BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//Naujoji Gokula - ECPv6.6.4//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-ORIGINAL-URL:https://www.gokula.lt
X-WR-CALDESC:Naujoji Gokula renginiai
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Helsinki
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20230326T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20231029T010000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;VALUE=DATE:20230501
DTEND;VALUE=DATE:20230502
DTSTAMP:20261112T154742
CREATED:20230316T083750Z
LAST-MODIFIED:20230316T083950Z
UID:2596-1682899200-1682985599@www.gokula.lt
SUMMARY:Mohini Ekadašis
DESCRIPTION:Šri Judhišthira Maharadžas pasakė: „O\, Džanardana\, kaip vadinasi Ekadašis\, vykstantis Vaisakhos mėnesį (balandžio-gegužės) pilnėjant mėnuliui (šukla pakša)? Kaip tinkamai jo laikytis? Maloningai papasakoki man šias detales. \nAukščiausiasis Dievo Asmuo\, Viešpats Šri Krišna\, atsakė: „O\, palaimintas Dharmos sūnau\, aš dabar jums perduosiu\, ką Vasištha Munis kažkada papasakojo Viešpačiui Ramačandrai. Prašau\, klausykis Manęs įdėmiai. \nViešpats Ramačandra paklausė Vasištha Munio: „O didysis išminčiau\, aš norėčiau išgirsti apie geriausią iš visų pasninko dienų\, kuri sunaikina visas nuodėmes ir skausmus. Aš pakankamai ilgai kentėjau būdamas atskirtas nuo savo brangios Sitos\, todėl norėčiau išgirsti iš tavęs apie tai\, kaip gali būti užbaigtos Mano kančios.“ \nIšminčius Vasištha atsakė: „O Viešpatie Rama\, o Tu\, kurio intelektas toks ryškus\, kad tiesiog prisiminus Tavo vardą galima perplaukti materialaus pasaulio vandenyną. Tu klausi manęs\, kad suteiktum naudą visai žmonijai ir išpildytum kiekvieno troškimus. Dabar aprašysiu tą pasninko dieną\, kuri apvalo visą pasaulį. \nO\, Rama\, ta diena žinoma kaip Vaisakha-šukla Ekadašis\, kuris sutampa su Dvadašiu. Jis pašalina visas nuodėmes ir yra žinomas kaip Mohini Ekadašis. Tikrai\, o brangusis Rama\, šio Ekadašio suteikiami nuopelnai išlaisvina iš iliuzijos tinklo laimingą sielą\, kuri per jį pasninkauja. Todėl\, jei nori palengvinti Savo kančią(-as)\, kruopščiai laikykis šio palankaus Ekadašio\, nes jis pašalins visas kliūtis Tavo kelyje ir palengvins didžiausius vargus. Maloniai klausykis\, kaip aš nupasakosiu jo šlovę\, nes didžiausios nuodėmės to\, kuris paprasčiausiai klausosi apie šį palankų Ekadašį\, yra panaikinamos. \n„Ant Sarasvati upės krantų kadaise buvo gražus miestas Bhadravati\, kurį valdė karalius Diutimanas. O Rama\, tas tvirtas\, teisingas ir labai protingas karalius gimė Mėnulio (Čandra-vamsa) dinastijoje. Jo karalystėje gyveno pirklys\, vardu Dhanapala\, kuris turėjo daug maisto grūdų ir pinigų. Jis taip pat buvo labai pamaldus. Dhanapala visų Bhadravati piliečių labui pasirūpino\, kad būtų iškasti ežerai\, pastatytos aukojimo arenos ir įdirbti gražūs sodai. Jis buvo puikus Viešpaties Višnu bhaktas ir turėjo penkis sūnus: Sumaną\, Djutimaną\, Medhavį\, Sukritį ir Dhrišthabudhį. \nDeja\, jo sūnus Dhrišthabudhis nuolat užsiėmė labai nuodėminga veikla\, pavyzdžiui\, miegojo su prostitutėmis ir bendravo su panašiais degradavusiais asmenimis. Jam patiko neteisėtas seksas\, lošimai ir daugybė kitų veiksmų\, kuriais siekiama patenkinti jausmus. Jis negerbė pusdievių (devų)\, brahmanų\, protėvių ir kitų bendruomenės vyresniųjų\, taip pat savo šeimos svečių. Piktos širdies Dhrišthabudhis beatodairiškai išleisdavo savo tėvo turtus\, visada vaišindamasis neliečiamu maistu ir vartodamas alkoholį. \nVieną dieną Dhanapala išvarė Dhrišthabudhį iš namų po to\, kai pamatė jį vaikščiojantį apsikabinusį žinomą prostitutę. Nuo tada visi Dhrišthabudhio giminaičiai žiūrėjo į jį labai kritiškai ir taip pat nuo jo atsiribojo. Po to\, kai jis pardavė visus paveldėtus papuošalus ir nuskurdo\, prostitutė taip pat jį paliko ir dar įžeidė dėl jo skurdo. \nDhrišthabudhis dabar buvo persmelktas nerimo bei alkanas. Jis pagalvojo: „Ką turėčiau daryti? Kur man eiti? Kaip aš galiu išlaikyti save?“ Tada jis pradėjo vogti. Karaliaus pareigūnai suėmė jį\, bet sužinoję\, kas jis toks ir kad jo tėvas yra garsusis Dhanapala\, jie jį paleido. Jį taip daug kartų sugavo ir paleido. Bet galiausiai\, apsėstas savo arogancijos ir visiškos nepagarbos kitiems ir jų nuosavybei\, netinkamo būdo Dhrišthabudhis buvo sulaikytas\, surakintas antrankiais\, o paskui ir sumuštas. Karaliaus maršalai jį įspėjo: „O\, piktagalvi\, šioje karalystėje tau nėra vietos.