BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//Naujoji Gokula - ECPv6.6.4//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-WR-CALNAME:Naujoji Gokula
X-ORIGINAL-URL:http://www.gokula.lt
X-WR-CALDESC:Naujoji Gokula renginiai
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Helsinki
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20250330T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20251026T010000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;VALUE=DATE:20251102
DTEND;VALUE=DATE:20251103
DTSTAMP:20261103T123205
CREATED:20241213T195354Z
LAST-MODIFIED:20241213T195616Z
UID:3212-1762041600-1762127999@www.gokula.lt
SUMMARY:Uthana Ekadašis
DESCRIPTION:Antrasis Kartikos Ekadašis (šviesiosios Kartikos mėnesio dalies – Kartika šukla – Ekadašis) turi keturis pavadinimus: Haribodhini – Prabodhini – Devothani – Uthana.\nViešpats Brahma tarė Naradai Muniui: „Brangus sūnau\, o geriausias iš išminčių\, aš tau papasakosiu apie šlovę Haribodhini Ekadašio\, kuris išnaikina visas nuodėmes\, dovanoja didelius nuopelnus ir galiausiai išlaisvina išmintingus žmones\, kurie atsiduoda Aukščiausiajam Viešpačiui. O geriausias iš brahmanų\, nuopelnai\, įgyti maudantis Gangoje\, išlieka reikšmingi tik tol\, kol neateina Haribodhini Ekadašis. Šis Ekadašis\, kuris vyksta šviesiuoju Kartikos mėnesio metu\, yra daug labiau apvalantis nei maudymasis vandenyne\, piligrimystės vietoje ar ežere. Šis šventasis Ekadašis galingiau naikina nuodėmes nei tūkstantis Ašvamedha aukų ir šimtas radžasujos aukų. \nNarada Munis paklausė: „O tėve\, prašau apibūdink santykinius visiško pasninko per Ekadašį\, vakarienės (be grūdų ar pupelių) ar valgymo vieną kartą vidurdienį (be grūdų ar pupelių) pranašumus. Viešpats Brahma atsakė: „Jeigu žmogus valgo vieną kartą Ekadašio vidurdienį\, jo ankstesnio gimimo nuodėmės ištrinamos\, jei jis valgo vakarienę\, pašalinamos nuodėmės\, įgytos per ankstesnius du gimimus\, o jei jis visiškai pasninkauja\, panaikinamos visos sukauptos nuodėmės. „O sūnau\, tai\, kas tik retai pasiekiama trijuose pasauliuose\, lengvai pasiekiama tam\, kuris griežtai laikosi Haribodhini Ekadašio. Asmuo\, kurio nuodėmės prilygsta Sumeru kalnui\, pamato\, kad jos visos tampa niekais\, jei jis tiesiog pasninkauja per Papaharini Ekadašį (kitas Haribodhini Ekadašio pavadinimas). Nuodėmės\, kurias žmogus sukaupė per tūkstantį ankstesnių gimimų\, sudeginamos į pelenus\, jei jis ne tik pasninkauja\, bet ir nemiega visą Ekadašio naktį\, kaip vatos kalnas gali pavirsti pelenais\, jei jame įžiebiama bent nedidelė ugnis. \nO Narada\, žmogus\, kuris griežtai laikosi šio pasninko\, pasiekia mano minėtų rezultatų. Net jei šią dieną laikydamiesi taisyklių ir nuostatų atliksite nedidelį pamaldų veiksmą\, gausite nuopelnus\, prilygstančius Sumeru kalnui; tačiau žmogus\, kuris nesilaiko Šventraščiuose pateiktų taisyklių ir nuostatų\, gali atlikti pamaldžią veiklą\, savo apimtimi prilygstančią Sumeru kalnui\, tačiau neuždirbs net mažiausio nuopelno. Tas\, kuris negieda Gajatri mantros tris kartus per dieną\, nepaiso pasninko dienų\, netiki Dievu\, kritikuoja Vedų Raštus\, kuris mano\, kad Vedos tik sužlugdo besilaikantį jų nurodymų\, kuris mėgaujasi svetima žmona\, kuris yra visiškai kvailas ir nedoras\, kuris nevertina jokios jam suteiktos paslaugos arba apgaudinėja kitus – toks nuodėmingas žmogus niekada negali veiksmingai atlikti jokios religinės veiklos. Ar tai brahmanas\, ar šudra\, sakoma\, kad tas\, kuris bando mėgautis kito vyro žmona\, ypač du kartus gimusio brahmano žmona\, nėra geresnis už šunėdį. \nO geriausias iš išminčių\, bet kuris brahmanas\, kuriam patinka seksas su našle ar brahmano žmona\, ištekėjusia už kito vyro\, sužlugdo save ir savo šeimą. Bet kuris brahmanas\, kuris mėgaujasi neteisėtu seksu\, kitame gyvenime neturės vaikų ir jokių praeities nuopelnų. Iš tiesų\, jei toks asmuo demonstruoja kokią nors aroganciją du kartus gimusio brahmano ar dvasinio mokytojo atžvilgiu\, jis tuoj pat praranda visą savo dvasinę pažangą\, taip pat savo turtus ir vaikus. \nŠios trys vyrų rūšys sugadina savo įgytus nuopelnus: tas\, kurio charakteris yra amoralus\, tas\, kuris turi lytinių santykių su šunėdžio žmona\, ir tas\, kuris mėgsta bendrauti su nesąžiningais žmonėmis. Kas bendrauja su nuodėmingais žmonėmis ir lanko jų namus neturėdamas dvasinio tikslo\, keliaus į Viešpaties Jamaradžo\, mirties prižiūrėtojo\, buveinę. Ir jei kas nors valgo tokiuose namuose\, jo įgyti nuopelnai sunaikinami kartu su jo šlove\, gyvenimo trukme\, vaikais ir laime. \nKiekvienas nuodėmingas niekšas\, įžeidęs šventąjį\, greitai praranda