BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//Naujoji Gokula - ECPv6.6.4//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-WR-CALNAME:Naujoji Gokula
X-ORIGINAL-URL:https://www.gokula.lt
X-WR-CALDESC:Naujoji Gokula renginiai
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Helsinki
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20230326T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20231029T010000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;VALUE=DATE:20230718
DTEND;VALUE=DATE:20230817
DTSTAMP:20261112T133631
CREATED:20230516T102754Z
LAST-MODIFIED:20230516T102754Z
UID:2639-1689638400-1692230399@www.gokula.lt
SUMMARY:Purušotama-adhika Masa (Purušotamos mėnuo)
DESCRIPTION:Purušotamos mėnesio metu nesilaikoma Čaturmasjos.
URL:https://www.gokula.lt/renginys/purusotama-adhika-masa-purusotamos-menuo/
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://www.gokula.lt/wp-content/uploads/2023/05/Git_govind_large.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;VALUE=DATE:20230811
DTEND;VALUE=DATE:20230812
DTSTAMP:20261112T133631
CREATED:20230625T093505Z
LAST-MODIFIED:20230804T170626Z
UID:2651-1691712000-1691798399@www.gokula.lt
SUMMARY:Parama Ekadašis
DESCRIPTION:Šri Judhišthira Maharadžas paklausė: „O Aukščiausiasis Viešpatie\, kaip vadinasi Ekadašis\, kuris įvyksta papildomą keliamąjį metų mėnesį (Purušotamos) dylant mėnuliui (krišna pakša)? Taip pat\, o visų visatų valdove\, kaip tinkamai jo laikytis? Prašau papasakoki man visa tai.” \nAukščiausiasis Dievo Asmuo\, Viešpats Šri Krišna\, atsakė: „O Judhišthira\, ši šlovinga diena vadinama Parama Ekadašiu. Ji dovanoja malonų gyvenimą ir galiausiai išsivadavimą –  išlaisvinimą nuo gimimo ir mirties. Jos laikymosi procesas yra panašus į šviesiuojo šio Kartikos mėnesio laikotarpio Ekadašio. Tai reiškia\, kad per šį Ekadašį su meile ir atsidavimu reikia garbinti Mane\, geriausią iš visų gyvų būtybių. Dabar papasakosiu nuostabią istoriją apie šį Ekadašį. Ją išgirdau iš didžio išminčiaus Kampiljos mieste. \nKartą Kampilijoje gyveno labai pamaldus brahmanas\, vardu Sumedha\, su savo žmona Pavitra\, kuri buvo nepaprastai skaisti ir atsidavusi savo vyrui. Dėl to\, kad ankstesniame gyvenime padarė tam tikrą nuodėmę\, Sumedha liko be pinigų ar grūdų ir kad ir kiek beprašydavo išmaldos\, jis nesugebėdavo gauti padoraus kiekio maisto. Jis neturėjo pakankamai maisto\, drabužių ar tinkamos pastogės sau ir savo gražiai\, jaunai žmonai\, kuri buvo tokio puikaus charakterio\, kad nepaisant jų skurdo toliau ištikimai tarnavo Sumedhai. Kai į jų namus ateidavo svečiai\, Pavitra matadži duodavo jiems savo maisto\, ir nors ji dažnai badaudavo\, jos gražus\, lotosinis veidas niekada neišblėsdavo… Dėl šio pasninko ji nusilpdavo\, tačiau meilė Sumedhai išliko nepalaužiama. \nMatydamas visa tai ir apgailestaudamas dėl tokios nesėkmės\, Sumedha vieną dieną pasakė Pavitrai: „Mano brangioji žmona\, o gražiausioji\, aš prašau iš turtingųjų išmaldos\, bet gaunu tik nuotrupas. Ką man daryti? Kaip galime palenvinti savo vargą? Kur man kreiptis pagalbos? O klusniausia mylinti žmona\, neturint pakankamai turto\, buities reikalai niekada nesiseka\, – na vandhu madhye dhanahina jivanam. Todėl prašau leisti man išvykti į užsienį ir uždirbti šiek tiek turto. Dėdamas tokias pastangas\, aš tikrai gausiu tiek turto\, kiek tik man lemta. Nesistengdamas žmogus negali patenkinti savo troškimų ar poreikių. Todėl išmintingi žmonės sako\, kad entuziastingos pastangos visada yra palankios. Apreikštieji šventraščiai skelbia\, udyoginah singham upaiti laksmi daivena deyati ka purusah vadanti: „Tas\, kuris entuziastingai stengiasi\, tikrai pasieks sėkmę\, bet tas\, kuris tik sako „Gyvenime priimu savo dalį”\, yra tinginys“. \nIšgirdusi šiuos vyro žodžius\, Pavitra sudėjo delnus ir ašaromis trykštančiomis akimis tarė jam su didele pagarba ir meile: „Manau\, kad nėra geresnio ar labiau išsilavinusio už tave\, mano brangusis… Tas\, kuris\, nors ir yra varge\, bet domisi kitų gerove\, kalba lygiai taip pat\, kaip ir tu. Tačiau Šventajame Rašte teigiama\, kad bet kokį turtą\, kurį žmogus pasiekia savo gyvenime\, lemia tai\, kiek jis dovanojo labdaros ankstesniuose gyvenimuose\, ir jei žmogus ankstesniuose gyvenimuose nedovanojo labdaros\, tada net sėdėdamas ant aukso kalno\, dydžio sulig Sumeru\, viršūnės\, jis vis tiek liks vargšas. \npurva-janmarjitam vidya purva-janmarjitam dhanam purva-janmarjitam kanya agre dhavati dhavatih: „Transcendentines žinias\, dvasinį išsilavinimą\, pasitenkinimą turtu ir malonius šeimos narius įgyja žmogus\, kuris išdalijo daugybę labdaros. Kad ir ką žmogus padarytų\, tai jam sugrįžta daug kartų.