“ \nTačiau Dhrišthabudhį iš kančių išlaisvino tėvas ir po to jis iškeliavo į tankų mišką. Jis klaidžiojo visur aplink\, alkanas\, ištroškęs ir kankinamas begalinių kančių. Galiausiai jis pradėjo žudyti džiunglių gyvūnus – liūtus\, elnius\, šernus ir net vilkus – maistui. Jo lankas visada buvo paruoštas rankoje\, ant peties visada buvo strėlių pilna strėlinė. Jis taip pat nužudė daugybę paukščių\, tokių kaip čakoros\, povai\, kankai ir balandžiai. Jis nedvejodamas paskerdė daugybę paukščių ir gyvūnų rūšių\, kad išlaikytų savo nuodėmingą gyvenimo būdą\, o nuodėmingi rezultatai kasdien kaupėsi. Dėl savo ankstesnių nuodėmių jis paniro į didžiulį nuodėmių vandenyną\, kuris buvo toks negailestingas\, kad atrodė neįmanoma iš jo išlipti. \nDhrišthabudhis visada buvo apgailėtinas ir nerimastingas\, bet vieną Vaisakhos mėnesio dieną dėl praeities nuopelnų jis atsitiktinai pateko į šventąjį Kaundinjos Munio ašramą. Didysis išminčius buvo ką tik baigęs maudytis Gangos upėje ir vanduo dar tebevarvėjo nuo jo kūno. Dhrišthabudhiui nusišypsojo didelė laimė\, nes ant jo nulašėjo keli vandens lašeliai nuo šlapių didžiojo išminčiaus drabužių. Dhrišthabudhis akimirksniu išsivadavo iš savo neišmanymo\, o jo nuodėmingos reakcijos sumažėjo. Nuolankiai lenkdamasis Kaundinjai Muniui\, Dhrišthabudhis meldėsi jam sudėjęs delnus: „O didysis brahmane\, prašau\, papasakoti man apie atgailą\, kuri nereikalauja didelių pastangų. Aš padariau tiek daug nuodėmių savo gyvenime\, ir dabar jos mane labai nuskurdė.“ \nDidysis rišis atsakė: „O sūnau\, klausyk dėmesinai\, nes išklausius mane tavo gyvenimas pasikeis ir tu išsilaisvinsi nuo visų likusių nuodėmių. Jaunėjant mėnuliui Vaisakhos (balandžio-gegužės) mėnesį vyksta šventasis Mohini Ekadašis\, turintis galią panaikinti nuodėmes\, dideles ir svarias kaip Sumeru kalnas. Jei paklausysi mano patarimo ir ištikimai laikysiesi pasninko per šį Ekadašį\, kuris labai brangus Viešpačiui Hari\, būsi išvaduotas nuo daugybę gyvenimų kauptų reakcijų už nuodėmes.“ \nSu dideliu džiaugsmu girdėdamas šiuos žodžius\, Dhrišthabudhis pažadėjo laikytis Mohini Ekadašio pasninko pagal išminčiaus nurodymus. O geriausias iš karalių\, o Ramačandra Bhagavane\, visiškai pasninkavęs per Mohini Ekadašį\, anksčiau buvęs nuodėmingas Dhrišthabudhis\, pirklio Dhanapalos palaidūnas sūnus\, tapo be nuodėmės. Tuomet jis įgavo gražų transcendentinį pavidalą ir\, pagaliau laisvas nuo visų kliūčių\, ant Viešpaties Višnu nešėjo Garudos nukeliavo į Aukščiausiąją Viešpaties buveinę. \n„O\, Ramačandra\, pasninkas Mohini Ekadašio dieną pašalina tamsiausius iliuzinius prisirišimus prie materialios egzistencijos. Taigi visuose trijuose pasauliuose nėra geresnės pasninko dienos už šią.“ \nViešpats Šri Krišna padarė išvadą: „Taigi\, o Judhišthira\, nėra piligrimystės vietos\, jokios aukos ir labdaros\, kuri galėtų dovanoti nuopelnus\, prilygstančius net vienai šešioliktajai nuopelnų\, kuriuos ištikimas Mano bhaktas gauna laikydamasis Mohini Ekadašio. Tas\, kuris klausosi ir studijuoja Mohini Ekadašio šlovę\, gauna tokius pat nuopelnus kaip labdarai padovanojęs tūkstantį karvių. \nTaip baigiasi Vaisakha-šukla Ekadašio\, arba Mohini Ekadašio\, šlovės aprašymas iš Kurma Puranos. \n*** \nPASTABA: Jei šventasis pasninkas sutampa su Dvadašiu\, Vedų literatūroje jis vis tiek vadinamas Ekadašiu. Taip pat „Garuda Puranoje“ (1:125.6) Viešpats Brahma sako Naradai Muniui: „O brahmanai\, šio pasninko reikia laikytis\, kai išpuola pilnas ekadašis\, kai persipina ekadašis ir dvadašis arba visi trys – ekadašis\, dvadašis ir trajodašis\, bet tik ne tą dieną\, kai persipina dašamis ir ekadašis. Tai patvirtinta ir „Hari Bhakti Vilasoje“\, „Vaišnava-smriti šastroje“ ir Šrila Bhaktisidhantos Sarasvačio Thakuros Prabhupados „Navadvipa Pandžikos“ įvade.
URL:https://www.gokula.lt/renginys/mohini-ekadasis/
ATTACH;FMTTYPE=image/png:https://www.gokula.lt/wp-content/uploads/2022/02/3-10.png
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;VALUE=DATE:20230504
DTEND;VALUE=DATE:20230505
DTSTAMP:20261112T154742
CREATED:20230316T085002Z
LAST-MODIFIED:20230316T085002Z
UID:2599-1683158400-1683244799@www.gokula.lt
SUMMARY:Nrisimha Čaturdašis