religingumą\, ekonominį išsivystymą\, jausmų pasitenkinimą ir galiausiai sudega pragaro ugnyje. Kiekvienas\, kuris mėgsta įžeidinėti šventuosius arba nepertraukia to\, kuris įžeidinėja šventus žmones\, laikomas ne geresniu už asilą. Toks nedorėlis savo akimis pamato\, kaip sunaikinama visa jo dinastija. \nŽmogus\, kurio charakteris yra nešvarus\, kuris yra nesąžiningas ar aferistas arba visada kaltina kitus\, po mirties nepasiekia aukštesnio tikslo\, net jei dosniai dovanoja labdarą ar atlieka kitus pamaldžius veiksmus. Todėl reikia susilaikyti nuo nepalankių poelgių ir atlikti tik pamaldžius\, kurie leis įgyti gerus nuopelnus. Taip išvengsite kančių. Tačiau nuodėmės to\, kuris\, deramai apsvarstęs\, nusprendžia pasninkauti pas Haribodhini Ekadašį\, ištrinamos iš šimto ankstesnių gyvenimų\, o kas pasninkauja ir išlieka budrus dar ir Ekadašio naktį  pasiekia neribotus nuopelnus ir po mirties eina į aukščiausią Viešpaties Višnu buveinę\, o kartu eina ir tūkstančiai jo protėvių\, giminaičių ir palikuonių. Net jei žmogaus protėviai buvo įtraukti į daugybę nuodėmių ir kenčia pragare\, jie vis tiek pasiekia nuostabiai papuoštus dvasinius kūnus ir laimingai keliauja į Višnu buveinę. \nO Narada\, net tas\, kuris padarė siaubingą nuodėmę nužudydamas brahmaną\, išlaisvinamas nuo visų jį teršiančių dalykų\, jei laikosi Haribodhini Ekadašio ir išlieka budrus visą tą naktį. Nuopelnus\, kurių nepavyks laimėti maudantis visose piligrimystės vietose\, aukojant žirgą\, labdarai dovanojant karves\, auksą ar derlingą žemę\, nesunkiai galima pasiekti šią šventą dieną pasninkaujant ir nemiegant per naktį. \nKiekvienas\, kuris laikosi Haribodhini Ekadašio\, yra laikomas aukštos kvalifikacijos ir garsina savo dinastiją. Kaip mirtis yra neišvengiama\, taip neišvengiamas ir turto praradimas. Tai žinant\, o geriausias iš išminčių\, šią Viešpačiui Hari brangią dieną reikia laikytis pasninko – Šri Haribodhini Ekadašio. \nVisos piligrimystės vietos trijuose pasauliuose vienu metu apsigyvena žmogaus\, pasninkaujančio per šį Ekadašį\, namuose. Todėl\, norint patenkinti Viešpatį\, laikantį rankoje diską\, reikia mesti visus įsipareigojimus\, atsiduoti ir laikykitis šio Ekadašio pasninko. Tas\, kuris pasninkauja šią Haribodhini Ekadašio dieną\, yra pripažintas išmintingu žmogumi\, tikru jogu\, asketu ir tuo\, kurio jausmai tikrai suvaldyti. Jis vienintelis tinkamai mėgaujasi šiuo pasauliu ir tikrai pasieks išsivadavimą. Šis Ekadašis yra labai brangus Viešpačiui Višnu\, todėl jis yra pati religingumo esmė\, net vienas jo laikymasis suteikia aukščiausią atlygį visuose trijuose pasauliuose. \nO\, Naradadži\, kas pasninkauja per šį Ekadašį\, tikrai daugiau nepateks į įsčias\, todėl ištikimi Aukščiausiojo Dievo bhaktos atsisako visų religijų atmainų ir tiesiog atsiduoda šio Ekadašio pasninkui. Tokiai didžiai sielai\, kuri pagerbia šį Ekadašį pasninku bei visą naktį būdrauja\, Aukščiausiasis Viešpats Šri Govinda asmeniškai pašalina nuodėmingas reakcijas\, kurias siela įgijo savo proto\, kūno ir žodžių veiksmais. O sūnau\, kiekvienam\, kuris maudosi piligrimystės vietoje\, su meile gieda šventus Aukščiausiojo Viešpaties vardus\, laikosi askezių ir su pasiaukojimu tarnauja Dievui per Haribodhini Ekadašį\, tokiu būdu uždirbti nuopelnai tampa amžini. Bhaktas\, kuris šią dieną garbina Viešpatį Madhavą su aukščiausios klasės atributika\, išsivaduoja iš didžiųjų šimto gyvenimų nuodėmių. Asmuo\, kuris laikosi šio pasninko ir tinkamai garbina Viešpatį Višnu\, išsivaduoja nuo didžiulio pavojaus. \nŠio Ekadašio pasninkas taip džiugina Viešpatį Džanardaną\, kad jo besilaikantį žmogų Jis parsiveda atgal į Savo buveinę\, o ten eidamas bhaktas nušviečia dešimt visuotinių krypčių. Kas trokšta grožio ir laimės\, turėtų stengtis laikytis Haribodhini Ekadašio\, ypač jei šis išpuola per Dvadašį. Paskutinių šimto gimimų nuodėmes – nuodėmes\, padarytas vaikystėje\, jaunystėje ir senatvėje per visus tuos gyvenimus\, – Aukščiausiasis Viešpats Govinda panaikina\, jei žmogus su atsidavimu pasninkauja Haribodhini Ekadašio dieną. Haribodhini Ekadašis yra geriausias iš Ekadašių. Nieko nėra nepasiekiamo šiame pasaulyje tiems\, kurie šią dieną pasninkauja\, nes pasninkas šią dieną suteikia maisto grūdų\, didelių turtų ir didžių nuopelnų\, taip pat išnaikina visas nuodėmes bei kliūtis išsivaduoti. Pasninkas šio Ekadašio metu yra tūkstantį kartų geriau nei labdara Saulės ar Mėnulio užtemimo dieną. Dar kartą sakau tau\, o Naradadži\, kad ir kokius nuopelnus pelnytų tas\, kuris maudosi piligrimystės vietoje\, aukoja labdarai ir studijuoja Vedas\, tai yra tik viena milijoninė dalis nuopelnų\, kuriuos