BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//Naujoji Gokula - ECPv6.6.4//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-WR-CALNAME:Naujoji Gokula
X-ORIGINAL-URL:https://www.gokula.lt
X-WR-CALDESC:Naujoji Gokula renginiai
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Helsinki
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20220327T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20221030T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20230326T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20231029T010000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Helsinki:20221230T173000
DTEND;TZID=Europe/Helsinki:20230101T200000
DTSTAMP:20261112T183713
CREATED:20221226T133842Z
LAST-MODIFIED:20221226T202355Z
UID:2525-1672421400-1672603200@www.gokula.lt
SUMMARY:Bendravimo stovykla ir Naujieji Metai
DESCRIPTION:Renginys be svaigalų. \nBūtina išanksinė registracija: vietų skaičius ribotas\, programa ir lektoriai gali šiek tiek keistis. https://tickets.paysera.com/lt-LT/event/bendravimo-stovykla-per-naujuosius \nMaistas vegetariškas (su savimi turėkite savo indus – lėkštes\, puodelį\, šaukštą…). \nApgyvendinimas patalpose su atskiru įėjimu\, ant grindų. Turėkite savo antklodę\, miegmaišį\, pagalvę. \nSu savimi turėkite jogos kilimėlį ir užrašus. Vakarui ir rytui pasiimkite šiltus pledus\, rūbus. Pirčiai ir maudynėms tvenkinyje turėkite maudymosi rūbus. \nVieta: Vienas nuostabiausių gamtos kampelių\, netoli Kražių\, Butkiškės kaimas\, Naujoji Gokula\, Kelmės rajonas\, Lietuva. \nKaina: jūsų parama/auka \nLauksime ir savanorių\, susisiekite su mumis! \nAtsiveškite dovanėlę iki 10 Eurų\, Naujųjų proga keisimės dovanomis. Senis Šaltis klausinės\, kokius gerus darbus padarėte šiais metais. Jei ką\, dar yra laiko…
URL:https://www.gokula.lt/renginys/bendravimo-stovykla-ir-naujieji-metai/
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://www.gokula.lt/wp-content/uploads/2022/12/AA7617E5-B786-4091-B67F-0DFFB9A4DAB6.jpeg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;VALUE=DATE:20230102
DTEND;VALUE=DATE:20230103
DTSTAMP:20261112T183713
CREATED:20221223T182915Z
LAST-MODIFIED:20221230T172029Z
UID:2519-1672617600-1672703999@www.gokula.lt
SUMMARY:Putrada Ekadašis
DESCRIPTION:Putrada Ekadašis (Pauša-šukla Ekadašis)\nPamaldus ir šventas Judhišthira Maharadžas pasakė: „O Viešpatie\, Tu taip gražiai mums paaiškinai nuostabią Saphala Ekadašio šlovę\, kuri vyksta Paušos mėnesį (gruodžio-sausio mėn.) dylant mėnuliui (Krišna-pakša). Dabar prašau\, būk man gailestingas ir papasakok man apie Ekadašį\, kuris įvyksta šį mėnesį pilnėjant mėnuliui (Šukla arba Gaura pakša). Koks jo pavadinimas ir kokia Dievybė turi būti garbinama šią šventą dieną? O Purušotama\, o Hrišikeša\, taip pat pasakyk man\, kaip Tu gali būti patenkintas šią dieną? Viešpats Šri Krišna tada atsakė: „O šventasis karaliau\, visos žmonijos labui aš dabar tau pasakysiu\, kaip