DESCRIPTION:Visa šlovė Viešpačiui Nrsimhadevai\, Viešpaties Krišnos įsikūnijimui pusiau žmogaus\, pusiau liūto pavidalu. Jis pasirodė\, kad išgelbėtų didįjį šventąjį Prahladą Maharadžą nuo jo demoniško tėvo Hiranjakašipu.\nHiranjakašipu šimtą dvidešimt penkis metus laikėsi griežtų askezių\, stovėdamas ant kojų pirštų galiukų ir tapo toks galingas\, kad pusdieviai maldavo Viešpaties Brahmos\, kad neleistų jam sugriauti visatos. \nDėl Hiranjakašipu atliktų griežtų askezių\, Viešpats Brahma pasiūlė išpildyti jo širdies troškimą. Hiranjakašipu prašė\, kad niekada nemirtų. Viešpats Brahma jam paaiškino\, kad net jis pats turi mirti\, nes jo gyvenimas trunka tik keturis milijonus tris šimtus tūkstančių kart 1000\, kart 30\, kart 12\, kart 100\, kart 2 metus. Todėl Hiranjakašipu pareikalavo\, kad jis niekada nebūtų nužudytas nei dieną\, nei naktį\, ir Viešpats Brahma sutiko su tuo. Tada Hiranjakašipu paprašė\, kad nemirtų sausumoje\, ore ar vandenyje. Viešpats Brahma sutiko. \nHiranjakašipu \, gavęs šį pažadą\, tapo labai drąsus ir paprašė\, kad jo nenužudytų joks žmogus ar žvėris. Viešpats Brahma vėl sutiko. Hiranjakašipu vis dar nebuvo patenkintas palaiminimais\, kuriuos gavo iš Viešpaties Brahmos ir dar paprašė\, kad jo negalima būtų nužudyti jokiu ginklu. Viešpats Brahma taip pat sutiko suteikti ir šį palaiminimą ir tada išvyko. \nGavęs šiuos palaiminimus Hiranjakašipu tapo dar demoniškesnis ir siekė užkariauti visą materialią visatą. Su kiekviena nauja pergale ir vis augant jo galiai pusdieviai vis labiau jaudinosi. \nLaikui bėgant Hiranjakašipu susilaukė sūnaus vardu Prahlada. Prahlada nuo pat gimimo buvo didis Viešpaties Krišnos bhaktas. Būdamas penkerių metų berniukas\, mokytojams išėjus iš kambario jis pamokslavo apie Krišną savo mokyklos draugams. Prahlados pamokslavimas supykdė jo tėvą Hiranjakašipu. Kai jo tėvas pareikalavo paaiškinti\, kas tai per kvailystė\, kas yra tas Krišna\, Prahlada pasakė\, kad jo tėvas per daug prisirišęs prie savo jausmų tenkinimo\, todėl yra pasiryžęs neigti Krišnos egzistavimą. Dėl to negalėtų Jo suprasti\, net jei mokytųsi apie tai. Norint suprasti Krišną\, pirmiausia reikia viską atiduoti Krišnai\, tada Krišna atsiskleis. \nHiranjakašipu taip supyko\, kad įsakė Prahladą įmesti į kanibalų ratą. Numestas kanibalams\, Prahlada pradėjo giedoti Harė Krišna ir kanibalai neturėjo galios jam pakenkti. Tada jo tėvas įsakė Prahladą įmesti į verdantį aliejų\, bet vėlgi jis giedojo Harė Krišna ir nebuvo sužalotas. Pamatęs\, kad Prahlada nenukentėjo nuo verdančio aliejaus\, jo tėvas įsakė nuvežti jį į mažą salą\, kurioje nusimatė didžiulis uraganas. Tačiau Prahlada nuolat kartojo Harė Krišna ir jį saugojo šventas Krišnos vardas. Hiranjakašipu\, matydamas\, kad nė vienas iš šių dalykų negali nužudyti Prahlados\, numetė jį nuo uolos viršūnės\, bet Prahlada toliau giedojo Harė Krišna\, todėl Krišna jį pagavo ir Prahlada nenukentėjo. \nĮsiutęs Hiranjakašipu pareikalavo\, kad Prahlada būtų sutryptas po dramblio kojomis. Kai tai taip pat nepadėjo\, Hiranjakašipu paragino savo sargybinius įmesti Prahladą į gyvačių pilną duobę. Duobė buvo užpildyta nuodingomis gyvatėmis\, bet Prahlados tikėjimas buvo tvirtas ir jis toliau giedojo Harė Krišna\, ir gyvatės negalėjo jam pakenkti. \nVisi šie dalykai negalėjo sužaloti Prahlados\, todėl Hiranjakašipu manė\, kad jis turi turėti kažkokių mistinės galių. Jis apsimetė besigailintis\, kad bandė pakenkti Prahladai\, ir pakvietė jį papietauti. Iš nevilties Hiranjakašipu apnuodijo Prahlados maistą tokiu kiekiu nuodų\, kurio būtų pakakę nužudyti šimtus suaugusių vyrų. Prieš valgydamas savo maistą\, Prahlada pirmiausia pasiūlė jį Krišnai\, ir jis tapo prasadu\, tyru kaip Dievas ir be jokio nuodingo poveikio. \nKai užnuodytas maistas neturėjo jokios įtakos Prahladai\, Hiranjakašipu taip įsiuto\, kad pakėlė Prahladą virš galvos ir tėškė jį į grindis. Kai Prahlada vis tiek nebuvo sužalotas\, Hiranjakašipu pareikalavo sužinoti\, iš kur jis gavo savo superžmogiškų galių. \nPrahlada atsakė\, kad jėgų jis sėmėsi iš tos pačios vietos\, kaip ir Hiranjakašipu – iš Dievo. Hiranjakašipu paklausė\, kas tas Dievas\, kur Jis yra. Prahlada paaiškino\, kad Dievas yra visur\, nes viskas kyla iš Dievo. Hiranjakašipu\, nepaisant visko\, kas atsitiko\, negalėjo patikėti Dievu ir pradėjo rodyti dalykus\, klausdamas\, ar jie yra Dievas. Hiranjakašipu paklausė\, ar Dievas yra didžiulėje kolonoje šalia rūmų. Kai Prahlada pasakė: „Taip\, mano Viešpats yra toje kolonoje“\, Hiranjakašipu pareiškė\, kad nužudys Prahlados Dievą\, savo vėzdu sudaužydamas koloną. Kai jis sudaužė stulpą Viešpats Nrsimhadeva ištiesė Hiranjakašipu savo glėbyje ir ilgais nagais suplėšė demoną. Hiranjakašipu mirė akimirksniu ant krauju permirkusio Nrsimhadevos kelių. Jis buvo nužudytas nei žemėje\, nei jūroje\, nei ore\, o ant Aukščiausiojo Viešpaties kelių. Jis buvo nužudytas nei dieną\, nei naktį\, o prieblandoje. Jį nužudė nei žvėris\, nei žmogus\, o Viešpaties lotoso rankos\, ir buvo nužudytas ne ginklu\, o Viešpaties Nrsimhadevos nagais. Taigi Viešpaties Brahmos palaiminimas Hiranjakašipu nebuvo pažeistas ir jį nužudė baimės įsikūnyjimas\, pats Krišna\, Viešpats Nrsimhadevos – pusiau žmogaus\, pusiau liūto – pavidalu. \nŠią dieną pasninkaujame iki sutemų.