uždirba asmuo\, pasninkaujantis per vieną Haribodhini Ekadašį. Nepriklausomai nuo to\, kokie nuopelnai gyvenime yra įgyti dėl pamaldžios veiklos\, jie tampa visiškai nevaisingi\, jei Kartikos mėnesį nesilaikoma Ekadašio pasninko ir negarbinamas Viešpats Višnu. Todėl visada turėtumėte garbinti Aukščiausiąjį Viešpatį Džanardaną ir Jam tarnauti. Taip pasieksite norimą tikslą\, aukščiausią tobulumą. \nHaribodhini Ekadašio dieną\, Viešpaties bhaktas neturėtų valgyti svetimuose namuose ar valgyti maisto\, kurį gamina ne bhaktas. Jei tai daro\, jis nuopelnus pasieks tik pasninkaudamas pilnaties dieną. Filosofinis Šventraščių aptarimas per Kartiką džiugina Šri Višnu labiau nei labdarai dovanojami drambliai ir žirgai ar dideli paaukojimai. Kas gieda ar klausosi apie Viešpaties Višnu savybes ir pramogas\, net pusę ar vos ketvirtadalį posmo\, pasiekia nuostabių nuopelnų\, tokių kaip padovanojus daugybę karvių brahmanams. O Narada\, Kartikos mėnesį reikia atsisakyti visų rūšių kasdienių pareigų ir skirti visą savo laiką bei energiją\, ypač pasninko metu\, aptarti transcendentinius Aukščiausiojo Viešpaties žaidimus. Šri Hari šlovinimas Viešpačiui tokią brangią dieną\, Ekadašio dieną\, išlaisvina šimtą ankstesnių pasninkaujančio žmogaus kartų. Tas\, kuris leidžia laiką mėgaudamasis tokiomis diskusijomis\, ypač Kartikos mėnesį\, pasiekia dešimties tūkstančių ugnies aukojimų teikiamą naudą ir sudegina visas savo nuodėmes į pelenus. \nTas\, kuris klausosi nuostabių pasakojimų apie Viešpatį Višnu\, ypač Kartikos mėnesį\, automatiškai uždirba tokius pačius nuopelnus\, kaip ir tas\, kuris labdarai paaukoja šimtą karvių. O didysis išminčiau\, žmogus\, kuris gieda Viešpaties Hari šlovę Ekadašio dieną\, pasiekia nuopelnus\, uždirbamus padovanojus septynias salas. \nNarada Munis paklausė savo šlovingojo tėvo: „O visuotinis tėve\, o geriausias iš visų pusdievių\, prašau\, pasakykite man\, kaip laikytis šio švenčiausio Ekadašio. Kokius nuopelnus jis suteikia su tikėjimu jo besilaikantiems?“ \nViešpats Brahma atsakė: „O sūnau\, žmogus\, norintis laikytis šio Ekadašio\, turėtų keltis anksti Ekadašio rytą\, per brahma-muhurtą (nuo pusantros valandos prieš saulėtekį iki penkiasdešimties minučių prieš saulėtekį). Tada jis turėtų išsivalyti dantis ir išsimaudyti ežere\, upėje\, tvenkinyje ar šulinyje\, arba savo namuose. Pagarbinęs Viešpatį Šri Kešavą\, jis turi atidžiai klausytis šventų Viešpaties aprašymų. Jis turėtų melstis Viešpačiui taip: „O Viešpatie Kešava\, aš pasninkausiu šią Tau tokią brangią dieną\, o rytoj pagerbsiu tavo šventąjį prasadą. O lotosaki Viešpatie\, o neklystantis\, Tu esi mano vienintelis prieglobstis. Maloningai mane saugok.“ \n„Su didžiule meile ir atsidavimu sukalbėjus šią iškilmingą maldą prieš Viešpatį\, reikia džiugiai pasninkauti. O Narada\, kas būdrauja visą šio Ekadašio naktį\, gieda gražias giesmes\, šlovinančias Viešpatį\, šoka ekstazėje\, groja nuostabią instrumentinę muziką Jo transcendentiniam malonumui ir apdainuoja Viešpaties Krišnos pramogas taip\, kaip nurodyta bona fide Vedų literatūroje – toks žmogus tikrai gyvens toli už trijų pasaulių\, amžinojoje dvasinėje Dievo karalystėje. \nHaribodhini Ekadašio metu reikia garbinti Šri Krišną kamparu\, vaisiais ir aromatingomis gėlėmis\, ypač geltona agaru gėle. Šią svarbią dieną nereikėtų uždirbinėti pinigų. Kitaip tariant\, godumą reikia iškeisti į labdarą. Tai yra procesas\, leidžiantis praradimą paversti neribotais nuopelnais. Viešpačiui reikia aukoti daugybę vaisių ir apiplauti Jį vandeniu iš kriauklės. Kiekviena iš šių atsidavimo praktikų\, atliekamų per Haribodhini Ekadašį\, yra dešimt milijonų kartų naudingesnė nei maudymasis visose piligrimystės vietose ir visų formų labdaros atlikimas. \nNet Viešpats Indra suglaudęs delnus nusilenkia bhaktui\, kuris garbina Viešpatį Džanardaną aukščiausios klasės agastijos gėlėmis. Aukščiausiasis Viešpats Hari yra labai patenkintas\, kai yra papuoštas gražiomis agastijos gėlėmis. O Narada\, aš suteikiu išsivadavimą tam\, kuris atsidavusiai garbina Viešpatį Krišną Belo medžio lapais per šį Kartikos mėnesio Ekadašį. Taip pat tam\, kuris šį mėnesį garbina Viešpatį Džanardaną šviežiais Tulasi lapais ir kvepiančiomis gėlėmis\, sūnau\, aš asmeniškai sudeginu į pelenus visas nuodėmes\, kurias toks žmogus padarė per tūkstančius gimimų. \nTas\, kuris tiesiog mato Tulasi Maharani\, paliečia ją\, medituoja į ją\, pasakoja istorijas apie ją\, lenkiasi jai\, meldžiasi jos malonės\, pasodina ją\, garbina bei laisto ją\, tas gyvena Viešpaties Hari buveinėje amžinai. O\, Narada\, tas\, kuris tarnauja Tulsi-devi šiais devyniais