pasninkauti per Pauša-šukla Ekadašį. Kaip paaiškinta anksčiau\, kiekvienas pagal savo galimybes turėtų laikytis Ekadašio vratos taisyklių ir nuostatų. Šis įsakymas taip pat taikomas Ekadašiui\, vadinamam Putrada Ekadašiu\, kuris sunaikina visas nuodėmes ir pakelia žmogų į dvasinę buveinę. Aukščiausiasis Dievo Asmuo Šri Narajana\, pirminė asmenybė\, yra garbintina šio Ekadašio Dievybė\, o savo ištikimiems bhaktams Jis su džiaugsmu dovanoja viską\, ko jiems trūksta\, ir apdovanoja visišku tobulumu. Taigi tarp visų gyvų ir negyvų būtybių trijuose pasauliuose (žemesnėse\, vidurinėse ir aukštesnės planetų sistemose)\, nėra geresnės asmenybės už Viešpatį Narajaną. \nO karaliau\, dabar aš tau papasakosiu Putrada Ekadašio istoriją\, kuri pašalina visas nuodėmes ir suteikia šlovę bei žinias. „Kažkada buvo karalystė\, pavadinta Bhadravati\, kurią valdė karalius Suketumanas. Jo karalienė buvo garsioji Šaibja. Karalius neturėjo sūnaus\, todėl ilgai nerimavo\, galvodamas: „Jei aš neturėsiu sūnaus\, kas tęs mano dinastiją?“ Tokiu būdu karalius labai ilgą laiką pamaldžiai meditavo\, galvodamas: „Kur man eiti? Ką turėčiau daryti? Kaip gauti pamaldų sūnų (putrą)?“ Taip karalius Suketumanas negalėjo rasti laimės niekur savo karalystėje\, net savo paties rūmuose\, ir vis daugiau laiko pradėjo leisti savo žmonos rūmuose. Jo neapleido niūri nuotaika ir mintys apie tai\, kaip galėtų susilaukti sūnaus. Taigi\, ir karalius Suketumanas\, ir karalienė Šaibja labai kankinosi. Net kai aukodavo tarpaną (vandens aukas savo protėviams)\, abipusė kančia vertė juos galvoti\, kad tas vanduo negeriamas\, tarsi verdantis. Jie manė\, kad neturės palikuonių\, kurie jiems mirus galėtų siūlyti jiems tarpaną ir todėl taps pasiklydusiomis sielomis (vaiduokliais). Karalius ir karalienė ypač nuliūdo sužinoję\, kad protėviai nerimauja\, jog ir jiems greitai nebebus\, kas pasiūlytų tarpaną. Sužinoję\, kad nebepatenkinti net jų protėviai\, karalius ir karalienė darėsi vis liūdnesni\, ir nei dvasininkai\, nei draugai\, nei artimieji negalėjo jų nudžiuginti. Karaliaus neguodė nei jo drambliai\, nei arkliai\, nei pėstininkai\, ir galiausiai jis tapo beveik visai neveiklus ir bejėgis. Karalius galvojo: „Sakoma\, kad be sūnaus santuoka yra tuščia. Iš tiesų\, šeimos žmogui\, neturinčiam sūnaus\, ir jo širdis\, ir nuostabus namas atrodo tušti ir neša tik kančią. Netekęs sūnaus žmogus negali grąžinti skolų\, kurias yra skolingas savo protėviams\, pusdieviams (devoms) ir kitiems žmonėms. Todėl kiekvienas vedęs vyras turėtų stengtis susilaukti sūnaus. Taip jis išgarsės šiame pasaulyje ir pagaliau pasieks palankias dangaus sferas. Sūnus yra dorybingos veiklos\, kurią žmogus atliko per pastaruosius šimtą gyvenimų\, įrodymas\, ir toks žmogus šiame pasaulyje gyvena ilgą laiką\, kartu su gera sveikata ir dideliais turtais. Jei šį gyvenimą žmogus turi sūnų ir anūkų\, tai įrodo\, kad praeityje jis garbino Viešpatį Višnu\, Aukščiausiąjį Dievo Asmenį. Šis didis palaiminimas susilaukti sūnų\, kaupti turtus ir turėti aštrų protą pasiekiamas tik garbinant Aukščiausiąjį Viešpatį Šri Krišną. Tokia mano nuomonė.