sutiko su tuo. Tada Hiranjakašipu paprašė\, kad nemirtų sausumoje\, ore ar vandenyje. Viešpats Brahma sutiko. \nHiranjakašipu \, gavęs šį pažadą\, tapo labai drąsus ir paprašė\, kad jo nenužudytų joks žmogus ar žvėris. Viešpats Brahma vėl sutiko. Hiranjakašipu vis dar nebuvo patenkintas palaiminimais\, kuriuos gavo iš Viešpaties Brahmos ir dar paprašė\, kad jo negalima būtų nužudyti jokiu ginklu. Viešpats Brahma taip pat sutiko suteikti ir šį palaiminimą ir tada išvyko. \nGavęs šiuos palaiminimus Hiranjakašipu tapo dar demoniškesnis ir siekė užkariauti visą materialią visatą. Su kiekviena nauja pergale ir vis augant jo galiai pusdieviai vis labiau jaudinosi. \nLaikui bėgant Hiranjakašipu susilaukė sūnaus vardu Prahlada. Prahlada nuo pat gimimo buvo didis Viešpaties Krišnos bhaktas. Būdamas penkerių metų berniukas\, mokytojams išėjus iš kambario jis pamokslavo apie Krišną savo mokyklos draugams. Prahlados pamokslavimas supykdė jo tėvą Hiranjakašipu. Kai jo tėvas pareikalavo paaiškinti\, kas tai per kvailystė\, kas yra tas Krišna\, Prahlada pasakė\, kad jo tėvas per daug prisirišęs prie savo jausmų tenkinimo\, todėl yra pasiryžęs neigti Krišnos egzistavimą. Dėl to negalėtų Jo suprasti\, net jei mokytųsi apie tai. Norint suprasti Krišną\, pirmiausia reikia viską atiduoti Krišnai\, tada Krišna atsiskleis. \nHiranjakašipu taip supyko\, kad įsakė Prahladą įmesti į kanibalų ratą. Numestas kanibalams\, Prahlada pradėjo giedoti Harė Krišna ir kanibalai neturėjo galios jam pakenkti. Tada jo tėvas įsakė Prahladą įmesti į verdantį aliejų\, bet vėlgi jis giedojo Harė Krišna ir nebuvo sužalotas. Pamatęs\, kad Prahlada nenukentėjo nuo verdančio aliejaus\, jo tėvas įsakė nuvežti jį į mažą salą\, kurioje nusimatė didžiulis uraganas. Tačiau Prahlada nuolat kartojo Harė Krišna ir jį saugojo šventas Krišnos vardas. Hiranjakašipu\, matydamas\, kad nė vienas iš šių dalykų negali nužudyti Prahlados\, numetė jį nuo uolos viršūnės\, bet Prahlada toliau giedojo Harė Krišna\, todėl Krišna jį pagavo ir Prahlada nenukentėjo. \nĮsiutęs Hiranjakašipu pareikalavo\, kad Prahlada būtų sutryptas po dramblio kojomis. Kai tai taip pat nepadėjo\, Hiranjakašipu paragino savo sargybinius įmesti Prahladą į gyvačių pilną duobę. Duobė buvo užpildyta nuodingomis gyvatėmis\, bet Prahlados tikėjimas buvo tvirtas ir jis toliau giedojo Harė Krišna\, ir gyvatės negalėjo jam pakenkti. \nVisi šie dalykai negalėjo sužaloti Prahlados\, todėl Hiranjakašipu manė\, kad jis turi turėti kažkokių mistinės galių. Jis apsimetė besigailintis\, kad bandė pakenkti Prahladai\, ir pakvietė jį papietauti. Iš nevilties Hiranjakašipu apnuodijo Prahlados maistą tokiu kiekiu nuodų\, kurio būtų pakakę nužudyti šimtus suaugusių vyrų. Prieš valgydamas savo maistą\, Prahlada pirmiausia pasiūlė jį Krišnai\, ir jis tapo prasadu\, tyru kaip Dievas ir be jokio nuodingo poveikio. \nKai užnuodytas maistas neturėjo jokios įtakos Prahladai\, Hiranjakašipu taip įsiuto\, kad pakėlė Prahladą virš galvos ir tėškė jį į grindis. Kai Prahlada vis tiek nebuvo sužalotas\, Hiranjakašipu pareikalavo sužinoti\, iš kur jis gavo savo superžmogiškų galių. \nPrahlada atsakė\, kad jėgų jis sėmėsi iš tos pačios vietos\, kaip ir Hiranjakašipu – iš Dievo. Hiranjakašipu paklausė\, kas tas Dievas\, kur Jis yra. Prahlada paaiškino\, kad Dievas yra visur\, nes viskas kyla iš Dievo. Hiranjakašipu\, nepaisant visko\, kas atsitiko\, negalėjo patikėti Dievu ir pradėjo rodyti dalykus\, klausdamas\, ar jie yra Dievas. Hiranjakašipu paklausė\, ar Dievas yra didžiulėje kolonoje šalia rūmų. Kai Prahlada pasakė: „Taip\, mano Viešpats yra toje kolonoje“\, Hiranjakašipu pareiškė\, kad nužudys Prahlados Dievą\, savo vėzdu sudaužydamas koloną. Kai jis sudaužė stulpą Viešpats Nrsimhadeva ištiesė Hiranjakašipu savo glėbyje ir ilgais nagais suplėšė demoną. Hiranjakašipu mirė akimirksniu ant krauju permirkusio Nrsimhadevos kelių. Jis buvo nužudytas nei žemėje\, nei jūroje\, nei ore\, o ant Aukščiausiojo Viešpaties kelių. Jis buvo nužudytas nei dieną\, nei naktį\, o prieblandoje. Jį nužudė nei žvėris\, nei žmogus\, o Viešpaties lotoso rankos\, ir buvo nužudytas ne ginklu\, o Viešpaties Nrsimhadevos nagais. Taigi Viešpaties Brahmos palaiminimas Hiranjakašipu nebuvo pažeistas ir jį nužudė baimės įsikūnyjimas\, pats Krišna\, Viešpats Nrsimhadevos – pusiau žmogaus\, pusiau liūto – pavidalu. \nŠią dieną pasninkaujame iki sutemų.
URL:https://www.gokula.lt/renginys/nrisimha-caturdasis-6/
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://www.gokula.lt/wp-content/uploads/2024/01/nrisimha.jpg
END:VEVENT
END:VCALENDAR