būdais\, pasiekia laimę aukštesniajame pasaulyje tiek tūkstančių jugų\, kiek yra šaknų ir pošaknių\, išaugančių iš subrendusio Tulasi augalo. Kai pilnai išaugęs Tulasi augalas išaugina sėklas\, iš tos sėklos išauga daugybė daigelių ir skleidžia savo šakeles ir žiedus\, o tos gėlės po to taip pat išaugina daug sėklų. Minėtais devyniais būdais Tulasi tarnaujančio žmogaus protėviai gyvens Viešpaties Hari buveinėje tiek tūkstančių kalpų\, kiek bus tokiu būdu išaugintų sėklų. \nTie\, kurie garbina Viešpatį Kešavą Jam labai maloniomis kadambos gėlėmis\, sulaukia gailestingumo ir niekada nemato Jamaradžo\, įasmenintos mirties\, buveinės. Kokia nauda garbinti ką nors kitą\, jei visi troškimai gali būti išpildyti patenkinus Viešpatį Hari. Pavyzdžiui\, bhaktas\, kuris Jam aukoja bakulos\, ašokos ir patali gėles\, yra išlaisvinamas iš kančių iki pat Saulės ir Mėnulio egzistencijos Visatoje pabaigos\, o galiausiai išsivaduoja. O geriausias iš brahmanų\, kaneros gėlių aukojimas Viešpačiui Jaganathai atneša bhaktam tiek malonės\, kiek Viešpaties Kešavos garbinimas visas keturias jugas. Tas\, kuris Kartikos mėnesį aukoja Tulasi žiedus (mandžares) Šri Krišnai\, gauna daugiau nuopelnų\, nei galima gauti paaukojus dešimt milijonai karvių. \nTas\, kuris garbina Viešpatį Višnu samikos medžio lapais\, yra išlaisvinamas iš Jamaradžos\, mirties valdovo\, gniaužtų. Tas\, kuris garbina Višnu lietaus sezono metu šampakos ar jazminų gėlėmis\, daugiau niekada negrįžta į žemę. Tas\, kuris pagarbina Viešpatį viena kumbhi gėle\, pasiekia tokius pat palaiminimus\, kaip paaukojęs pala aukso (du šimtus gramų). Jei bhaktas siūlo vieną geltoną ketaki arba obels medžio gėlę Viešpačiui Višnu\, jojančiam ant Garudos\, jis išlaisvinamas iš dešimties milijonų gimimų nuodėmių. Be to\, tas\, kuris padovanos Viešpačiui Jagannathai gėlių ir šimtą lapų\, pateptų raudona ir geltona sandalmedžio pasta\, tikrai apsigyvens Švetadvipoje\, toli už šios materialios kūrinijos dangaus. \nO\, geriausias iš brahmanų\, Šri Narada\, per Haribodhini Ekadašį taip pagarbinus Viešpatį Kešavą\, visos materialinės ir dvasinės laimės dovanotoją\, kitą dieną reikia anksti keltis\, išsimaudyti upėje\, giedoti Krišnos šventų vardų džapą ir pasakoti apie meilės atsidavimo tarnystę Viešpačiui. Norėdamas nutraukti pasninką\, bhaktas pirmiausia turėtų pasiūlyti brahmanams prasado ir tik tada\, jiems leidus\, suvalgyti grūdų. Vėliau\, norėdamas įtikti Aukščiausiajam Viešpačiui\, bhaktas turi garbinti savo dvasinį mokytoją\, tyriausią Viešpaties bhaktą\, ir pasiūlyti jam prabangaus maisto\, gražaus audinio\, aukso ir karvių pagal bhakto išgales. Tai tikrai patenkins Aukščiausiajį Viešpatį\, disko savininką. \nToliau bhaktas turėtų paaukoti brahmanui karvę\, o jei bhaktas nepaisė kai kurių dvasinio gyvenimo taisyklių\, jis turėtų jas išpažinti Viešpaties brahmanams. Tada bhaktas turėtų pasiūlyti jiems dakšiną (pinigų). O karaliau\, tie\, kurie valgė vakarienę Ekadašio dieną\, kitą dieną turėtų pamaitinti brahmaną. Tai labai malonu Aukščiausiajam Dievo Asmeniui. \nO sūnau\, jei vyras pasninkavo neprašęs šventiko leidimo arba moteris pasninkavo nepaklaususi vyro leidimo\, jis ar ji turėtų paaukoti brahmanui jautį. Medus ir jogurtas taip pat yra tinkamos dovanos brahmanui. Kas pasninkavo nuo ghi\, turi dovanoti pieną\, kas pasninkavo nuo grūdų – ryžius\, kas miegojo ant grindų – lovą su antklode\, kas valgė lapų lėkštėje – puodą ghi. Tas\, kuris tylėjo\, turėtų paaukoti varpą\, o pasninkavęs nuo sezamo – labdarai padovanoti auksą ir prabangiu maistu pamaitinti brahmanų porą. Vyras\, norintis apsisaugoti nuo nuplikimo\, turėtų padovanoti veidrodį brahmanui\, kuris turi nusidėvėjusius batus\, turėtų paaukoti batus\, o pasninkavęs nuo druskos brahmanui turėtų paaukoti cukraus. Šį mėnesį visi turėtų reguliariai aukoti ghi liepsnelę Viešpačiui Višnu arba Šrimati Tulasi devi šventykloje. \nEkadašio pasninkas baigiamas\, kai kvalifikuotam brahmanui pasiūlomas auksinis arba varinis puodas\, pripildytas ghi bei ghi dagčiais\, kartu su aštuoniais vandens puodais\, kuriuose yra šiek tiek aukso ir uždengtas audeklais. Tas\, kuris negali sau leisti tokių dovanų\, turėtų bent jau pasiūlyti brahmanui kažką saldaus. Tas\, kuris tai padarys\, tikrai gaus visas Ekadašio pasninko naudą. \nNusilenkęs ir paprašęs leidimo\, bhaktas turėtų pavalgyti. Šiuo Ekadašiu baigiasi Čaturmasja\, todėl viskas\, ko atsisakėte per Čaturmasją\, dabar turėtų būti paaukota brahmanams. Tas\, kuris laikosi šio Čaturmasjos proceso\, gauna neribotus nuopelnus\, o geriausias iš karalių\, ir po mirties eina į Viešpaties Vasudevos buveinę. Karaliau\, kiekvienas\, kuris nepertraukiamai laikosi visos Čaturmasjos\, pasiekia amžiną laimę ir daugiau nebegimsta. Bet tas\, kuris sulaužo pasninką\, tampa arba aklu\, arba raupsuotu. \nTaigi aš tau papasakojau visą Haribodhini Ekadašio laikymosi procesą. Kas skaito ar klausosi apie tai\, pasiekia nuopelnus\, uždirbamus dovanojant karves kvalifikuotam brahmanui.