“ \nDėl šių savo minčių karalius negalėjo rasti ramybės. Jis nerimavo dieną ir naktį\, nuo ryto iki vakaro. Nuo tada\, kai užmerkdavo akis vakare\, iki saulėtekio ryte\, jo sapnai taip pat buvo pripildyti stipraus nerimo. Kęsdamas tokį nuolatinį nerimą ir būgštavimus\, karalius Suketumanas nusprendė užbaigti savo kančias nusižudydamas. Tačiau jis suprato\, kad savižudybė įstumia žmogų į pragariškas kančias vėl atgimstant\, todėl šios minties atsisakė. Matydamas\, kad šis nerimastavimas dėl sūnaus pamažu naikina jį patį\, karalius pagaliau užsėdo ant žirgo ir išvyko vienas į tankų mišką. Niekas\, net rūmų šventikai ir brahmanai\, nežinojo\, kur jis nuėjo. Tame miške\, kuriame gausu elnių\, paukščių ir kitų gyvūnų\, karalius Suketumanas klajojo be tikslo\, stebėdamas įvairius medžius ir krūmus\, tokius kaip figos\, bael vaismedžius\, datules\, duonvaisius\, bakulas\, saptaparnas\, tindukas ir tilakas. Taip pat shalos\, talos\, tamalos\, saralos\, hingotos\, arjunos\, labheros\, bahedos\, salaki\, karondos\, patalos\, khairos\, shakos and palašos medžius. Visi šie medžiai buvo gausiai apsikrovę vaisiais ir dailiai žydėjo. Netoliese jis matė elnius\, tigrus\, šernus\, liūtus\, beždžiones\, gyvates\, didžiulius dramblius\, dramblių pateles su veršeliais ir keturilčius dramblius su savo patelėmis. Ten taip pat buvo karvių\, šakalų\, triušių\, leopardų ir begemotų. Pamatęs visus šiuos gyvūnus\, lydimus savo patelių ir jauniklių\, karalius prisiminė savo žvėryną\, ypač savo rūmų dramblius\, ir labai nuliūdęs ėmė abejingai klaidžioti tarp jų. Staiga karalius išgirdo šakalo kaukimą tolumoje. Išsigandęs jis pradėjo klajoti\, dairydamasis į visas puses. Neužilgo išaušo vidurdienis\, ir karalius pajuto nuovargį. Be to jį dar kankino alkis ir troškulys. Jis mąstė: „Dėl kokio nuodėmingo poelgio dabar esu priverstas taip kentėti\, perdžiūvusia\, degančia gerkle\, tuščiu ir gurgiančiu skrandžiu? Pradžiuginau devas (pusdievius) daugybe ugnies aukų ir prabangiu garbinimu. Padovanojau daug dovanų ir skanių saldumynų visiems vertiems brahmanams. Ir savo pavaldiniais rūpinausi lyg savo vaikais. Kodėl tada taip kenčiu? Kokių nežinomų nuodėmių tai vaisiai\, taip siaubingai kankinantys mane?“ Pasinėręs į šias mintis\, karalius Suketumanas sunkiai veržėsi į priekį ir galiausiai dėl savo dorybingos veiklos nuopelnų priėjo prie gražaus lotosų žiedais nusėto tvenkinio\, panašaus į garsųjį Manasarovos ežerą. Jame gyveno daugybė vandens gyvūnų\, tokių kaip krokodilai bei įvairios žuvų rūšys\, ežerą puošė lelijos ir lotosai. Gražieji lotosai išsiskleidė išlindus Saulei\, telkinio vandenyse linksmai plaukiojo gulbės\, gervės ir antys. Netoliese buvo daug simpatiškų ašramų\, kuriuose gyveno daugybė šventųjų ir