URL:https://www.gokula.lt/renginys/nrisimha-caturdasis-2/
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://www.gokula.lt/wp-content/uploads/2022/04/31542801_1849868978646234_7817066662339715063_n.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;VALUE=DATE:20230515
DTEND;VALUE=DATE:20230516
DTSTAMP:20261112T154742
CREATED:20230316T085646Z
LAST-MODIFIED:20230316T085646Z
UID:2601-1684108800-1684195199@www.gokula.lt
SUMMARY:Apara Ekadašis
DESCRIPTION:Šri Judhišthira Maharadžas pasakė: „O\, Džanardana\, kaip vadinasi Ekadašis\, kuris įvyksta jaunėjant mėnuliui (krišna-pakša) Džješthos (gegužės–birželio) mėnesį? Noriu iš tavęs išgirsti apie šios šventos Hari dienos šlovę. Prašau papasakoti man viską.“ \nViešpats Šri Krišna pasakė: „O karaliau\, tavo klausimas yra nuostabus\, nes atsakymas bus naudingas visai žmonių visuomenei. Šis Ekadašis yra toks didingas ir maloningas\, kad jo tyrumas gali pašalinti net didžiausias nuodėmes. \n„O\, didis šventasis karaliau\, šis be galo garbingas Ekadašis vadinamas Apara Ekadašiu. Kas pasninkauja šią šventą dieną\, išgarsėja visoje visatoje. Netgi tokios nuodėmės kaip brahmano\, karvės ar embriono nužudymas\, šventvagystė ar lytiniai santykiai su kito vyro žmona yra visiškai panaikinami laikantis pasninko per Apara Ekadašį. \nO karaliau\, melagingai liudijantys žmonės yra patys nuodėmingiausi. Tas\, kuris melagingai ar sarkastiškai šlovina kitą; tas\, kuris apgaudinėja ką nors sverdamas ant svarstyklių; tas\, kuris nevykdo savo varnos ar ašramo pareigų (pavyzdžiui\, nekvalifikuotas vyras apsimeta brahmanu arba neteisingai deklamuoja Vedas); tas\, kuris išgalvoja savo šventraščius; tas\, kuris apgaudinėja kitus; tas\, kuris apsimeta astrologu\, ajurvedos gydytoju arba apgaudinėja žmones dėdamasis buhalteriu. Visi šie apgavikai neabejotinai yra tokie pat blogi\, kaip ir liudijantys ne tiesą\, ir jų visų laukia pragariškos bausmės. Bet vien tik laikydamiesi Apara Ekadašio visi tokie nusidėjėliai visiškai išsivaduoja iš savo nuodėmių reakcijų. \nKariai\, kurie atmeta savo kšatrija-dharmą ir pabėga iš mūšio lauko\, patenka į žiaurų pragarą. Bet\, o Judhišthira\, net toks puolęs kšatrija\, jei jis laikosi pasninko Apara Ekadašį\, išsivaduoja nuo tos didžiulės nuodėmės ir patenka į dangų. Mokinys\, kuris\, gavęs tinkamą dvasinį išsilavinimą iš savo dvasinio mokytojo\, atsigręžia ir jį piktžodžiauja\, yra didžiausias nusidėjėlis. Tokio vadinamo mokinio kančioms nėra galo. Bet jei net ir toks niekšiškas žmogus tiesiog laikosi Apara Ekadašio\, jis gali pasiekti dvasinį pasaulį. \nKlausyk\, o karaliau\, kaip aš tau toliau papasakosiu apie šio nuostabaus Ekadašio šlovę. Nauda\, pasiekta atliekant visus šiuos dorybingus veiksmus\, yra lygi nuopelnams\, pasiektiems laikantis Apara Ekadašio: tris kartus per dieną maudytis Puškara-kšetroje per Kartiką (spalio-lapkričio mėn.); maudytis Prajage Maghos mėnesį (sausis-vasaris)\, kai saulė yra Ožiaragio ženkle; tarnauti Viešpačiui Šivai Varanasyje (Benarese) Šiva-ratri metu; aukoti aukas savo protėviams Gajoje; maudytis šventoje Gautami upėje\, kai Jupiteris yra Liūto ženkle (Simha); gauti Viešpaties Šivos daršaną Kedarnathoje; pamatyti Viešpatį Badrinathą\, kai Saulė Vandenio (Kumbha) ženkle; maudytis Saulės užtemimo metu Kurukšetroje ir ten labdarai dovanoti karves\, dramblius ir auksą. Visus nuopelnus\, kuriuos žmogus gauna atlikdamas šiuos dorybingus veiksmus\, įgyja asmuo\, kuris laikosi Apara Ekadašio pasninko. Be to\, nuopelnus\, pasiekiamus dovanojant nėščią karvę kartu su auksu ir derlinga žeme pasiekia tas\, kuris šią dieną pasninkauja. \nKitaip tariant\, Apara Ekadašis yra kirvis\, kuris nukerta pilnai subrendusį mišką\, pilną nuodėmingų darbų medžių\, tai miško ugnis\, kuri degina nuodėmes taip\, tarsi jos būtų degios malkos\, tai saulė\, nuplieskianti tamsius nusižengimus\, ir tai yra liūtas\, persekiojantis romų nepadorumo elnią. Todėl\, o Judhišthira\, kas tikrai bijo savo praeities ir dabartinių nuodėmių\, turi labai griežtai laikytis Apara Ekadašio. Tas\, kuris nesilaiko šio pasninko\, turi gimti iš naujo materialiame pasaulyje\, kaip vienas iš milijonų burbuliukų didžiuliame vandens telkinyje arba kaip maža\, nereikšminga skruzdėlė. Todėl reikia ištikimai laikytis šventojo Apara Ekadašio ir garbinti Aukščiausiąjį Dievo Asmenį Šri Trivikramą. Tas\, kuris tai daro\, yra išlaisvinamas iš visų savo nuodėmių ir pakyla į Viešpaties Višnu buveinę. \nO Bharata\, visos žmonijos labui aš taip tau aprašiau šventojo Apara Ekadašio svarbą. Kiekvienas\, kuris girdi ar skaito šį aprašymą\, tikrai yra išlaisvinamas iš visų nuodėmių\, o geriausias iš šventųjų karalių\, Judhišthira. Taip baigiasi pasakojimas apie Džještha-krišna Ekadašio arba Apara Ekadašio šlovę iš „Brahmanda Puranos“. \n  \nPASTABOS: \n1. Puškara-kšetra (Vakarų Indija) yra vienintelė vieta Žemėje\, kur yra Viešpaties Brahmos šventykla. \n2. Vedos skelbia\, narah budbuda samah: „Žmogaus gyvybės forma yra kaip burbuliukas vandenyje“. Vandenyje susidaro daug burbuliukų\, kurie po kelių sekundžių staiga sprogsta. Taigi\, jei žmogus neišnaudoja savo reto žmogaus kūno tarnauti Aukščiausiajam Dievo Asmeniui Šri Krišnai\, jo gyvybė ne ką vertesnė ar pastovesnė už vandens burbulą. Todėl\, kaip čia rekomenduoja Viešpats\, turėtume Jam tarnauti pasninkaudami Hari-vasaros arba Ekadašio metu. \nŠiuo atžvilgiu Šrila A. Č. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada rašo „Šrimad Bhagavatam“ (2:1:4): „Didysis materialios gamtos vandenynas yra tarsi besiblaškančios laiko bangomis\, o vadinamieji gyvosios sąlygotos būtybės yra kažkas panašaus į putojančius burbulus\, kurie pasirodo prieš mus kaip kūniškasis aš\, žmona\, vaikai\, visuomenė\, tautiečiai ir t. t. Dėl savęs pažinimo stokos mes tampame neišmanymo jėgos aukomis ir taip\, ieškodami nuolatinių gyvenimo sąlygų\, kurios šiame materialiame pasaulyje neįmanomos\, iššvaistome vertingą žmogaus gyvenimo energiją veltui“.