“ \nTaip baigiasi pasakojimas apie Kartika-šukla Ekadašio – dar žinomo kaip Haribodhini Ekadašis arba Devothani Ekadašis – šlovę iš „Skanda Puranos“. \nIš „Hari-bhakti-vilasos“: \nPRABODHINIM UPOSYA EVA NA GARBHE VISATE NARAH SARVA DHARMAN PARITYAJYA TASMAT KURVITA NARADA („Hari-bhakti-vilasa“ 16/289\, „Skanda Purana“\, Viešpats Brahma): „O Narada Muni\, tas\, kuris pasninkauja per Prabodhini Ekadašį (kai Viešpats keliasi)\, nebepatenka į kitos motinos įsčias. Todėl šią Ekadašio dieną žmogus turėtų atsisakyti visų užsiėmimų ir pasninkauti. \nDUGDHABDHIH BHOGI SAYANE BHAGAVAN ANANTO YASMIN DINE SVAPITI CA ATHA VIBHUDHYATE CA TASMINN ANANYA MANASAM UPAVASA BHAJAM KAMAM DADATY ABHIMATAM GARUDANKA SAYI (HARI BHAKTI VILASA SAYI („Hari-bhakti-vilasa“ 16/293\, „Padma Purana“): „Yra išpildomi visi norai to\, kuris sutelkęs intelektą pasninkauja tą dieną\, kai Aukščiausiasis Viešpats Šri Hari\, miegantis ant Garudos priešo (gyvatės) galvų\, eina ilsėtis į Pieno vandenyną ant Ananta Šešos galvų\, o taip pat tą dieną\, kai Viešpats atsikelia. \nBHAKTIPRADA HAREH SATU NAMNA KSATA PRAVODHINI YASA VISNOH PARA MURTIR AVYAKTA ANEKA RUPINI SA KSIPTA MANUSE LOKE DVADADI MUNI PUNGAVA („Hari-bhakti-vilasa“ 16/301\, „Varaha Purana“\, Jamaradžos ir Narados Munio pokalbis): „Šis Prabodhini Ekadašis žinomas todėl\, kad dovanoja atsidavimą Viešpačiui Šri Hari. O geriausias iš išminčių (Narada Muni)\, Ekadašio asmenybė šioje Žemės planetoje yra neišreikštas Viešpaties Hari pavidalas.“ \nŠrila Sanatana Gosvamis savo „Digdaršini-tikoje“ pažymi\, kad tas\, kuris tiksliai laikosi Ekadašio pasninko\, tiesiogiai garbina Viešpatį Šri Hari. Tokia yra šio posmo prasmė. Todėl sakoma\, kad Ekadašis prilygsta pačiam Viešpačiui Šri Hari. \nCATUR DHA GRAHYA VAI CIRNAM CATUR MASYA VRATAM NARAH KARTIKE SUKLAPAKSE TU DVADASYAM TAT SAMACARET („Hari-bhakti-vilasa“ 16/412\, „Mahabharata“): „Asmuo\, laikęsis Čaturmasjos pasninko vienu iš keturių minėtų būdų\, turėtų baigti savo pasninką Dvadašio naktį\, šviesiąją Kartikos mėnesio dalį. (Žinoma\, ISKCON’e mes laikomės Čaturmasjos ir Kartika-vratos nuo Purnimos iki Purnimos). \nEKADASYAM PARER DATTAM DIPAM PRAJVALYA MUSIKA MANUSYAM DURLABHAM PRAPYA PARAM GATIM AVAPA SA („Hari-bhakti-vilasa“ 16/129\, „Skanda Purana“). \nViena žiurkė (pelės patelė) kartą uždegė ghi liepsnelę\, kurią Ekadašio dieną pasiūlė kažkas kitas. Taip padariusi ji pasiekė retai pasiekiamą žmogaus kūną ir galiausiai pasiekė aukščiausią tikslą. \nŠrila Sanatana Gosvamis savo „Digdaršini-tikoje“ rašo: „Pasak šio posmo\, galima pasiekti tokius pat rezultatus\, kaip ir tiesiogiai pasiūlius Viešpačiui ugnelę Ekadašio dieną. Ši pelės istorija yra labai garsi „Padma Puranoje“\, „Kartika Mahatmijoje“. (Viešpaties Višnu šventykloje gyveno pelė\, kuri valgė ghi iš užgesusių Viešpačiui pasiūlytų ghi dagčių. Vieną dieną ji pajuto alkį ir bandė valgyti ghi iš dar degančių ghi dagčių. Jai bevalgant\, vatos dagtis įstrigo tarp jos dantų. Šis ghi dagtis dar vis ruseno\, todėl pelė pradėjo šokinėti priešais Viešpaties Dievybės formą ir galiausiai sudegė. Bet Viešpats Šri Višnu tos pelės šokinėjimą su uždegta ghi liepsnele burnoje priėmė kaip arati siūlymą\, todėl suteikė jai išsivadavimą – aukščiausią tikslą.) \nBūdravimo Prabodhini Ekadašio naktį šlovė („Padma Purana“\, „Kartika Mahatmija“): „Nuodėmės\, sukauptos per tūkstančius ankstesnių gimimų\, sudega kaip medvilnės masė\, jei žmogus nemiega Prabodhani Ekadašio naktį. Net baisiausių nuodėmių\, tokių kaip brahmano nužudymas\, prisidirbęs žmogus nusikrato jų\, o išminčiau\, budėdamas per visą Prabodhani-ekadašį Višnu patenkinimui. Visas jo psichines\, vokalines ir fizines nuodėmes nuplaus Šri Govinda (388-390). Rezultatus\, kuriuos sunku pasiekti net ir aukojant didžiules jagias\, tokias kaip Ašvamedha\, be vargo pasiekia tie\, kurie būdrauja visą Prabodhani Ekadašį (391). Šią dieną pažadinus Viešpatį iš miego po keturių Čaturmasjos mėnesių (nuo Sajani Ekadašio\, kai Viešpats atsigulė ilsėtis Pieno vandenyne)\, Viešpats turi būti išvežtas į didžiulę Ratha-jatros šventę. Ši šventė išsamiai aprašyta „Padma Puranoje“. \n  \nTaip pat šiandien yra Bhišma Pančaka bei Šrilos Gaura Kišoro dasos Babadžio išėjimo diena (pasninkaujama iki vidurdienio).