“ Manu Maharadža knygoje „Manu-niti“ sako: bhagyam phalanti sarvatra na ca vidya na ca paurusam: „Ką iš anksto nulems Vidhata\, likimo kūrėjas\, tas tikrai įvyks. Taip vadinamas geras išsilavinimas\, įgūdžiai ir entuziazmas nebūtinai garantuos sėkmę.“ Kiek labdaros žmogus dovanoja išsilavinimu\, pinigais\, derlinga žeme ir panašiais dalykais\, tiek jam grąžinama ateinančiame gyvenime. Mes gauname tai\, ką davėme\, jei darėme tai gera širdimi. Iš tiesų\, ką likimo Viešpats\, kūrėjas\, nurodė kaip likimą\, tas tikrai išsipildys. Niekas nepasiekia turtų\, prieš tai savo gyvenime nedalinęs labdaros. O geriausias iš brahmanų\, kadangi dabar esame vargšai\, ankstesniuose savo gyvenimuose nei jūs\, nei aš nedalijome arba daljome nepakankamai labdaros vertiems asmenims. Todėl\, o maloningasis vyre\, turėtum likti čia su manimi. Be tavęs negaliu išgyventi nė akimirkos. \nNetekusios vyro moters nepriima tėvas\, motina\, brolis\, uošvis ar kiti šeimos nariai. Visi sakys: „Tu praradai savo vyrą; tu tikras nesėkmės įsikūnijimas!” Būsiu aršiai kritikuojama! Niti-šastra sako: vinasraye na tisthanti panditah vanita latah: „Be tinkamos pastogės ir paramos negali išgyventi šios trys žmonių grupės: brahmanai\, moterys bei žemiausios kastos žmonės.” Todėl šiuolaikinės moterų teisių judėjimas yra visiška nesėkmė. Be to\, „Garuda Purana” teigia\, pati dharma pati sargah pati hi paramam tapah patiri pritim apanne priyante sarva devata: „Skaisti moteris visada supranta\, kad įtikti savo dvasiškai patyrusiam vyrui yra jos dangiškas malonumas\, svarbiausia pareiga ir didžiausia askezė. Jei jos vyras yra patenkintas (kaip Kulotama\, Višnu įsikūnijimas)\, ji supranta\, kad Aukščiausiasis Viešpats ir visi pusdieviai yra patenkinti. Aukščiausiasis Viešpats apima visas devatas (pusdievius).” \nPavitra tęsė: „Todėl prašau\, likite su manimi ir būkite patenkintas tais turtais\, kuriuos gausime. Kad ir kas būtų lemta\, laikui bėgant tai gausime ir čia pat mėgausimės tobula laime.” \nIšgirdęs šiuos skundus iš savo žmonos\, Sumedha nusprendė likti savo gimtajame kaime. Vieną dieną pas juos atvyko didis išminčius Kaundinija. Jį pamatęs brahmanas Sumedha su žmona atsistojo prieš jį ir pagarbiai nusilenkė. Nulenkęs galvą\, Sumedha pasveikino jį: „Mums labai pasisekė\, kad šiandien čia matome jus\, o išmintingiausias išminčiau. Mano gyvenimas tapo sėkmingas\, ir aš esu jums labai dėkingas.” \nSumedha pasiūlė Kaumdinja Muniui patogią vietą atsisėsti ir labai gyrė jo askezę ir išsimokslinimą. „Tiesiog gavus jūsų daršaną šiandien\, – sakė Sumedha\, – man be galo pasisekė.” Vargšų brahmanų pora maitino išminčius taip prabangiai\, kaip tik galėjo sau leisti\, o po to Pavitra paklausė aatsižadėjelio: „O\, labiausiai išsimokslinęs\, kokį procesą galime atlikti\, kad išsivaduotume iš skurdo? Kaip nieko nedavus labdarai ankstesniame gyvenime\, gauti gerą šeimą\, daug turto ir puikų išsilavinimą šiame gyvenime? Mano vyras nori palikti mane čia ir išvykti maldauti išmaldos į užsienį\, bet aš nuoširdžiai meldžiau\, kad jis liktų čia su manimi. Aš nuolankiai jam pasakiau\, kad jei žmogui trūksta turtų dabartiniame gyvenime\, tai yra dėl to\, kad ankstesniuose gyvenimuose jis nepaskyrė pakankamai labdaros. Ir todėl jis sutiko likti čia. Mano begalinei laimei\, jūs taip gailestingai šiandien atvykote čia. Dabar esame tikri\, kad mūsų skurdas greitai baigsis. \nGeriausias iš brahmanų\, prašau\, pasakykite mums\, kaip galime išsivaduoti iš šio nuolatinio vargo\, kurį sukelia skurdas. O gailestingasis\, maloniai papasakokite apie kokias nors priemones – piligrimystės vietą\, kurią galime aplankyti\, pasninko dieną\, kurios galime laikytis\, arba askezę\, kurią galėtume atlikti\, kad mūsų nelaimė baigtųsi amžinai.” \nIšgirdęs šį nuoširdų kantrios ponios maldavimą\, didysis išminčius Kandinja akimirką tyliai susimąstė ir pasakė: „Aukščiausiajam Dievo Asmeniui Viešpačiui Hari labai brangi viena pasninko diena. Pasninkas šią dieną panaikina visas nuodėmes ir pašalina visas skurdo sukeltas kančias. Ši pasninko diena\, kuri būna tamsiąją papildomo keliamųjų metų mėnesio dalį (krišna pakša)\, vadinama Parama Ekadašis. Tai Aukščiausiojo Viešpaties Višnu diena\, todėl ir pavadinta Parama. Šio papildomo mėnesio (Purušotama Masa) dylančio mėnulio Ekadašis dovanoja visas gyvenimo reikmes\, tokias kaip pinigai ar grūdai\, ir galiausiai dovanoja išvadavimą. Kai ateina šios dienos vakaras\, reikia pradėti giedoti apie Viešpaties šlovę ir šokti ekstazėje. Tai reikia tęsti visą naktį. \nŠio švento pasninko kartą ištikimai laikėsi Kuvera (devų iždininkas). Kai Viešpats Šiva pamatė\, kaip griežtai jis pasninkavo\, Šiva labai apsidžiaugė ir padarė Kuverą dangaus iždininku. Be to\, karalius Hariščandra pasninkavo per šį Ekadašį\, kai jo brangioji žmona ir sūnus buvo parduoti\, ir karalius sugebėjo juos susigrąžinti. Po to jis valdė