URL:https://www.gokula.lt/renginys/apara-ekadasis-2/
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://www.gokula.lt/wp-content/uploads/2022/04/apara-ekadashi.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Helsinki:20230520T120000
DTEND;TZID=Europe/Helsinki:20230520T190000
DTSTAMP:20261112T154742
CREATED:20230425T143506Z
LAST-MODIFIED:20230426T075132Z
UID:2624-1684584000-1684609200@www.gokula.lt
SUMMARY:Švento vardo diena su JŠ Niranjana swamiu
DESCRIPTION:Pradžia 12 val. \nPrasadas 17 val. \nMaloniai prašome registruotis\, kad galėtumėm paruošti reikiamą prasado kiekį. Atsiprašome\, bet nesiregistravusiems dalyviams prasado garantuoti negalėsime. \nREGISTRACIJA VYKSTA ČIA . \nKilus klausimams susisiekti su Rasa Vilasini dd tel. nr. 869613465
URL:https://www.gokula.lt/renginys/svento-vardo-diena-su-js-niranjana-swamiu/
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://www.gokula.lt/wp-content/uploads/2023/04/niranjana-swamis.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Helsinki:20230526T180000
DTEND;TZID=Europe/Helsinki:20230528T130000
DTSTAMP:20261112T154742
CREATED:20230215T103902Z
LAST-MODIFIED:20230410T102750Z
UID:2567-1685124000-1685278800@www.gokula.lt
SUMMARY:Sveikos gyvensenos savaitgalis. Sveika mityba
DESCRIPTION:SVEIKOS GYVENSENOS SAVAITGALIS \n❗️SVEIKA MITYBA❗️ \nGegužės 26-28 d.\n \n❗️Net trys dienos sveikai mitybai ir sveikai gyvensenai❗️ \nSavaitgalio programoje: \n✅ sveiko maisto gamyba ir degustacija;\n✅ mankštos\, grūdinimosi praktikos; \n✅ sveikuoliška pirtis;\n✅ paskaitos\, diskusijos;\n✅ vegetarinis maistas.\n\n\n  \nTvarkaraštis: \n\n\n\n\n\nGegužės 26 d. (penktadienis)\n\n17.00-18.00 – atvykimas;\n18.00-19.00 – vakarienė;\n19.00-21.00 – įvadinė paskaita\, susipažinimas.\n\nGegužės 27 d. (šeštadienis)\n\n7.00-8.00 – mankšta\, grūdinimosi procedūros;\n9.00-10.00 – pusryčiai;\n10.00-12.00 – „Cukraus detoksas. Kaip atsikratyti priklausomybės saldumynams?”;\n13.00-14.00 – sveikų saldumynų gamyba;\n14.00-15.00 – pietūs;\n16.00-18.00 – indėnų žygis;\n18.00-19.00 – vakarienė;\n19.00-21.00 – laisvas bendravimas\, pirtis.\n\nGegužės 28 d. (sekmadienis) \n\n7.00-8.00 – mankšta\, grūdinimosi procedūros;\n8.00-9.00 – pusryčiai;\n9.00-11.00 – „Prigimtinė mityba. Ką valgė mūsų protėviai ir ką valgome mes?”;\n11.00-12.00 – sveiko maisto gamyba;\n12.00-13.00 – aptarimas\, įspūdžių pasidalinimas;\nnuo 13.00 išvykimas\n\n\n\n\n\nKaip pasiruošti\, ką turėti su savimi: \n\n\n\nKilimėlis\, šiltas apklotas\, pagalvė ir miegmaišis;\nSportinė\, žygiui tinkanti apranga ir avalynė\, reikmenys pirčiai\, maudymosi kostiumėliai\, higienos reikmenys\, šiltos kojinės (patalpose vaikštoma be batų);\nIndai ir puodelis maistui;\nPatogi apranga veikloms viduje;\n\n\n\n\n\n\n\n\n\nProgramą veda: \nŠarūnas Dignaitis \nKristina Bondar\, autorinės programos ir knygos „Cukraus detoksas” autorė\, sveikos mitybos specialistė. \n\n\n\n  \n  \n\n\n\n \n\n\nLukrecija Augustaitytė\, sveikatingumo stovyklų lektorė\, Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė\, ilgametė Kauno technologijos universiteto kūno kultūros dėstytoja . \n\n\n\n\n  \nDALYVAVIMAS NEMOKAMAS \nVietų skaičius ribotas. Registracija būtina. \nDaugiau informacijos:\nsigita.kriauciuniene@gmail.com\, tel: +37065631211 \nProjektą finansuoja:
URL:https://www.gokula.lt/renginys/sveikos-gyvensenos-savaitgalis-2/
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;VALUE=DATE:20230531
DTEND;VALUE=DATE:20230601
DTSTAMP:20261112T154742
CREATED:20230316T090518Z
LAST-MODIFIED:20230316T090518Z
UID:2603-1685491200-1685577599@www.gokula.lt
SUMMARY:Pandava Nirdžala Ekadašis
DESCRIPTION:Karščiausiu metų laiku (šiaurės pusrutulyje) atliekantis upavasą be vandens daro didžiulį žygdarbį. \nGalima gerti tik čarinamrtą ir ačamanos vandenį. Bhima paprašė vienos vratos dienos\, per kurią galėtų gauti visų kitų vratos dienų\, kurių negalėjo laikytis\, vaisius. Vyasadeva patarė jam laikytis šios sudėtingos vratos. \nVakare reikia garbinti Viešpatį maudant Jį piene. Dvadašio dieną reikėtų padovanoti brahmanams pilnus puodus vandens ir pamaitinti juos prieš nutraukiant pasninką. \nSAMVATSARASYA YA MADHYE EKADASYO BHAVANTI HI TASAM PHALAM AVAPNOTI PUTRA ME NA ATRA SAMSAYAH ITI MAM KESAVAH PRAHA SANKHA CAKRA GADADHARAH („Hari-bhakti-vilasa“ 15/25 iš „Padma Puranos“\, Vjasadeva kalba su Bhimasena). \nO sūnau\, Viešpats Kešava\, kuris laiko rankoje lazdą\, diską\, kriauklę ir lotoso žiedą\, asmeniškai man pasakė\, kad visus nuopelnus\, pasiekiamus pasninkaujant per bet kurį metų Ekadašį\, galima pasiekti pasninkaujant