išminčių\, galinčių išpildyti kiekvieno norus. Iš tiesų\, jie linkėjo visiems gero. Karaliui pamačius visa tai\, jo dešinė ranka ir dešinė akis pradėjo virpėti. Tai yra sakunos ženklas (vyrui)\, reiškiantis\, kad tuoj nutiks kažkas palankaus. Nulipęs nuo žirgo ir atsistojęs prieš išminčius\, sėdinčius ant tvenkinio kranto\, karalius pamatė\, kad jie kartoja šventus Dievo vardus ant japos karoliukų. Karalius nusilenkė ir\, suglaudęs delnus\, šlovindamas\, kreipėsi į juos. Stebėdami karaliaus jiems suteiktą pagarbą\, išminčiai pasakė: „Mes labai tavimi patenkinti\, karaliau. Pasakyki mums\, kodėl čia atėjai. Kas neramina tavo mintis? Sakyk\, ko trokšti.“ \nKaralius atsakė: „O\, didieji išminčiai\, kas jūs tokie? Kokie jūsų vardai? Be abejo\, jūsų buvimas čia rodo\, kad esate sėkmę nešantys šventieji. Kodėl atėjote į šią gražią vietą? Prašau papasakoti man viską.“ Išminčiai atsakė: „O karaliau\, mes žinomi kaip dešimt Višvadevų (Višvos sūnūs: Vasu\, Satja\, Kratu\, Dakša\, Kala\, Kama\, Dhriti\, Pururava\, Madrava ir Kuru). Atvykome čia išsimaudyti šiame gražiame tvenkinyje. Netrukus\, po penkių dienų (nuo Magha nakšatros)\, prasidės Maghos (Madhava masa) mėnuo\, o šiandien yra garsusis Putrada Ekadašis. Tie\, kurie nori susilaukti sūnaus\, turėtų griežtai laikytis šio Ekadašio.“ Karalius pasakė: „Aš labai stengiausi susilaukti sūnaus. Jei jūs\, didieji išminčiai\, patenkinti manimi\, maloniai suteikite palaiminimą turėti gerą sūnų (putrą).” \n„Pati „Putrada“ prasmė\,“ – atsakė išminčiai\, – „yra „suteikiantis putrą\, pamaldų sūnų“. Taigi šią Ekadašio dieną laikykis visiško pasninko. Jei taip padarysi\, mūsų palaiminimu ir Viešpaties Šri Kešavos malone tikrai gausi sūnų.“ Paklausęs Višvadevų patarimo\, karalius pagal nustatytas taisykles ir nuostatas laikėsi palankaus Putrada Ekadašio pasninko\, o Dvadašio dieną\, nutraukęs pasninką\, vėl ir vėl lenkėsi kiekvienam iš jų. Netrukus po to Suketumanas grįžo į savo rūmus ir suartėjo su savo karaliene. Karalienė Šaibja iš karto pastojo ir\, kaip išpranašavo Višvadevos\, jiems gimė gražus sūnus švytinčiu veidu. Atėjus laikui\, jis išgarsėjo kaip didvyriškas princas\, o karalius mielai pradžiugino savo kilmingą sūnų\, perleisdamas jam sostą. Suketumano sūnus labai sąžiningai rūpinosi savo pavaldiniais\, tarsi jie būtų jo paties vaikai. „Apibendrinant\, o Judhišthira\, tas\, kuris nusprendžia įgyvendinti savo troškimus\, turėtų griežtai laikytis Putrada Ekadašio. Tas\, kuris būdamas šioje planetoje griežtai laikosi šio Ekadašio\, tikrai susilauks sūnaus\, o po mirties išsivaduos. Netgi tie\, kas skaito ar klausosi apie Putrada Ekadašio šlovę\, pelno tokius pat nuopelnus\, kaip atliekantys žirgo aukojimą. Visa tai tau paaiškinau vardan naudos visai žmonijai.“ Taip baigiasi pasakojimas apie Pauša-šukla Ekadašio (arba Putrada Ekadašio) šlovę iš Vedos Vjasadevos „Bhavišja Puranos“. \n  \nEkadašio pasninką nutraukite k. d. 09:04 – 11:53.