URL:http://www.gokula.lt/renginys/uthana-ekadasis-3/
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:http://www.gokula.lt/wp-content/uploads/2023/06/61cHjdefyuL._AC_.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;VALUE=DATE:20251115
DTEND;VALUE=DATE:20251116
DTSTAMP:20261103T123205
CREATED:20241213T195906Z
LAST-MODIFIED:20241213T195906Z
UID:3214-1763164800-1763251199@www.gokula.lt
SUMMARY:Utpana Ekadašis
DESCRIPTION:Suta Gosvamis pasakė: „O mokytieji brahmanai\, kažkada Viešpats Šri Krišna\, Aukščiausiasis Dievo Asmuo\, paaiškino palankią Šri Ekadašio šlovę ir taisykles bei nuostatas\, reglamentuojančias kiekvieną pasninko laikymąsi tą šventą dieną. O geriausi brahmanai\, kad ir kas būtų išgirsta apie šių šventų pasninkų kilmę ir šlovę Ekadašio dienomis\, po to\, kai mėgavosi daugybe įvairių laimės šiame materialiame pasaulyje\, eina tiesiai į Viešpaties Višnu buveinę. \nArdžuna\, Prithajos sūnus\, paklausė Viešpaties: „O\, Džanardana\, kokia yra visiško pasninko\, valgymo tik vakarienės arba valgymo tik vieną kartą per vidurdienį Ekadašio dieną\, nauda ir kokios taisyklės\, kaip laikytis įvairių Ekadašio dienų? Prašau visa tai man papasakoti“. \n„Aukščiausiasis Viešpats Krišna atsakė: „O\, Ardžuna\, žiemos pradžioje (šiauriniame pusrutulyje)\, Ekadašio\, kuris įvyksta tamsiomis Margaširšos mėnesio (lapkričio–gruodžio mėn.) savaitėmis\, pasninko labai palanku pradėti laikytis naujam bhaktui. Dašamio dieną\, dieną prieš Ekadašį\, toks bhaktas turi gerai išsivalyti dantis. Tada aštuntojoje Dašamio dienos dalyje\, prieš pat nusileidžiant Saulei\, jis turėtų valgyti vakarienę. \nKitą rytą bhaktas turi duoti įžadą laikytis pasninko\, vadovaujantis taisyklėmis ir nuostatomis. Vidurdienį jis turėtų tinkamai išsimaudyti upėje\, ežere ar mažame tvenkinyje. Maudymasis upėje yra labiausiai apvalantis dalykas\, ežeras apvalo kiek mažiau\, o maudymasis mažame tvenkinyje – mažiausiai apvalantis. Jei nepasiekiama nei upė\, nei ežeras\, nei tvenkinys\, bhaktas gali išsimaudyti šulinio vandeniu. \nBhaktas turėtų giedoti šią maldą su Motinos Žemės vardais: „O Ašvakrante! O Rathakrante! O Višnukrante! O Vasundhare! O Mritike! O Motina Žeme! Maloniai pašalinki visas nuodėmes\, kurias sukaupiau per daugelį praeitų gyvenimų\, kad galėčiau patekti į šventą Aukščiausiojo Viešpaties buveinę.” Giedodamas\, bhaktas turėtų išsitepti savo kūną purvu. Pasninko dieną bhaktas turėtų nekalbėti su tais\, kurie puolė iš savo religinių pareigų\, su šunų valgytojais\, vagimis ar veidmainiais. Jis taip pat turėtų vengti kalbėtis su šmeižikais; su tais\, kurie piktžodžiauja prieš pusdievius\, Vedų literatūrą ar brahmanus; arba su bet kokiomis kitomis nedoromis asmenybėmis\, pavyzdžiui\, turinčiais lytinių santykių su uždraustomis moterimis\, su tais\, kurie yra žinomi grobikai\, arba tais\, kurie apiplešia šventyklas. Jei su tokiu žmogumi kalba ar net mato jį per Ekadašį\, bhaktas turi apsivalyti žiūrėdamas tiesiai į saulę. \nTuomet bhaktas turėtų pagarbiai garbinti Viešpatį Govindą aukščiausios klasės maistu\, gėlėmis ir t.t. Savo namuose jis turėtų paaukoti Viešpačiui ugnelę tyro atsidavimo sąmone. Jis taip pat turėtų vengti miego dienos metu ir visiškai susilaikyti nuo lytinių santykių. Pasninkaudamas nuo bet kokio maisto ir vandens\, jis visą naktį turi džiaugsmingai giedoti Viešpaties šlovę ir groti muzikos instrumentais Jo malonumui. Visą naktį nemiegojęs tyra sąmone garbintojas turėtų dovanoti labdarą kvalifikuotiems brahmanams ir jiems nuolankiai nusilenkti\, maldaudamas jų atleidimo už jo nusižengimus. \nTie\, kurie rimtai žiūri į atsidavimo tarnystę\, turėtų laikyti Ekadašius\, vykstančius tamsiuoju mėnesio metu\, tokiais pat gerais\, kaip ir tuos\, kurie vyksta šviesiosiomis savaitėmis. O karaliau\, niekada nereikėtų daryti skirtumo tarp šių dviejų Ekadašio rūšių. \nKlausykis\, kaip dabar nupasakosiu rezultatus\, gautus tokiu būdu laikantis Ekadašių. Nei nuopelnas\, kurį gauna išsimaudęs šventoje piligrimystės vietoje\, žinomoje kaip Sankhodhara\, kur Viešpats nužudė demoną Sankhasurą\, nei nuopelnas\, gaunamas tiesiogiai pamačius Viešpatį Gadadharą\, neprilygsta net vienai šešioliktajai nuopelnų\, gautų pasninkaujant Ekadašio dieną. Sakoma\, kad dovanojant labdarą pirmadienį\, kai pilnas mėnulis\, gaunami šimtą tūkstančių kartų didesni nei įprastos labdaros rezultatai. O\, turtų laimėtojau\, tas\, kuris dovanoja labdarą sankranti (lygiadienio) dieną\, pasiekia keturis šimtus tūkstančių kartų didesnį rezultatą nei įprasta. Tačiau paprasčiausiai pasninkaujant Ekadašio dieną pasiekiami visi šie palankūs rezultatai\, tokie pat kaip Kurukšetroje per saulės ar mėnulio užtemimą. Be to\, ištikima siela\, kuri laikosi visiško pasninko Ekadašio dieną\, pasiekia šimtą kartų daugiau nuopelnų nei tas\, kuris atlieka Ašvamedha-jagją (arklio auką). Tas\, kuris vos vieną kartą pasilaiko Ekadašio\, uždirba dešimt kartų daugiau nuopelnų nei žmogus\, kuris labdarai padovanoja tūkstantį karvių Vedas išstudijavusiam brahmanui. \nAsmuo\, pamaitinęs vos vieną brahmačarį\, uždirba dešimt kartų daugiau nuopelnų nei tas\, kuris maitina dešimt gerų brahmanų savo namuose. Tačiau tūkstantį kartų daugiau nuopelnų nei uždirbama pamaitinus brahmačarį\, pasiekiama dovanojant žemę vargstančiam ir garbingam brahmanui. O dar tūkstantį kartų daugiau uždirbama jaunam\, gerai išsilavinusiam\, atsakingam vyrui dovanojant merginą. Dar dešimt kartų naudingiau už tai yra tinkamai