šio Ekadašio (Nirdžala Ekadašio) metu. Dėl to nėra jokių abejonių. \nATMADROHAH KRTASTES TU YAIR ESA NA HY UPOSITA PAPATMANO DURACARA DUSTAS TE NA ATRA SAMSAYAH („Hari-bhakti-vilasa“ 15/33 iš „Padma Puranos“\, Vjasadeva kalba su Bhimasena). Kas nepasninkauja per šį Ekadašį\, be jokios abejonės yra nuodėmingas\, nepatikimas ir savižudis. \nPandava Nirdžala Ekadašio istorija: \nKartą Bhimasena\, jaunesnysis Maharadžos Judhišthiros brolis\, paklausė didžiojo išminčiaus Šrilos Vjasadevos\, Pandavų senelio\, ar įmanoma grįžti į dvasinį pasaulį nesilaikius visų Ekadašių pasninkų taisyklių ir nuostatų. Bhimasena kalbėjo taip: „O\, protingas ir išsilavinęs seneli\, mano brolis Judhišthira\, mano brangioji mama Kunti ir mano mylima žmona Draupadi\, taip pat Ardžuna\, Nakula ir Sahadeva\, pilnai pasninkauja kiekvieną Ekadašį ir griežtai laikosi visų tos šventos dienos taisyklių ir regulų. Būdami labai religingi\, jie man visada sako\, kad ir aš turėčiau pasninkauti tą dieną. Bet\, o išsimokslinęs seneli\, sakau jiems\, kad negaliu gyventi nevalgydamas\, nes kaip Vajudevos sūnus – Samanaprana\, (virškinimo oras) alkis man nepakeliamas. Galiu daug aukoti labdarai ir tinkamai garbinti Viešpatį Kešavą įvairiausiomis nuostabiomis upačaromis (elementais)\, bet nepaprašykite manęs pasninkauti per Ekadašį. Pasakykite man\, kaip aš galiu gauti tuos pačius rezultatus be pasninko“. \nIšgirdęs šiuos žodžius\, Bhimos senelis Šrila Vyasadeva pasakė: „Jei nori patekti į dangaus planetas ir išvengti pragariškų planetų\, iš tikrųjų turėtum laikytis pasninko per visus Ekadašius“. \nBhima atsakė: „O didis šventasis\, išmintingasis seneli\, prašau išgirsti mano maldavimą. O geriausias iš munių\, aš negaliu gyventi\, net jei valgau tik vieną kartą per dieną\, tai kaip aš galiu gyventi\, jei visiškai pasninkauju? Mano skrandyje dega ypatinga ugnis\, vadinama Vrika\, virškinimo ugnis. Ugnies dievas Agnis kyla iš Viešpaties Višnu per Brahmą\, iš Brahmos į Angirasą\, iš Angirasos į Brihaspathį ir iš Brihaspačio į Samyu\, kuris buvo Agni tėvas. Jis yra vartų sargas\, atsakingas už Nairritti\, pietryčių kryptis. Jis yra vienas iš aštuonių materialių elementų\, o Parikšitas Maharadža\, jis puikiai nagrinėja dalykus. Kartą jis\, pasivertęs balandžiu\, stebėjo Maharadžą Šibį (daugiau informacijos apie šį įvykį žr. Šrilos A.Č. Bhaktivedantos Svamio Prabhupados „Šrimad Bhagavatam“ 1:12:20 komentare). \nAgni skirstoma į tris kategorijas; Davagni\, ugnis medienoje\, Džatharagni\, virškinimo ugnis skrandyje ir Vadavagni\, ugnis\, kuri sukuria rūką\, kai susimaišo karštos ir šaltos srovės\, pavyzdžiui\, vandenyne. Kitas virškinimo ugnies pavadinimas yra Vrika. Būtent ši galinga ugnis gyveno Bhimos skrandyje. Tik tada\, kai valgau iki soties\, ugnis mano skrandyje pasisotina. O\, šaunusis išminčiau\, ko gero galėčiau pasninkauti tik vieną kartą\, todėl prašau\, papasakok man apie Ekadašį\, kuris vertas mano pasninko ir apima visus kitus ekadašius. Aš ištikimai laikysiuosi šio pasninko ir\, tikiuosi\, vis tiek turėsiu teisę į išvadavimą.“ \nŠrila Vjasadeva atsakė: „O karaliau\, tu girdėjai iš manęs apie įvairias pareigas\, tokias kaip įmantrios Vedų ceremonijos ir pudžos. Tačiau Kali-jugoje niekas negalės tinkamai vykdyti visų šių profesinių ir funkcinių pareigų. Todėl papasakosiu\, kaip praktiškai nieko neatsisakant ir tesilaikant nedidelės askezės\, galima pasiekti didžiausią naudą bei laimę. Vedų raštuose\, žinomuose kaip Puranos\, pateiktų aprašymų esmė yra ta\, kad negalima valgyti per Ekadašius nei pilnėjant\, nei dylant mėnuliui. \nKaip teigiama „Šrimad Bhagavatam“ (Mahabhagavata Puranoje) 12:13:12 ir 15\, Bhagavata Puranama yra visos Vedantos filosofijos (sara-vedanta-saram) esmė arba grietinėlė\, o „Šrimad Bhagavatam“ nedviprasmiška žinutė yra visiškas atsidavimas Viešpačiui Šri Krišnai ir meilės atsidavimo tarnystė Jam. Griežtas Ekadašio laikymasis yra puiki pagalba šiame procese\, o štai Šrila Vjasadeva tiesiog pabrėžia Bhimai Ekadašio vratos svarbą. \n„Tas\, kuris pasninkauja per Ekadašį\, išgelbėja nuo pragariškų planetų“. Išgirdęs Šrilos Vjasadevos žodžius\, Vaju sūnus Bhimasena\, stipriausias iš visų karių\, išsigando ir pučiant stipriam vėjui ėmė drebėti kaip banjano medžio lapas. Išsigandęs Bhimasena tada pasakė: „O seneli\, ką turėčiau daryti? Aš visiškai nesugebu ir nesu pasiruošęs pasninkauti du kartus per mėnesį ištisus metus! Prašau\, pasakykite man vieną pasninko dieną\, kuri man duos didžiausią naudą!