savo karalystę daugiau be jokių kliūčių. Taigi\, o plačiaake ponia\, jūs taip pat turėtumėte laikytis šventojo Parama Ekadašio pasninko su visomis atitinkamomis taisyklėmis ir nuostatomis ir išbūdrauti visą naktį. \nViešpats Šri Krišna tęsė: „O\, Judhišthira\, Pandu sūnau\, tokiu būdu Kaundinja Munis gailestingai ir meiliai išdėstė Pavitrai apie Parama Ekadašio pasninką. Tada jis pasakė Sumedhai: „Dvadašio metu\, kitą dieną po Ekadašio\, turėtumėte pasižadėti laikytis Pančaratrikos pasninko pagal visas taisykles ir nuostatas. Anksti ryte išsimaudžius\, jūs ir jūsų gera žmona kartu su jūsų abiejų tėvais pasninkaukite penkias dienas pagal savo galimybes. Tada jūs visi galėsite grįžti namo į Viešpaties Višnu buveinę. \nŽmogus\, kuris šias penkias dienas išbūna vienoje vietoje\, keliauja į dangaus planetas. Kas šias penkias dienas skaniai maitina kvalifikuotus brahmanus\, iš tikrųjų pamaitina visus pusdievius\, visus žmones ir net visus demonus. Kas paaukoja puodą geriamojo vandens du kartus gimusiam brahmanui per šį penkių dienų laikotarpį\, gauna tokius pat nuopelnus kaip paaukojęs visą planetą labdarai. Kiekvienas\, kuris duoda mokytojui puodą\, pilną sezamo sėklų\, gyvena danguje tiek metų\, kiek puode yra sėklų. Tas\, kuris paaukoja puodą\, užpildytą auksiniu ghi\, pilnai pasimėgavęs šios žemiškosios planetos malonumais patenka į saulės dievo buveinę. Kas  šias penkias dienas laikosi celibato\, pasiekia dangišką laimę ir mėgaujasi su Indralokos mergelėmis. Todėl jūs abu – Sumedha ir Pavitra – turėtumėte pasninkauti šias penkias Pančaratrikos dienas\, kad būtumėte apdovanoti gausiais grūdais ir turtais visam likusiam gyvenimui šioje planetoje. O vėliau jūsų buveine taps dvasinis pasaulis. \nIšgirdę šį nuostabų patarimą\, brahmanų pora\, Sumedha ir Pavitra\, tinkamai laikėsi Parama Ekadašio ir Pančaratrikos pasninko\, ir labai greitai po to pamatė gražų princą\, artėjantį prie jų iš karališkųjų rūmų. Viešpaties Brahmos įsakymu princas padovanojo jiems gražų\, puikiai įrengtą namą ir pakvietė juos tenai gyventi. Pagirdamas jų griežtumą ir kantrybę\, jis taip pat padovanojo visą kaimą jų palaikymui. Tada grįžo į savo rūmus. Taigi Sumedha ir jo žmona mėgavosi visomis šio pasaulio gėrybėmis ir galiausiai nukeliavo į Viešpaties Višnu buveinę. \nKiekvienas\, kuris laikosi Parama Ekadašio ir Pančaratrikos pasninko\, yra išlaisvinamas iš visų nuodėmių ir\, pasimėgavęs gyvenimu\, grįžta į Višnuloką\, kaip ir brahmanas Sumedha bei jo ištikima žmona Pavitra. Neįmanoma\, o Judhišthira\, apskaičiuoti\, kiek nuopelnų gausite pasninkaudamas Parama Ekadašio metu\, nes toks Ekadašio laikymasis prilygsta maudynėms tokiose piligrimystės vietose\, kaip Puškaros ežeras ir Gangos upė\, karvių dovanojimui labdarai ir visokios kitokios religinės veiklos vykdymui. Tas\, kuris šią dieną pasninkauja\, taip pat jau pasiūlė visas aukas savo protėviams Gajoje. Iš tikrųjų jis pasninkavo visomis palankiomis dienomis. \nKaip visuomeninėje santvarkoje geriausiu laikomas brahmanas\, tarp keturkojų geriausia karvė\, o tarp pusdievių geriausias yra Viešpats Indradeva\, taip tarp visų mėnesių geriausias yra papildomas keliamųjų metų mėnuo (Purušotamos). Pančaratrikos pasninkas – penkių dienų pasninkas (panc = penkios\, ratri = naktys) papildomą keliamųjų metų mėnesį – pašalina visas bjaurias nuodėmes. Tačiau Pančaratrikos pasninkas kartu su Paramos Ekadašio pasninku naikina visas žmogaus nuodėmes. Jei žmogus šiomis dienomis negali pasninkauti\, tai per šį papildomą mėnesį turėtų laikytis pasninko pagal savo galimybes. Tas\, kuris gauna žmogaus kūną\, bet per šį papildpomą mėnesį tinkamai nenusiprausęs laikosi šių Viešpačiui Hari labai brangių Ekadašių\, nusižudo ir kenčia 8 400 000 gyvybės rūšių cikle. Retas žmogaus gimimas skirtas kaupti nuopelnus ir galiausiai pasiekti išsilaisvinimą iš šio materialaus pasaulio. Visais būdais laikykitės pasninko per šį palankų Parama Ekadašį.” \nViešpats Šri Krišna padarė išvadą: „O\, nuodėme nesuteptas Judhišthira\, kaip ir prašei\, aš aprašiau tau nuostabią\, kurią atneša pasninkas per Ekadašį\, vadinamą Parama\,  vykstantį tamsiuoju papildomo keliamojo mėnesio laikotarpiu. Turėtumėte jo laikytis\, jei tik įmanoma.” \nKaralius Judhištira padarė tiksliai taip\, kaip Viešpats Krišna nurodė\, o taip pat ir visi jo broliai ir jų žmona Draupadi. Pasimėgavę materialiame pasaulyje retai pasiekiamais malonumais\, jie grįžo namo\, pas Dievą. Kas\, tinkamai išsimaudęs\, laikysis pasninko per šiuos du papildomų mėnesių Ekadašius\, pateks į dangų ir galiausiai pasieks Šri Višnu buveinę\, o ten keliaudamas bus giriamas ir šlovinamas visų pusdievių. \nTaip baigiasi pasakojimas apie tamsiuoju keliamojo mėnesio metu vykstančio Parama Ekadašio šlovę iš „Skanda Puranos”.