URL:https://www.gokula.lt/renginys/putrada-ekadasis/
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://www.gokula.lt/wp-content/uploads/2022/12/putrada-ekadashi-2022_large_1521_84.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;VALUE=DATE:20230118
DTEND;VALUE=DATE:20230119
DTSTAMP:20261112T183713
CREATED:20221223T182433Z
LAST-MODIFIED:20221223T182433Z
UID:2516-1674000000-1674086399@www.gokula.lt
SUMMARY:Sat-tila Ekadašis
DESCRIPTION:Šri Dalbhja Rišis pasakė Pulastja Muniui: „Kai dvasinė siela susiliečia su materialia energija\, ji iš karto imasi nuodėmingų veiksmų\, tokių kaip vagystės\, žudymas ir neleistini lytiniai santykiai. Ji netgi gali atlikti daugybę kitų baisių poelgių\, tokių kaip brahmano nužudymas. O tyriausios asmenybės\, prašau papasakokite\, kaip šios nelaimingos sielos gali išvengti išsiuntimo į pragariškus kūrinijos regionus bausmės. Pasakykite man\, kaip\, net ir visai nedaug paaukojus labdarai\, galima lengvai išsivaduoti iš atoveikio už nuodėmes.“\nPulastja Munis atsakė: „O laimingasis\, tu uždavei man svarbų ir konfidencialų klausimą\, kurio niekada neuždavė net Brahma\, Višnu\, Šiva ar Indra. Labai atidžiai klausykis mano atsakymo: Atėjus Maghos mėnesiui (sausio – vasario mėn.)\, reikia išsimaudyti\, apdairiai sukontroliuoti savo jausmus\, neieškant trūkumų kituose bei atsisakant geismo\, pykčio\, išdidumo\, pavydo ir godumo\, ir medituoti į Aukščiausiąjį Dievo Asmenį Viešpatį Šri Krišną. Tada reikia surinkti šiek tiek dar nekritusio ant žemės karvės mėšlo ir sumaišius su sezamo sėklomis bei medvilne suformuoti 108 rutuliukus. Tai turėtų būti daroma tą dieną\, kai pasirodo Purva-ašadha nakšatros žvaigždynas. Tada reikėtų laikytis Šri Ekadašio taisyklių ir nuostatų\, kurias dabar jums paaiškinsiu. Asmuo\, kuris ketina laikytis Ekadašio\, išsimaudęs turėtų garbinti Aukščiausiąjį Viešpatį. Jis turėtų pažadėti laikytis Ekadašio pasninko melsdamasis Viešpačiui Šri Krišnai\, kartodamas Jo šventą vardą. Taip pat turėtų nemiegoti visą naktį ir atlikti homą (ugnies auką). Tada bhaktas turėtų atlikti Arati ceremoniją Viešpaties\, kuris laiko rankose kriauklę\, diską\, kuoką ir kitus atributus\, malonumui: paaukoti sandalmedžio pastos Jam ant pėdų bei pasiūlyti smilkalų\, kamparo\, ryškią ghi ugnelę ir skanių patiekalų. Tuomet šventoje ugnyje bhaktas turėtų paaukoti 108 karvės mėšlo\, sezamo sėklų ir vatos rutuliukus\, kartodamas tokius šventus Viešpaties vardus kaip Puruša-sukta. Visą dieną ir naktį taip pat reikėtų laikytis įprastos Ekadašio vratos (pasninkauti\, šiuo atveju susilaikyti nuo visų grūdinių ir ankštinių produktų). Šią dieną reikia aukoti Viešpačiui moliūgus\, kokosus\, gvajavos vaisius. Jei šių produktų nėra\, galima juos pakeisti betelio riešutais. Bhakta turėtų taip melstis Viešpačiui Šri Džanardanai\, visų gyvųjų būtybių geradariui: \n„O Viešpatie Šri Krišna\, Tu esi gailestingiausia Dievo Asmenybė ir visų puolusių sielų vaduotojas. O Viešpatie\, mes puolėme į šį materialios egzistencijos vandenyną. Būk mums maloningas. O lotosaaki Viešpatie\, priimk mūsų nuolankiausius\, meiliausius ir pagarbiausius nusilenkimus. O viso pasaulio gynėjau\, mes vėl ir vėl reiškiame Tau nuolankią pagarbą. O Aukščiausiasioji Dvasia\, o Aukščiausiasis\, o visų mūsų protėvių šaltini\, priimk šias nuolankias aukas kartu su savo amžinąja sutuoktine Šrimati Lakšmi-devi.