ugdyti vaikus dvasiniame kelyje\, nesitikint jokio atlygio. Dar dešimt kartų geriau nei tai yra maisto grūdų aukojimas alkanam. Iš tiesų\, labdaros dovanojimas tiems\, kuriems jos reikia\, yra geriausia auka iš visų\, ir niekada nebuvo ir nebus geresnės labdaros už šią. O Kunti sūnau\, visi danguje esantys protėviai ir pusdieviai labai patenkinti\, kai labdarai dovanojame grūdus. Tačiau nuopelnai\, kuriuos žmogus įgyja laikydamasis visiško pasninko Ekadašio metu\, išvis neišmatuojami. O Ardžuna\, geriausias iš Kuru\, galingas šio pasninko poveikis neįsivaizduojamas net pusdieviams\, o pusę šio nuopelno pasiekia tas\, kuris valgo tik vakarienę Ekadašio dieną. \nTodėl Viešpaties Hari dieną reikia pasninkauti ir valgyti tik vieną kartą vidurdienį\, susilaikant nuo grūdų ir pupelių\, arba pilnai pasninkauti. Piligrimystės vietų lankymas\, labdara ir ugnies aukojimai reikšmingi tik iki tol\, kol ateina Ekadašio diena. Todėl kiekvienas\, kuris bijo materialios egzistencijos kančių\, turėtų laikytis Ekadašio. Ekadašio metu negalima gerti vandens iš kriauklės\, žudyti gyvų būtybių\, tokių kaip žuvys ar kiaulės\, ar valgyti kokių nors grūdų ar pupelių. Aš aprašiau tau\, Ardžuna\, geriausius pasninko būdus\, kaip tu ir klausei manęs.” \nArdžuna tada paklausė: „O Viešpatie\, pasak Tavęs\, tūkstantis Vedų aukų neprilygsta net vienam Ekadašio pasninkui. Kaip taip gali būti? Kaip Ekadašis tapo geriausia iš visų dienų?” \nViešpats Šri Krišna atsakė: „Aš tau papasakosiu\, kodėl Ekadašis yra labiausiai apvalantis iš visų dienų. Satja jugoje kartą gyveno ypatingai baisus demonas\, vardu Mura. Visada labai piktas\, jis gąsdino visus pusdievius\, net Indrą. Dangaus karalius\, Vivasvanas\, saulės dievas\, aštuoni Vasai\, Viešpats Brahma\, Vaju\, vėjo dievas\, ir Agnis\, ugnies dievas. Savo siaubinga galia jis pavergė juos visus. \nTada Viešpats Indra priėjo prie Viešpaties Šivos ir pasakė: „Mes visi nukritome iš savo planetų ir dabar bejėgiškai klaidžiojame žemėje. Viešpatie\, kaip galime rasti palengvėjimą nuo šio vargo? Koks bus mūsų\, pusdievių\, likimas?” Viešpats Šiva atsakė: „O geriausias iš pusdievių\, eik į tą vietą\, kur gyvena Viešpats Višnu\, Garudos raitelis. Jis yra Džaganatha\, visų visatų šeimininkas. Jis yra pasišventęs apsaugoti visas Jam atsidavusias sielas“. \nViešpats Krišna tęsė: „O Ardžuna\, turtų laimėtojau\, po to\, kai Viešpats Indra išgirdo šiuos Viešpaties Šivos žodžius\, jis su visais pusdieviais nukeliavo į vietą\, kur ilsėjosi Viešpats Džaganatha\, visatos Viešpats\, visų sielų gynėjas. Matydami Viešpatį miegantį ant vandens\, pusdieviai suglaudėmsavo delnus ir\, vadovaujami Indros\, sukalbėjo šias maldas: „Aukščiausia Dievo Asmenybe\, nusilenkimai Tau. O viešpačių Viešpatie\, Tu\, kurį šlovina svarbiausieji pusdieviai\, o visų demonų prieše\, o lotoso akimis Viešpatie\, o Madhusūdhana (Madhu demono žudike)\, prašau\, saugoki mus. Bijodami demono Muros\, mes\, pusdieviai\, atėjome pas Tave prašyti prieglobsčio. O Džaganatha\, Tu esi visko variklis ir visko kūrėjas. Tu esi visų visatų motina ir tėvas. Tu esi visko kūrėjas\, prižiūrėtojas ir naikintojas. Tu esi aukščiausias visų pusdievių pagalbininkas\, ir Tu vienas gali atnešti jiems ramybę\, Tu vienas esi žemė\, dangus ir visuotinis geradarys. Tu esi Šiva\, Brahma\, taip pat Višnu\, trijų pasaulių prižiūrėtojas. Tu esi saulės\, mėnulio ir ugnies dievai. Esi skaidrus sviestas\, auka\, šventa ugnis\, mantros\, ritualai\, kunigai ir tylus džapos kartojimas. Tu esi pati auka\, jos rėmėjas ir jos rezultatais besimėgaujantis Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Niekas šiuose trijuose pasauliuose\, nei judančios\, nei nejudančios būtybės\, negali egzistuoti nepriklausomai nuo Tavęs. O Aukščiausiasis Viešpatie\, viešpačių Viešpatie\, Tu esi globėjas tų\, kurie priima Tavo prieglobstį. O aukščiausiasis mistike\, baigščiųjų prieglobsti\, prašau išgelbėk ir saugok mus. Mes\, pusdieviai\, buvome nugalėti demonų ir taip buvome išvyti iš dangaus karalystės. Netekę savo pozicijų\, visatos Viešpatie\, dabar klajojame po šią žemiškąją planetą.” \nViešpats Krišna tęsė: „Išklausęs Indrą ir kitus pusdievius\, Šri Višnu\, Aukščiausiasis Dievo Asmuo\, atsakė: „Koks demonas turi tokias dideles galias\, kad sugebėjo nugalėti visus pusdievius? Koks jo vardas ir kur jis gyvena? Kur jis semiasi jėgų ir prieglosčio? Pasakyk man viską\, o Indra\, ir nebijok.” \nViešpats Indra atsakė: „Aukščiausiasis Dieve\, o viešpačių Viešpatie\, o Tu\, kuris nugali baimę savo tyrų bhaktų širdyse\, o Tu\, kuris toks maloningas savo ištikimiems tarnams\, kažkada gyveno galingas Brahmų dinastijos demonas\, kurio vardas buvo Nadijangha. Jis buvo nepaprastai baisus ir visiškai pasišventęs pusdievių naikinimui\, ir jam gimė liūdnai pagarsėjęs sūnus\, vardu Mura. \nDidžioji Muros sostinė yra Čandravatis. Iš tos bazės siaubingai piktas ir galingas Muros demonas užkariavo visą pasaulį ir visus tas žemes valdžiusius pusdievius išvijo iš dangaus karalystės. Jis perėmė dangaus karaliaus Indros\, Agni\, ugnies dievo\, Jamos\, mirties valdovo\,  Vaju\, vėjo dievo\, Išos\, arba Viešpats Šivos\, Somos\, mėnulio dievo\, Nairčio\, krypčių valdovo\, bei Pasio\, arba Varunos\, vandens dievo\, vaidmenis. Jis taip pat pradėjo skleisti šviesą vietoj saulės dievo ir pasivertė debesimis. Pusdieviams jo nugalėti neįmanoma. O Viešpatie Višnu\, prašau\, nužudyk šį demoną ir atnešk pusdieviams pergalę.