URL:https://www.gokula.lt/renginys/parama-ekadasis/
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://www.gokula.lt/wp-content/uploads/2023/01/3a120e_f2a8ebdb58274134a07192bdc6cc8bda_mv2.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;VALUE=DATE:20230827
DTEND;VALUE=DATE:20230828
DTSTAMP:20261112T133631
CREATED:20230625T093950Z
LAST-MODIFIED:20230625T093950Z
UID:2653-1693094400-1693180799@www.gokula.lt
SUMMARY:Pavitropana (Šravana Putrada) Ekadašis
DESCRIPTION:Šri Judhišthira Maharadžas pasakė: „O\, Madhusūdana\, o\, Madhu demono žudike\, būk man gailestingas ir papasakok man apie Ekadašį\, kuris įvyksta per Šravanos mėnesio (liepos–rugpjūčio) šviesiąsias dvi savaites.“\nAukščiausiasis Viešpats Šri Krišna atsakė: „Taip\, o karaliau\, aš su džiaugsmu papasakosiu tau apie jo šlovę\, nes vien išgirdęs apie šį šventą Ekadašį\, žmogus įgyja tuos pačius nuopelnus\, kaip atlikęs arklio aukojimą. \nDvarpara-jugos pradžioje gyveno karalius\, vardu Mahidžita\, kuris valdė Mahismatipurio karalystę. Jis neturėjo sūnaus\, todėl visoje karalystėje niekas jo nedžiugino. Vedęs vyras\, neturintis sūnaus\, nebus laimimngas nei šiame\, nei kitame gyvenime. Sanskrito žodis\, reiškiantis „sūnų“\, yra putra. „Pu“ yra tam tikro pragaro pavadinimas\, o „tra“ reiškia „išvaduoti“. \nTaigi\, žodis putra reiškia „asmenį\, kuris išlaisvina iš pragaro\, pavadinimu Pu“. Todėl kiekvienas vedęs vyras turėtų susilaukti bent vieno sūnaus ir tinkamai jį apmokyti; tada tėvas bus išlaisvintas iš pragariškos gyvenimo padėties. Tačiau šis įsakymas netaikomas rimtiems Viešpaties Višnu ar Krišnos bhaktams\, nes Viešpats tampa jų sūnumi\, tėvu ir motina. \nBe to\, Čanakja Pandita sako: \nsatyam mata pita jnanam\ndharmo bhrata daya sakha\nsantih patni ksama putrah\nsadete mama vandhavah \n„Tiesa yra mano mama\, žinios – mano tėvas\, mano pareiga – mano brolis\, gerumas – mano draugas\, ramybė – mano žmona\, o atleidimas – mano sūnus. Tokie yra šeši mano šeimos nariai.“ Tarp dvidešimt šešių pagrindinių Viešpaties atsidavusiojo savybių atleidimas yra aukščiausia. Todėl bhaktai turėtų dėti papildomas pastangas ugdydami šią savybę. \nČia Čanakja sako: „Atleidimas yra mano sūnus“. Viešpaties bhaktas\, nors ir eina atsižadėjimo keliu\, gali laikytis Ekadašio ir melstis\, kad gautų tokį „sūnų“. Ilgą laiką šis karalius labai stengėsi gauti įpėdinį\, bet nesėkmingai. Matydamas\, kad laikas nenumaldomai bėga\, karalius Mahidžita vis labiau nerimavo. \nVieną dieną jis pasakė savo patarėjų susirinkimui: „Šiame gyvenime nepadariau jokios nuodėmės ir mano ižde nėra neteisėtai įgyto turto. Niekada nesisavinau pusdieviams ar brahmanams skirtų aukų. Kai kariaudavau ir užkariavau karalystes\, laikiausi karinio meno taisyklių ir nuostatų\, saugojau savo pavaldinius taip\, lyg jie būtų mano paties vaikai. Bausdavau net savo artimuosius\, jei jie pažeisdavo įstatymą\, o jei mano priešas buvo romus ir religingas\, draugiškai sutikdavau jį. O dukart gimusios sielos\, nors esu religingas ir ištikimaiseku Vedų standartais\, vis tiek mano namuose nėra sūnaus. Prašau pasakykite man to priežastį.“ \nTai išgirdę\, karaliaus patarėjai brahmanai aptarė šią temą tarpusavyje ir apkeliavo įvairius didžiųjų išminčių ašramus\, siekdami padėti karaliui. Galiausiai jie sutiko išminčių\, kuris buvo griežtas\, tyras ir savimi patenkintas bei griežtai laikėsi pasninko įžado. \nJo jausmai buvo visiškai suvaldyti\, jis nugalėjo pyktį ir puikiai atliko savo pareigas. Iš tiesų\, šis didis išminčius žinojo visas Vedų išvadas ir pratęsė savo gyvenimo trukmę iki paties Viešpaties Brahmos. Jo vardas buvo Lomasa Rišis ir jis žinojo praeitį\, dabartį ir ateitį. Praėjus kiekvienai kalpai\, nuo jo kūno nukrisdavo vienas plaukas (viena kalpa\, arba dvylika Viešpaties Brahmos valandų\, prilygsta 4 320 000 000 metų). Visi karaliaus patarėjai brahmanai labai džiaugsmingai vienas po kito kreipėsi į jį\, kad išreikštų nuolankią pagarbą. \nSužavėti šios puikios sielos\, karaliaus Mahidžitos patarėjai nusilenkė išminčiui ir labai pagarbiai pasakė: „Tik dėl mūsų didelės sėkmės\, o išminčiau\, mums buvo leista tave pamatyti“. „Lomasa Rišis\, pamatęs\, kaip jam lenkiasi\, atsakė: „Prašau pasakyk\, kodėl čia atėjai. Kodėl tu mane giri? Turiu padaryti viską\, ką galiu\, kad išspręsčiau tavo problemas\, nes tokie išminčiai kaip aš turi tik vieną interesą: padėti kitiems. Neabejoki tuo.