“ \nTada bhaktas turėtų pasistengti patenkinti kvalifikuotą brahmaną\, šiltai jį sutikdamas\, pasiūlydamas vandens kupiną indą (purna-kumbhą)\, skėtį\, batų porą ir drabužių (audinį – dhotį – bei anga-vastrą)\, ir paprašyti jo palaiminimų\, kurie leidžia bhaktui išsiugdyti tyrą meilę Viešpačiui Šri Krišnai. Pagal galimybes tokiam brahmanui galima paaukoti ir juodą karvę. Ypač palanku aukoti tam\, kuris labai gerai išmano visus Vedų raštų nurodymus. Taip pat reikėtų pasiūlyti jam sezamo sėklų pilną puodą. \n„O\, išaukštintasis Dalbhja Muni\, juodosios sezamo sėklos ypač tinkamos oficialioms garbinimo apeigoms bei ugnies aukojimams\, o baltos ar rudos – kvalifikuotam brahmanui maitinti. Tas\, kuris turi galimybę dalinti abiejų rūšių sezamo sėklas (juodas ir baltas arba rudas)\, ypač šią Sat-tila Ekadašio dieną\, palikęs šį kūną tikrai pakils bent jau į dangaus planetas ir gyvens ten tiek metų\, kiek sėklų galėtų išauginti subrendę augalai\, sudygę iš jo dovanotų sėklų. Per šį Ekadašį tikintis žmogus turėtų: (1) išsimaudyti vandenyje\, sumaišytame su sezamo sėklomis\, (2) patepti savo kūną sezamo sėklų pasta\, (3) aukoti sezamo sėklas į ugnį\, (4) valgyti sezamo sėklas\, (5) dalinti sezamo sėklas labdarai\, (6) priimti jam dovanojamas sezamo sėklas. Tai yra šeši (sat) būdai šio Ekadašio metu panaudoti sezamo sėklas (tila) dvasiniam apsivalymui. Todėl jis vadinamas Sat-tila Ekadašiu.“ \nDidis Devarišis Narada Munis kartą paprašė Aukščiausiojo Dievo Asmens Šri Krišnos: „O galingas ginkluotasai Viešpatie! O Tu\, kuris esi be galo meilus savo mylintiems bhaktams\, priimk mano nuolankiausius nusilenkimus. O Jadava\, maloningai papasakok man\, kokius rezultatus pasiekia tas\, kuris laikosi Sat-tila Ekadašio.“ \nViešpats Šri Krišna atsakė: „Geriausias iš dukart gimusių brahmanų\, aš papasakosiu tau pasakojimą apie Savo akimis stebėtą įvykį. Seniai žemėje gyveno sena brahmini\, kuri\, suvaldžiusi jusles\, kiekvieną dieną garbino Mane. Ji labai ištikimai laikėsi įvairių pasninkų\, ypač ypatingomis\, Man pagerbti skirtomis dienomis (Mano apsireiškimo dienomis – Džanmaštamį\, Rama-navamį\, Vamana-dvadašį\, Nrisimha-čaturdašį\, Varaha-dvadašį\, Gaura-purnimą ir kt.) ir tarnavo Man pilnai atsidavusi\, nevedina jokių savanaudiškų motyvų. Dėl griežto pasninko ji buvo gana silpna ir liesa. Ji dalindavo labdarą brahmanams ir jaunoms mergelėms (kanjoms) ir net planavo labdarai atiduoti savo namus. O geriausias iš brahmanų\, nors ši dvasinga moteris aukodavo labdaros vertiems žmonėms\, keista jos griežtumo ypatybė buvo ta\, kad ji niekada nedalindavo brahmanams ar devoms (pusdieviams) maisto. Pradėjau mąstyti apie šį keistą trūkumą: \n„Ši puiki moteris apsivalė pasninkaudama visomis palankiomis progomis ir griežtai su atsidavimu garbindama Mane. Todėl ji tikrai gali patekti į Mano buveinę\, kuri paprastiems žmonėms nepasiekiama.“ Taigi\, aš nusileidau į šią planetą\, apsimetęs Viešpaties Šivos pasekėju su kaukolių girlianda ant kaklo ir išmaldai skirta puodyne (kumandalu) rankoje\, kad perprasčiau ją. Kai priėjau prie šios moters\, ji Man tarė: „O gerbiamasis\, pasakyk man nuoširdžiai\, kodėl atėjai pas mane.