“ \nVjasadeva atsakė: „Negerdami net vandens\, turėtumėte pasninkauti per Ekadašį\, kuris vyksta dylant mėnuliui Džještos (gegužės–birželio) mėnesį\, kai saulė keliauja Jaučio (Vrišabha) ir Dvynių (Mithun) ženklu. Išsilavinusios asmenybės šią dieną maudosi ir atlieka ačamaną pratiprokšanos apsivalymui. Bet atliekant ačamaną galima gerti tik tiek vandens\, kiek prilygsta lašeliui aukso\, arba tiek\, kiek reikia įmerkti vienai garstyčios sėklai. Į dešinį delną reikia įlašinti būtent tokį kiekį vandens ir gurkšnoti\, suformavus delną taip\, kad jis būtų panašus į karvės ausį. Jei žmogus geria daugiau vandens nei tokį kiekį\, tai tas pats\, kaip išgerti vyno nepaisant smarkaus vasaros karščio (šiauriniame pusrutulyje ir šalčio pietų pusrutulyje). \nŽmogus tikrai neturi nieko valgyti\, nes jei jis tai daro\, jis nutraukia pasninką. Šis griežtas pasninkas galioja nuo saulėtekio Ekadašio dieną iki saulėtekio Dvadašio dieną. Jei žmogus stengiasi labai griežtai laikytis šio didžiojo pasninko\, jis lengvai pasiekia rezultatą\, pasiekiamą laikantis visų dvidešimt keturių kitų Ekadašių pasninkų per visus metus. \nDvadašio metu bhaktas turėtų maudytis anksti ryte. Tada\, vadovaudamasis nustatytomis taisyklėmis ir regulomis\, ir\, žinoma\, priklausomai nuo savo sugebėjimų\, jis turėtų duoti šiek tiek aukso ir vandens nusipelniusiems brahmanams. Galiausiai jis turėtų linksmai pagerbti prasadą branmanų kompanijoje. \nO Bhimasena\, tas\, kuris tokiu būdu gali pasninkauti per šį ypatingą Ekadašį\, gauna tokią pat naudą\, kaip pasninkaudamas per visus metų Ekadašius. Dėl to nėra ir neturėtų būti jokių abejonių. \nO Bhima\, dabar išgirsk\, kokius konkrečius nuopelnus suteikia pasninkas per šį Ekadašį. Aukščiausiasis Viešpats Kešava\, laikantis kriauklę\, diską\, kuoką ir lotosą\, asmeniškai man pasakė: „Kiekvienas turėtų siekti Mano prieglobsčio ir vykdyti Mano nurodymus“. Tada Jis man pasakė\, kad tas\, kuris pasninkauja per šį Ekadašį\, negerdamas net vandens ir nevalgydamas\, išsilaisvina nuo visų nuodėmingų reakcijų\, o tas\, kuris laikosi sunkaus Nirdžalos pasninko per Džještha-šukla Ekadasį\, tikrai gauna naudos už visų kitų Ekadašių pasninkus. \n„O\, Bhimasena\, Kali-jugoje\, kivirčų ir veidmainystės amžiuje\, kai visi Vedų principai bus sunaikinti arba labai sumenkinti ir kai nebus tinkamos labdaros ar senovinių Vedų principų ir ceremonijų laikymosi\, kaip galima bus rasti būdą apsivalyti? Tačiau yra galimybė pasninkauti per Ekadašį ir išsivaduoti iš visų savo praeities nuodėmių. \n„O\, Vaju sūnau\, ką aš daugiau galiu tau pasakyti? Turėtum susilaikyti nuo maisto per visus pilnėjančio ir dylančio mėnulio Ekadašius\, o palankiąją Džještha-šukla Ekadašio dieną reikėtų atsisakyti net vandens (nir = be\, džala = vanduo). O Vrikodara (nepasotinamasai)\, kas pasninkauja per šį Ekadašį\, gauna tokius pat nuopelnus\, kaip išsimaudęs visose piligrimystės vietose\, išdalinęs visokiausią labdarą nusipelniusiems asmenims ir pasninkavęs per visus metų Ekadašius. Dėl to nėra jokių abejonių. \nO tigre tarp žmonių\, kas pasninkauja per šį Ekadašį\, tikrai tampa puikiu žmogumi ir pasiekia visokeriopą gausą ir turtus\, grūdus\, jėgą ir sveikatą. O baugią mirties akimirką baisieji Jamadutai\, kurių veido spalva geltona ir juoda ir kurie mojuoja didžiuliais vėzdais ir sukioja ore mistines pašos virves\, kad surištų savo aukas\, nedrįs artintis prie tokio žmogaus. Atvirkščiai\, tokią ištikimą sielą iš karto į aukščiausią Viešpaties Višnaus buveinę nuves  į Viešpatį Višnu panašūs Višnudutai\, kurių transcendentiškai gražūs pavidalai dėvi nuostabius gelsvus drabužius ir kurių kiekvienas keturiose rankose laiko diską\, vėzdą\, kriauklę ir lotosą. Tam\, kad gautume visą šią naudą\, tikrai reikėtų pasninkauti šio labai palankaus ir svarbaus Ekadašio metu\, net ir be vandens. \nKai kiti Pandavai išgirdo apie naudą\, kurią gali gauti laikydamiesi Džještha-šukla Ekadašio\, jie nusprendė laikytis jo tiksliai taip\, kaip jų senelis Šrila Vjasadeva paaiškino jų broliui Bhimasenai. Visi Pandavai pasninkavo nevalgydami ar negerdami nieko\, todėl ši diena taip pat žinoma kaip Pandava Nirdžala Dvadadašis (techniškai tai yra Maha-Dvadašis). \nŠrila Vjasadeva tęsė: „O Bhimasena\, todėl tu turėtum laikytis šio svarbaus pasninko\, kad pašalintum visas reakcijas už praeities nuodėmes. Turėtum melstis Aukščiausiajam Dievo Asmeniui\, Viešpačiui Šri Krišnai\, priimdamas sankalpą: „O\, visų devų (pusdievių) Viešpatie\, o Aukščiausiasioji Dievo Asmenybe\, šiandien aš laikysiuosi Ekadašio negerdamas vandens. O neribotasis Anantadeva\, kitą dieną\, Dvadašį\, pasninką nutrauksiu. \nPo to\, norėdamas pašalinti visas