“ \nLomasa Rišis pasižymėjo visomis gerosiomis savybėmis\, nes jis buvo Viešpaties bhaktas. Kaip teigiama „Šrimad Bhagavatam“ (5:18:12)\, \nyasyasti bhaktir bhagavaty akinchana\nsarvair gunais tatra samate surah\nharav abhaktasya kuto mahad-guna\nmanorathenasati dhavato bahih \n„Žmoguje\, kuris nepaliaujamai tarnauja Krišnai su atsidavimu\, nuolat pasireiškia visos gerosios Krišnos ir pusdievių savybės. Tačiau tas\, kuris nėra atsidavęs Aukščiausiajam Dievo Asmeniui\, neturi geros kvalifikacijos\, nes yra per daug užsiėmęs svo proto prasimanymais materialioje egzistencijoje\, kuri yra išorinė Viešpaties savybė“. \nKaraliaus atstovai pasakė: „Mes atėjome pas tave\, o išaukštintas išminčiau\, prašyti tavo pagalbos sprendžiant labai rimtą problemą. O išminčiau\, tu – kaip Viešpats Brahma. Iš tiesų\, visame pasaulyje nėra geresnio išminčiaus. Mūsų karalius Mahidžita neturi sūnaus\, nors jis mus palaikė ir saugojo taip\, tarsi būtume jo sūnūs. Matydami jį tokį nelaimingą dėl to\, kad liko be sūnaus\, mes labai nuliūdome\, o išminčiau\, todėl atėjome į mišką atlikti griežtų askezių. Mūsų laimei mes sutikome tave. Visų norai ir veikla tampa sėkmingi vien gavus tavo daršaną. Todėl nuolankiai prašome\, kad papasakotumei\, kaip mūsų gerasis karalius gali susilaukti sūnaus.“ \nIšgirdęs jų nuoširdų maldavimą\, Lomasa Rišis akimirką pasinėrė į gilią meditaciją ir iškart suprato ankstesnį karaliaus gyvenimą. Tada jis tarė: „Jūsų valdovas praeitame gyvenime buvo pirklys ir\, jausdamas\, kad jo turtas nepakankamas\, atliko nuodėmingus darbus. Jis keliavo į daugybę kaimų\, kad galėtų prekiauti savo prekėmis. Kartą\, vidurdienį po Ekadašio\, kuris įvyksta Džještos mėnesį (Trivikrama – gegužės–birželio mėn.) pilnėjant mėnuliui\, keliaudamas iš vienos vietos į kitą\, jis ištroško. Pirklys priėjo prie gražaus tvenkinio kaimo pakraštyje\, bet tuo metu\, kai jis ruošėsi atsigerti\, ten atplaukė karvė su naujagimiu veršeliu. \nŠios dvi būtybės taip pat buvo labai ištroškusios dėl karščio\, bet kai karvė ir veršelis pradėjo gerti\, pirklys grubiai nustūmė juos į šalį ir savanaudiškai numalšino savo troškulį. Dėl šio nusikaltimo prieš karvę ir jos veršelį jūsų karalius dabar liko be sūnaus. Tačiau geri darbai\, kuriuos jis atliko ankstesniame gyvenime\, suteikė jam valdžią ramioje karalystėje.“ \nIšgirdę tai\, karaliaus patarėjai atsakė: „O\, garsusis riši\, iš Vedų mes girdėjome\, kad galima panaikinti savo praeities nuodėmių padarinius\, įgyjant nuopelnus. Būk malonus ir duok mums kokių nors nurodymų\, kaip galima panaikinti mūsų karaliaus nuodėmes. Prašau\, pasigailėk jo\, padėk jo šeimoje gimti princui“. \nLomasa Rišis atsakė: „Yra Ekadašis\, vadinamas Putrada\, kuris įvyksta šviesiuoju Šravanos mėnesio metu. Šią dieną jūs visi\, įskaitant jūsų karalių\, turėtumėte pasninkauti ir nemiegoti visą naktį\, griežtai laikydamiesi taisyklių ir nuostatų. Tada turėtumėte atiduoti karaliui visus nuopelnus\, kuriuos įgysite per šį pasninką. Jei laikysitės šių mano nurodymų\, jis tikrai bus palaimintas susilaukti puikaus sūnaus.“ \nVisi karaliaus patarėjai labai apsidžiaugė išgirdę šiuos Lomasos Rišio žodžius ir visi jam dėkingai nusilenkė. Tada\, spindinčiomis iš laimės akimis\, jie grįžo namo. \nKai atėjo Šravanos mėnuo\, karaliaus patarėjai prisiminė Lomasos Rišio patarimą ir jiems vadovaujant visi Mahismati-purio piliečiai\, įskaitant karalių\, pasninkavo Ekadašio dieną. O kitą dieną\, Dvadašį\, gyventojai pareigingai jam paaukojo savo sukauptus nuopelnus. Visų šių nuopelnų jėga karalienė pastojo ir galiausiai pagimdė be galo gražų sūnų.“ \n„O Judhišthira“\, – užbaigė Viešpats Krišna\, – „Ekadašis\, kuris įvyksta šviesiuoju Šravanos mėnesio metu\, teisėtai garsėja kaip Putrada [„sūnaus dovanotojas“]. Kas trokšta laimės šiame ir kitame pasaulyje\, tikrai turėtų šią šventą dieną pasninkauti nuo visų grūdų ir ankštinių augalų. Iš tiesų\, kas tiesiog išgirsta Putrada Ekadašio šlovę\, visiškai išsilaisvina nuo visų nuodėmių\, yra palaimintas geru sūnumi ir po mirties tikrai pakyla į dangų.“ \nTaip baigiasi pasakojimas apie Šravana-šukla Ekadašio arba Putrada Ekadašio šlovę iš „Bhavišja Puranos“. \n  \nTaip pat šią dieną prasideda Šri Šri Radha Govindos džulan-jatra – supynių festivalis.