“ Aš atsakiau: „O gražuole\, aš atėjau paprašyti tavęs išmaldos“. Tuomet ji supykusi įmetė į Mano elgetavimo puodą gabalą purvo! O Narada Muni\, priblokštas šios didžios brahmini savotišku didelio dosnumo ir šykštumo mišiniu\, Aš tiesiog apsisukau ir grįžau į Savo buveinę. \nGaliausiai ši asketiška moteris dar būdama savo kūne pasiekė dvasinį pasaulį – tokios didžios buvo jos pastangos pasninkauti ir aukoti labdarai. O kadangi ji tikrai pasiūlė Man dumblo luitą\, aš paverčiau tą purvą gražiais namais. Tačiau\, o Naradadži\, šis namas buvo tuščias kaip tas purvas – jame nebuvo jokių valgomų grūdų\, jokių baldų ar apdailos. Įėjusi ji pamatė\, kad tai tik tuščias statinys. Todėl priėjo prie manęs ir stipriai įpykusi tarė: \n„Aš pasninkavau daugybe palankių progų\, nuo to mano kūnas tapo silpnas ir liesas. Aš garbinau Tave ir meldžiausi Tau įvairiausiais būdais\, nes Tu tikrai esi visos visatos šeimininkas ir gynėjas. Tačiau nepaisant viso to\, mano naujuose namuose nematyti nei maisto\, nei turtų. O Džanardana\, pasakyk man\, kodėl taip yra.“ \nAš atsakiau: „Grįžk į savo namus. Ateityje devų (pusdievių) žmonos iš smalsumo aplankys tave\, norėdamos susipažinti su nauja atvykėle\, tačiau neatidaryk durų\, kol jos nepapasakos tau Sat-tila Ekadašio šlovės ir svarbos.“ \nTai išgirdusi\, ji grįžo į savo namus. Galiausiai ten atvyko devų žmonos ir choru tarė: „O\, gražuole\, mes atėjome gauti tavo daršano. O palankioji\, prašau\, atidaryki savo namo duris ir leisk mums pamatyti tave.“ \nMoteris atsakė: „O mielosios\, jei norite\, kad atidaryčiau šias duris\, turėsite man apibūdinti nuopelnus\, kuriuos žmogus gauna laikydamasis šventojo Sat-tila Ekadašio pasninko.“ \nTačiau į šį prašymą nei viena iš žmonų neatsiliepė. Visgi\, vėliau jos grįžo ir viena iš žmonų gražiai nupasakojo šio šventojo Ekadašio kilmingą prigimtį. Kai moteris pagaliau atidarė duris\, pusdievių žmonos pamatė\, kad ji nėra nei pusdievė\, nei Gandharvi\, nei demonė\, net ir ne Naga-patni. Ji buvo tiesiog eilinė moteriškė. \nNuo to laiko ši moteris laikėsi Sat-tila Ekadašio\, kuris suteikia ir materialų pasitenkinimą\, ir išsivadavimą\, kaip jai ir buvo nupasakota. Ir galų gale ji gavo taip lauktus gražius baldus ir grūdų. Be to\, jos kažkada buvęs įprastas materialus kūnas įgavo nuostabų dvasinį sač-čid-anandos (amžinybės\, žinojimo ir palaimos) pavidalą\, o veidas dailiai nušvito. Taigi\, dėl Sat-tila Ekadašio malonės ir galybės\, ši moteris ir jos naujieji namai dvasiniame pasaulyje pagaliau nušvito ir suspindo auksu\, sidabru\, brangakmeniais ir deimantais. \n„O\, Naradadži\, žmogus neturėtų demonstratyviai laikytis Ekadašio iš godumo\, tikėdamasis nesąžiningai pasisavinti turtus. Jis turėtų nesavanaudiškai paaukoti sezamo sėklų\, drabužių ir maisto pagal savo galimybes\, nes taip elgdamasis daugybei gyvenimų gaus stiprią sveikatą ir pakilią dvasinę sąmonę. Galiausiai jis išsilaisvins iš šio pasaulio pančių (pasieks išsivadavimą) ir\, jei tik norės\, galės patekti į aukščiausią Viešpaties buveinę. Tokia mano nuomonė\, o\, geriausias iš pusdievių devarišių.“ \n„O Dalbhja Muni\, – užbaigė Pulastja Rišis\, – tas\, kuris su dideliu tikėjimu tinkamai laikosi šio nuostabaus Sat-tila Ekadašio\, išsivaduoja nuo visų rūšių skurdo – dvasinio\, psichinio\, fizinio\, socialinio ir intelektualinio – bei nuo bet kokių nesėkmių ar nepalankių ženklų (sakunų). Iš tiesų\, tas\, kuris laikosi šio Ekadašio pasninko dovanodamas\, aukodamas ar valgydamas sezamo sėklas\, be jokios abejonės išsilaisvina iš visų praeities nuodėmių. Dėl to nereikia stebėtis. Reta siela\, kuri teisingai\, su tinkama nuotaika bei laikydamasi Vedų nurodymų atlieka šiuos labdaringus veiksmus\, visiškai išsilaisvins iš visų nuodėmių reakcijų ir grįš pas Dievą\, namo į dvasinį pasaulį.“ Taip baigiasi Magh-krišna Ekadašio\, arba Sat-tila Ekadašio\, šlovės aprašymas iš šventosios Šrilos Krišnos Dvaipajanos Vjasos „Bhavišja-utara Puranos“. \nEkadašio pasninką nutraukite kitą dieną 09:04 – 11:53.