savo nuodėmes\, bhaktas turi laikytis šio Ekadašio pasninko visiškai tikėdamas Viešpačiu ir visiškai valdydamas savo jausmus. Nesvarbu\, ar jo nuodėmės prilygsta Sumeru kalnui\, ar Mandaračalos kalvai\, jei jis ar ji laikosi šio Ekadašio\, visos sukauptos nuodėmės bus panaikintos ir paverstos pelenais. Tokia didžiulė yra šio Ekadašio galia. \nO\, geriausias iš žmonių\, nors žmogus per šį Ekadašį taip pat turėtų dovanoti vandens ir karvių labdarai\, jei dėl kokių nors priežasčių negali\, tada jis turėtų duoti kvalifikuotam brahmanui audinių ar puodą\, pripildytą vandens. Iš tiesų\, nuopelnai\, gauti tiesiog dovanojant vandenį\, prilygsta tiems\, kurie gaunami dovanojant auksą dešimt milijonų kartų per dieną. \nO Bhima\, Viešpats Šri Krišna pasakė\, kad kiekvienas\, kuris laikosi šio Ekadašio\, turėtų išsimaudyti šventoje vietoje\, paaukoti labdaros vertam žmogui\, giedoti Viešpaties šventus vardus ant džapa-malos ir atlikti tam tikrą rekomenduojamą auką\, nes šią dieną atlikus šiuos dalykus\, gaunama neišnykstanti nauda. Nereikia atlikti jokių kitų religinių pareigų. Vien šio Ekadašio pasninko laikymasis pakelia į aukščiausią Šri Višnu buveinę. O geriausias iš Kurų\, šią dieną dovanojant auksą\, audinius ar bet ką kitą\, įgyti nuopelnai yra amžini. \nAtminkite\, kad kiekvienas\, kuris valgo bet kokius grūdus Ekadašio metu\, yra užterštas nuodėme ir iš tikrųjų valgo tik nuodėmę. Tiesą sakant\, jis jau tapo šunėdžiu\, o po mirties kenčia pragarišką egzistenciją. Bet tas\, kuris laikosi šio švento Džještha-šukla Ekadašio ir ką nors paaukoja labdarai\, tikrai išsivaduoja iš pasikartojančio gimimo ir mirties ciklo ir pasiekia aukščiausią buveinę. Laikydamasis šio su Dvadašiu persipynusio Ekadašio žmogus išsivaduoja iš siaubingų nuodėmių – brahmano nužudymo\, alkoholio ir vyno vartojimo\, pavydo savo dvasiniam mokytojui ir jo nurodymų nepaisymo bei nuolatinio melavimo. \n„Be to\, o geriausias iš visų būtybių (Dživotama)\, bet kuris vyras ar moteris\, kuris tinkamai laikosi šio pasninko ir garbina Aukščiausiąjį Viešpatį Džalšajį (Tą\, kuris miega ant vandens)\, o kitą dieną kvalifikuotą brahmaną pavaišina gardžiais saldumynais ir paaukoja karvių bei pinigų – toks žmogus neabejotinai patenkina Aukščiausiajį Viešpatį Vasudevą ir šimtas ankstesnių jo šeimos kartų neabejotinai eina į Aukščiausiojo Viešpaties buveinę\, nepaisant to\, jog galėjo būti labai nuodėmingos\, blogo charakterio ir ar atlikusios savižudybes ir panašius dalykus. Iš tiesų\, tas\, kuris laikosi šio nuostabaus Ekadašio\, skrenda šlovingu dangišku lėktuvu (vimana) į Viešpaties buveinę. \nTas\, kuris šią dieną padovanoja brahmanui puodą\, skėtį ar batus\, būtinai keliauja į dangaus planetas. Tiesą sakant\, tas\, kuris tiesiog klausosi apie šios dienos šlovę\, taip pat pasiekia Aukščiausiojo Viešpaties\, Šri Višnu\, transcendentinę buveinę. Kas atlieka Šraddhos Ceremoniją protėviams jaunaties dieną\, vadinamą amavasja\, ypač jei ji įvyksta saulės užtemimo metu\, neabejotinai gauna didžiulę naudą\, tačiau tą patį nuopelną pasiekia tas\, kuris tiesiog girdi šį šventą pasakojimą – toks galings ir toks brangus Viešpačiui yra šis Ekadašis. \nReikia tinkamai išsivalyti dantis ir nevalgant bei negeriant laikytis šio Ekadašio\, siekiant patenkinti Aukščiausiajį Viešpatį Kešavą. Kitą dieną po Ekadašio reikia garbinti Aukščiausiąjį Dievo Asmenį Trivikramos pavidalu\, paaukojant Jam vandens\, gėlių\, smilkalų ir ryškiai degančią lempą. Tada bhaktas turėtų melstis iš širdies: „O dievų Dieve\, o visų išvaduotojau\, o Hrišikeša\, jausmų valdove\, maloniai suteik man išlaisvinimo dovaną\, nors aš negaliu tau pasiūlyti nieko didesnio už šį kuklų vandens pripildytą puodą.’ Tada bhaktas turėtų paaukoti vandens puodą brahmanui. \nO\, Bhimasena\, po šio Ekadašio pasninko ir pagal savo sugebėjimus paaukojus rekomenduojamus daiktus\, bhaktas turėtų pamaitinti brahmanus\, o po to tyliai pagerbti prasadą.“ \nŠrila Vjasadeva baigė: „Labai raginu jus pasninkauti per šį palankų\, apvalantį\, nuodėmes ryjantį Dvadašį taip\, kaip aš nurodžiau. Taip būsite visiškai išlaisvinti iš visų nuodėmių ir pasieksite aukščiausią buveinę.“ \nTaip baigiasi pasakojimas apie Džještha-šukla Ekadašio arba Bhimaseni-nirdžala Ekadašio šlovę iš „Brahma-vaivarta Puranos“.
URL:https://www.gokula.lt/renginys/pandava-nirdzala-ekadasis-2/
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://www.gokula.lt/wp-content/uploads/2022/05/Sri-Krishna-receives-the-messenger-in-the-company-of-the-Pandavas.jpg.8783b5c5fd5cde90426ac16bd9d762e3.jpg
END:VEVENT
END:VCALENDAR