URL:https://www.gokula.lt/renginys/pavitropana-sravana-putrada-ekadasis-2/
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://www.gokula.lt/wp-content/uploads/2022/07/Krishna_statue_belur-scaled.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;VALUE=DATE:20230830
DTEND;VALUE=DATE:20230831
DTSTAMP:20261112T133631
CREATED:20230625T094647Z
LAST-MODIFIED:20230625T094647Z
UID:2655-1693353600-1693439999@www.gokula.lt
SUMMARY:Balarama Purnima (Viešpaties Balaramos atėjimo diena)
DESCRIPTION:Viešpaties Balaramos apsireiškimo diena.\nKas yra Viešpats Balarama? \nAukščiausiasis Dievo Asmuo Krišna yra visų įsikūnijimų šaltinis. Viešpats Balarama yra antrasis Jo kūnas. Jie abu yra viena ir ta pati asmenybė. Skiriasi tik Jų pavidalai. Balarama yra pirmoji kūniška Krišnos ekspansija. Jis talkina Viešpačiui Krišnai transcendentiniuose žaidimuose. Jis – viso dvasinio pasaulio šaltinis ir adi-guru\, pirminis dvasinis mokytojas. \nJis įgauna dar penkias formas\, kad tarnautų Viešpačiui Krišnai. Jis pats prisideda prie Viešpaties Krišnos žaidimų bei atlieka kūrimo darbą keturiomis kitomis formomis\, vadinamomis čatur-vjuha (keturiomis ginkluotomis formomis)\, žinomomis kaip Vasudeva\, Sankaršana\, Pradiumna ir Anirudha. Jis vykdo Viešpaties Krišnos įsakymus kūrimo darbe\, o Viešpaties Šesos pavidalu įvairiais būdais tarnauja Šri Krišnai. Visomis formomis Jis jaučia transcendentinę tarnavimo Krišnai palaimą. Niekas negali prisiartinti prie Krišnos\, prieš tai nesulaukęs Baladevos malonės. \nBalaramos atėjimas \nKai Krišna pasirodo materialiame pasaulyje\, Jį lydi Jo palydovai ir parafernalija. Prieš penkis tūkstančius metų\, kai Krišna nusileido į materialųjį pasaulį\, Baladeva jau laukė jo čia. Krišna nusileido tik Baladevai prliejus Savo malonę. Tokie intymūs yra Krišnos ir Baladevos santykiai. \nKai Baladeva pasirodė kaip septintas vaikas Devaki įsčiose\, ji suprato\, kad tai dieviškas vaikas\, ir tai dar labiau privertė ją susirūpinti Jo saugumu. Net Kamsa pajuto Jo jėgą ir išsigando\, manydamas\, kad jį apgavo pranašystė\, pasak kurios jį nužudys tik aštuontasis Devaki vaikas. Tuo metu Krišna nurodė Jogamajai\, Savo vidinei galiai\, perkelti negimusį kūdikį iš Devaki įsčių į Rohini\, vienos iš kitų Vasudevos žmonų\, kuri slapstėsi nuo Kamsos Nandos Maharadžos namuose Gokuloje. \nTaip Balarama gimė Gokuloje\, Nandos Maharadžos globoje. Garga Munis\, gerbiamas Jadu dinastijos kulguru (šeimos kunigas)\, Rohini atskleidė\, kad vaikas\, kurį ji nešiojo\, iš tikrųjų buvo jos vyro Vasudevos vaikas. Vardo suteikimo ceremonijos metu jis pavadino vaiką Rama –  tuo\, kuris teikia beribį malonumą. Kalbėdamas apie didžiulę vaiko jėgą\, Garga Muni numatė\, kad Jis taip pat bus žinomas kaip Balarama (bala reiškia stiprybę). Kadangi Jis buvo priverstinai patrauktas iš Devaki įsčių į Rohini įsčias\, Jis taip pat buvo vadinamas Sankaršana. Kaip Rohini sūnus\, jis buvo žinomas kaip Rohini-nandana\, o kaip vyresnysis Krišnos brolis taip pat buvo vadinamas Daudži. \nViešpaties Balaramos pavidalas \nGalingajam Viešpačiui Balaramai yra šešiolika metų\, jis kupinas jaunystės spindesio ir Jo kūnas yra šviesios tarsi krištolas spalvos. Jis dėvi mėlynus drabužius ir miško gėlių girliandą. Jo gražūs plaukai surišti į grakštų kuoduką. Jo ausis puošia nuostabūs auskarai\, o kaklą – gėlių girliandos ir brangakmenių pakabukai. Puikios rankovės ir apyrankės puošia dailias ir labai stiprias Daudži rankas\, o pėdas puošia nuostabios brangakmeniais puoštos apykojės. \nViešpaties Balaramos grožį sustiprina auskarai\, liečiantys Jo skruostus. Jo veidą puošia tilaka iš muskuso\, o plačią krūtinę – gundžos gėlių girlianda. Balaramos balsas labai rimtas\, o rankos labai ilgos\, siekiančios šlaunis. \nViešpaties Balaramos transcendentinio pavidalo spindesys užtemdo daugybę milijonų spindžių kylančių mėnulių\, o menkiausio Jo beribės jėgos kvapo pakanka sunaikinti daugybę demonų armijų. Nors Jis žino savo jaunesniojo brolio Krišnos antgamtinę galią\, iš meilės Jam Jis nepalieka Krišnos vieno miške nė akimirkai. Balarama yra brangiausias Šri Krišnos draugas ir neišsenkantis transcendentinių pramogų nektaro telkinys. \nYpatingi Viešpaties Balaramos žaidimai\nBalarama nužudo Dhenukasurą \nDhenukasura buvo galingas demonas\, įgavęs asilo pavidalą. Su savo draugais demonais jis užėmė Talavaną\, vieną iš dvylikos Vrindavanos miškų. Bijodami šių demonų\, niekas nedrįso prisiartinti prie Talavanos ir mėgautis gausybe miško gėlių ir vaisių. Balarama\, paskatintas Savo draugų piemenukų\, įėjo į mišką\, norėdamas nužudyti demonus. Jis pradėjo purtyti vaismedžius\, sukeldamas didelį triukšmą. Dhenuka\, įsiutęs dėl įsibrovimo\, užpuolė Balaramą užpakalinėmis kojomis\, bet Balarama lengvai paėmė jį už kojų ir suko aplink\, kol jis mirė. Kai kiti Dhenukos draugai demonai ėmė pulti\, Krišna ir Balarama juos pakėlė ir užmetė ant medžių\, taip pribaigdami. Netrukus miškas buvo išlaisvintas nuo visų demonų ir atrodė\, kad sulinkusius medžius Balarama specialiai nukreipė taip\, tarsi jie lenktųsi Krišnai. \nBalarama nužudo Pralambasurą \nKartą\, kai Krišna ir Balarama žaidė su piemenimis\, demonas\, vardu Pralamba\, persirengė piemeniu ir įsimaišė tarp jų. Suprasdamas nenugalimą Krišnos galią\, jis nusprendė pagrobti Balaramą. Kaip pralaimėjusios pusės atstovas\, žaidimo pabaigoje jis turėjo neštis Balaramą ant savo pečių. Nešdamas ant pečių Viešpatį\, jis greitai bėgo\, bet Balarama\, supratęs\, kad šis berniukas iš tiesų yra demonas\, ėmė sunkėti. Neištvėręs svorio\, demonas grįžo į savo pirminį pavidalą\, kuris buvo tarsi didžiulis tamsus žėrintis debesis\, papuoštas auksiniais ornamentais. Tada Balarama smogė kumščiu į demono galvą\, padalindamas ją į dvi dalis ir taip atėmė jo gyvybę. \nKrišna šlovina Balaramą \nKaip vyresnysis Krišnos brolis\, Balarama buvo Jo meilės ir pagarbos objektas. Kartą\, vaikščiodamas Vrindavanos miške\, Krišna stebėjo\, kaip medžiai nusvyra tarsi lenktųsi. Jis šlovino Balaramos lotoso pėdas kaip garbinamas net pusdievių. Jis sakė\, kad medžiai\, kurie ankstesniuose gyvenimuose buvo impersonalistai\, išvydę Balaramos pavidalą dabar meldėsi atsidavimo Jam. Kartais\, kai Balarama pavargdavo žaisdamas\, Jis atsiguldavo vieno iš piemenukų glėbyje\, o Krišna asmeniškai masažuodavo Jo pėdas\, vėduodavo ir tarnaudavo Jam. Toks saldus buvo Krišnos ir Balaramos meilės santykis. \nJamunos Devi bausmė \nKartą Viešpats Balarama\, kuris tuo metu gyveno Dvarakoje\, grįžo du mėnesius paviešėti Vrindavanoje. Tuo metu Jis mėgavosi pramogomis su savo draugėmis gopėmis (kurios skyrėsi nuo Krišnos gopių). Mėgaudamasis tokiomis pramogomis ant Jamunos kranto Rama-Ghatoje\, Viešpats pasikvietė Jamuną\, kad galėtų žaisti jos vandenyse. Jamuna devi neatsakė\, todėl Viešpats Balarama paėmė savo mėgstamą ginklą\, plūgą\, ir pradėjo draskyti Jamuną į šimtus upelių. Supratusi Balaramos padėtį\, Jamuna Devi asmeniškai pasirodė ir nusilenkė Viešpačiui šlovindama Jį daugybe maldų. Taip nuramintas Viešpats įžengė ir išsimaudė upės vandenyse. \nKauravų bausmė \nSamba\, numylėtinis Džambavati ir Krišnos sūnus\, pagrobė Lakšmaną\, Durijodhanos dukterį\, iš susirinkimo\, kur ji turėjo pasirinkti savo vyrą. Įsiutę Kauravai išsiuntė šešis geriausius savo karius ir po ilgos kovos galiausiai suėmė Sambą. Išgirdę apie tai\, Jadavai nusiteikė mūšiui\, bet Viešpats Balarama juos nuramino\, siekdamas rasti taikų sprendimą. Tačiau kai Jis paprašė Kauravų grąžinti Sambą ir Lakšmaną\, Kauravai atsakė įžeisdami Jį ir visą Jadavų dinastiją. Suprasdamas\, kad jie suklaidinti savo netikro prestižo\, Balarama paėmė Savo plūgą ir pradėjo tempti Hastinapurą į Gangą. Išsigandę Kauravai galiausiai pasidavė Balaramos lotoso pėdoms\, maldaudami Jo pasigailėjimo. Jie nedelsdami grąžino Sambą ir Lakšmaną ir sutuokė juos iškilmingai su daugybe prabangių dovanų. \nBalarama veda Revati \nSatja jugoje gyveno karalius\, vardu Raivata\, kurio dukra Revati buvo puiki visais atžvilgiais. Neradęs jai tinkamo jaunikio\, karalius nusivedė ją į Brahmos dvarą paklausti jo patarimo. Kai kurį laiką palaukęs karalius pagaliau susitiko su Brahma\, jis buvo šokiruotas sužinojęs\, kad per šį trumpą laiką\, kurį jis praleido Brahmalokoje\, Žemėje jau praėjo milijonai metų ir Dvapara juga jau ėjo į pabaigą. Tačiau Viešpats Brahma pranešė karaliui Raivatai\, kad tuo metu Žemėje kaip tik gyveno Viešpats Balarama\, kuris buvo labiau nei kvalifikuotas būti Revati vyru. \nKaralius