URL:https://www.gokula.lt/renginys/sat-tila-ekadasis-2/
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://www.gokula.lt/wp-content/uploads/2022/12/Sat-tila-Ekadashi-.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;VALUE=DATE:20230127
DTEND;VALUE=DATE:20230128
DTSTAMP:20261112T183713
CREATED:20221223T183442Z
LAST-MODIFIED:20221223T183531Z
UID:2522-1674777600-1674863999@www.gokula.lt
SUMMARY:Šri Advaitos Ačarjos apsireiškimas
DESCRIPTION:Advaita Ačarja apsireiškė penkioliktame amžiuje Bengalijoje\, Indijoje\, tam\, kad mokytų kitus Krišnos sąmonės. Jis dažnai minimas Čaitanjos Mahaprabhu biografijoje\, „Čaitanja Čaritamritoje“\, kaip artimas Čaitanjos Mahaprabhu bendražygis ir Krišnos avatara (konkrečiai –  Sadašivos ir Maha-Višnu įsikūnijimas).\n„Čaitanja Čaritamritoje“ pasakojama\, kad Advaitai Ačarjai buvo taip skaudu matyti\, kokie degradavę žmonės gyvena Kali jugoje\, ginčų amžiuje\, kad Jis karštai meldėsi\, prašydamas Krišnos nusileisti į Žemę ir ištaisyti situaciją. Šri Advaita garbino Krišną ant Gangos kranto\, siūlydamas Gangos vandenį ir Tulasi lapelius. Jis šaukė ir maldavo\, kad Viešpats Pats ateitų išgelbėti kenčiančias sielas. Atsakydamas į Šri Advaitos Ačarjos atsidavimą ir užuojautą\, Krišna nusprendė pasirodyti Savo bhaktos pavidalu (kaip Čaitanjos Mahaprabhu). \nAdvaita Ačarja pirmasis iš Mahaprabhu bendražygių pasirodė materialiame pasaulyje. Maždaug šešiasdešimt metų iki paties Mahaprabhu atėjimo Advaita Ačarja jau pradėjo su bhaktomis kartoti Krišnos vardus gatvėse ir aptarinėti šventraščius apie atsidavimo tarnystę Krišnai. \nAdvaitos Ačarjos vardas reiškia\, kad nėra skirtumo (advaita) tarp Jo ir ​​Krišnos bei kad Jis yra dvasinis mokytojas (ācārya)\, nes mokė atsidavimo tarnystės Krišnai. Advaita Ačarja gyveno Šantipure ir Majapure\, dabartinės Vakarų Bengalijos teritorijoje\, ir buvo Nadijos vaišnavų bendruomenės galva. \n  \nŠią dieną pasninkaujama iki vidurdienio.
URL:https://www.gokula.lt/renginys/sri-advaitos-acarjos-apsireiskimas/
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://www.gokula.lt/wp-content/uploads/2022/01/8be53eddb69a18bda8fdc39306ca60c8.jpg
END:VEVENT
END:VCALENDAR