Raivata grįžo ir kreipėsi į Balaramą\, kad paimtų Revati į žmonas. Tačiau Revati priklausė ankstesnei jugai\, kai žmonės buvo daug didesni fiziškai. Taigi Viešpats Balarama uždėjo savo plūgą jai ant galvos ir ji susitraukė iki tinkamo dydžio. Tuomet Viešpats vedė ją. \nBalarama ir Mahabharata \nApskritai Balarama buvo vienodai draugiškas ir Pandavams\, ir Kauravams. Ir Durijodhaną\, ir Bhimą Jis priėmė mokytis karybos meno. Kaip mokytojas Jis labiau vertino pranašesnę Durijodhanos techniką nei neišdirbtą Bhimos jėgą. Mahabharatos metu Jis atsisakė stoti į vieną pusę ir išvyko į ilgą piligriminę kelionę po šventas vietas. Įvykus mūšiui tarp Bhimos ir Durijodhanos\, Jis supyko ant Bhimos dėl to\, kad šis apgaule nužudė Durijodhaną\, tačiau Šri Krišna nuramino Jį. \nRomaharšanos nužudymas \nDvapara jugos pabaigoje tūkstančiai išminčių susirinko ant Naimišaranjos krantų atlikti tūkstantmečio jagią\, siekdami atitolinti Kali jugos pradžią. Savo vadovu jie paskyrė Romaharšaną\, vieną iš pagrindinių Vjasadevos mokinių\, kuris taip pat dalyvavo\, kai Šukadeva Gosvamis papasakojo „Šrimad-Bhagavatam“ karaliui Parikšitui. \nKai Viešpats Balarama įėjo į susirinkimą\, visi susirinkusieji pakilo išreikšdami Jam pagarbą\, nes suprato\, kad Jis yra Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Tačiau Romaharšana\, didžiuodamasis užimama vadovo padėtimi\, neatsikėlė. Viešpats Balarama suprato\, kad nors Romaharšana buvo išsimokslinęs Vedų žinovas\, jis dar nebuvo iš tiesų suvokęs šių mokymų. Laikydamas jį nekvalifikuotu vadovauti ceremonijai\, Balarama palietė jį žolės šapeliu ir šis mirė. Tada jis paskyrė Sutą\, Romaharšanos sūnų\, susirinkimo vadovu ir tęsė savo piligriminę kelionę. \nViešpaties Balaramos gailestingumas \nViešpats Balarama rodo tarnystės Krišnai pavyzdį. Jo vienintelė misija yra patenkinti Krišną\, tarnaujant Jam\, nesvarbu\, ar tai būtų materialių pasaulių kūrimas\, dvasinio pasaulio palaikymas ar įsikūnijimas Jo asmenine parafernalija. \nViešpats Balarama yra amžinas Šri Krišnos palydovas. Ramos žaidimuose Jis atėjo kaip Lakšmana\, o vėliau kaip Nitjananda Prabhu Čaitanjos Mahaprabhu liloje. Jis yra pirminis dvasinis mokytojas\, ir kiekvienas norintis pažengti dvasiškai pirmiausia turi gauti Viešpaties Balaramos malonę. \nVisa šlovė Viešpačiui Balaramai!\nŠaltinis: „Šrimad Bhagavatam“\, dešimtoji giesmė. \nViešpaties Balaramos apsireiškimo dieną pasninkaujame iki vidurdienio. \nŠią dieną taip pat baigiasi Džulan-jatra. Prasideda antras Čaturmasjos mėnuo.
URL:https://www.gokula.lt/renginys/balarama-purnima-viespaties-balaramos-atejimo-diena/
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://www.gokula.lt/wp-content/uploads/2022/07/25EA02CA-D78C-4F31-941E-1CB2D297440F.jpeg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;VALUE=DATE:20230831
DTEND;VALUE=DATE:20230901
DTSTAMP:20261112T133631
CREATED:20230625T095805Z
LAST-MODIFIED:20230625T095805Z
UID:2659-1693440000-1693526399@www.gokula.lt
SUMMARY:Šrilos Prabhupados išvykimas į JAV
DESCRIPTION:Visa šlovė Šrilai Prabhupadai ir Gaurangai Mahaprabhu! \nŠią dieną 1965 m. Šrila Prabhupada išvyko iš Kalkutos garlaiviu „Džaladuta“. \nTada\, 1965 m.\, prieš pat septyniasdešimtmetį\, kai dauguma Krišnos bhaktų išvažiuoja į nuošaliąją Vrindavaną ir ruošiasi mirčiai\, Šrila Prabhupada surizikavo išvykti į Vakarus. Netoliese\, Mathuroje\, gyvenantis ponas Agarvalis turėjo sūnų\, kuris sutiko paremti Šrilą Prabhupadą ir leisti vieną mėnesį pagyventi savo namuose Butleryje\, Pensilvanijoje. Sumati Morardžy\, „Scindia Steamship Company“ vadovė\, sutiko suteikti jam nemokamą kelionę į Ameriką ir atgal vienu iš savo krovininių laivų. Tačiau jis turėjo keliauti be pinigų\, nes vyriausybės apribojimai neleido jam išvežti pinigų iš šalies. Todėl buvo visiškai neaišku\, kas jo laukia: jis turėjo galimybę gyventi JAV vos vieną mėnesį su nepažįstamais žmonėmis\, neturėjo pinigų ir aiškaus plano\, ką daryti Amerikoje. Bet jis buvo visiškai įsitikinęs savo dvasinio mokytojo nurodymų galia…
URL:https://www.gokula.lt/renginys/srilos-prabhupados-isvykimas-i-jav-2/
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://www.gokula.lt/wp-content/uploads/2022/07/prabhupada.jpg
END:VEVENT
END:VCALENDAR