“ \nIšgirdęs šiuos Indros žodžius\, Viešpats Džanardana labai supyko ir pasakė: „O galingieji pusdieviai\, dabar visi kartu galite žengti į Muros sostinę Čandravatį.” \nKai Mura pamatė pusdievius\, dauguma demonų pradėjo labai garsiai riaumoti kartu su daugybe tūkstančių kitų demonų\, kurie visi laikė puikiai spindinčius ginklus. Galingi ginkluoti demonai smogė pusdieviams\, kurie pradėjo trauktis iš mūšio lauko visomis dešimčia krypčių. Matydami mūšio lauke esantį Aukščiausiąjį Viešpatį Hrsikešą\, juslių valdovą\, įsiutę demonai su įvairiais ginklais rankose puolė prie Jo. Kol jie puolė Viešpatį\, laikantį kardą\, diską ir skeptrą\, Jis iš karto pervėrė visas jų galūnes savo aštriomis\, nuodingomis strėlėmis\, todėl nuo Viešpaties rankos mirė daug šimtų demonų. \nPagaliau vyriausiasis demonas Mura pradėjo kovoti su Viešpačiu. Mura panaudojo savo mistinę galią\, kad Aukščiausiojo Viešpaties Hiršikesos ginklus paverstų nenaudingais. Iš tiesų\, demonui ginklai atrodė kaip gėlės\, beriamos ant Jo. Kai Viešpats nenugalėjo demono net įvairiais ginklais – nei tais\, kurie mėtomi\, nei tais\, kurie laikomi – Jis pradėjo kovoti plikomis rankomis\, kurios buvo tvirtos kaip geležiniai pagaliai. Viešpats grūmėsi su Mura tūkstantį dangiškų metų ir tada\, matyt\, pavargęs\, išvyko į Badarikašramą. Ten Viešpats Jogešvara\, didžiausias iš visų jogų\, visatos Viešpats\, įėjo į labai gražią olą\, pavadintą Himavati\, pailsėti. O Dhanandžaja\, turtų nugalėtojau\, tas urvas buvo devyniasdešimt šešių mylių skersmens ir turėjo tik vieną įėjimą. Nuėjau ten iš baimės ir taip pat pamiegoti. Dėl to nėra jokių abejonių\, Pandu sūnau\, nes didžioji kova mane labai išvargino. Demonas sekė Mane į tą olą ir pamatęs Mane miegantį\, savo širdyje pradėjo galvoti: „Šiandien aš nužudysiu šį visų demonų žudiką\, Hari.” \nKol nedorai nusiteikęs Mura kūrė tokius planus\, iš Mano kūno pasirodė jauna mergina\, kurios veido spalva buvo labai šviesi. O Pandu sūnau\, Mura pamatė\, kad ji yra aprūpinta įvairiais nuostabiais ginklais ir yra pasirengusi kautis. Tos merginos iššauktas mūšiui\, Mura pasiruošė ir tada kovojo su ja\, bet jis labai nustebo\, kai pamatė\, kad ji kovojo su juo be paliovos. Demonų karalius tada pasakė: „Kas sukūrė šią piktą\, bauginančią merginą\, kuri taip stipriai kovoja su manimi\, tarsi mane kertantis perkūnas?” Tai pasakęs demonas toliau kovojo su mergina. \nStaiga ta švytinti deivė sudaužė visus Muros ginklus ir akimirksniu atėmė iš jo vežimą. Jis plikomis rankomis bėgo link jos\, bet pamačiusi jį ateinantį\, ji rūsčiai nukirto jam galvą. Taip demonas iš karto krito ant žemės ir nuėjo į Jamaradžos buveinę. Likusieji Viešpaties priešai iš baimės ir bejėgiškumo pateko į žemutinį Patalos regioną. \nTada Aukščiausiasis Viešpats pabudo ir pamatė prieš Jį mirusį demoną ir mergaitę\, besilenkiančią jam suglaustais delnais. Jo veidas išreiškė nuostabą\, visatos Viešpats pasakė: „Kas nužudė šį piktąjį demoną? Jis nesunkiai nugalėjo visus pusdievius\, Gandharvus ir net patį Indrą kartu su jo kompanionais marutais\, taip pat įveikė Nagas (gyvates)\, žemųjų planetų valdovus. Jis netgi nugalėjo Mane\, priversdamas Mane iš baimės pasislėpti šiame urve. Kas taip gailestingai mane apsaugojo\, kai pabėgau iš mūšio lauko ir nuėjau miegoti šiame urve?” \nMergelė atsakė: „Tai aš nužudžiau šį demoną\, pasirodžiusį iš Tavo transcendentinio kūno. Iš tiesų\, Viešpatie Hari\, pamatęs Tave miegantį\, jis norėjo Tave nužudyti. Supratusi šio niekšo ketinimą\, trijų pasaulių pakrašty aš nužudžiau piktąjį niekšą ir taip išlaisvinau visus pusdievius iš baimės. Aš esu Tavo didžioji maha-šakti\, Tavo vidinė galia\, kuri skleidžia baimę į visų tavo priešų širdis. Aš nužudžiau šį visuotinai bauginantį demoną\, kad apsaugočiau tris pasaulius. Pasakyk man\, kodėl nustebai\, Viešpatie\, pamatęs\, kad šis demonas buvo nužudytas.“ Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: „O\, nenuodėmingoji\, aš labai patenkintas matydamas\, kad būtent tu nužudei šį demonų karalių. Tokiu būdu tu padarei pusdievius laimingus\, klestinčius ir kupinus palaimos. Tu patenkinai visus pusdievius trijuose pasauliuose\, todėl aš tavimi labai patenkintas. Prašyk bet kokio palaiminimo\, ko tik nori\, o palankioji. Neabejotinai duosiu tau net tai\, kas tarp pusdievių labai reta.” \nMergelė tarė: „O Viešpatie\, jei esi manimi patenkintas ir nori man suteikti palaiminimą\, tai duok man galios išvaduoti iš didžiausių nuodėmių tą žmogų\, kuris šiandien pasninkauja. Suteiki pusę tų nuopelnų tam\, kas šią dieną valgo tik vakare (susilaikęs nuo grūdų ir pupelių)\, o pusę šio pamaldžios aukos teuždirbs tas\, kuris valgo tik vidurdienį. Pasninkavęs Tavo pasirodymo dieną su sutramdytomis juslėmis\, eis į Viešpaties Višnu buveinę už milijardo kalpų po to\, kai pasimėgaus visokiais malonumais šiame pasaulyje. Tai yra palaiminimas\, kurį noriu gauti iš Tavo gailestingumo\, mano Viešpatie\, Viešpatie Janardana\, nesvarbu\, ar žmogus laikosi visiško pasninko\, ar valgo tik vakare\, ar valgo tik vidurdienį\, prašau\, suteik jam religingumą\, turtus ir pagaliau išsivadavimą.” \nAukščiausiasis Dievo Asmuo pasakė: „O palankiausioji ponia\, ko prašei\, bus įvykdyta. Visi Mano bhaktai šiame pasaulyje tikrai pasninkaus šią dieną ir taip išgarsės trijuose pasauliuose\, ir pagaliau ateis ir pasiliks su Manimi Mano buveinėje. Kadangi tu\, Mano transcendentinė galia\, pasirodei vienuoliktą dylančio mėnulio dieną\, tegul tavo vardas bus Ekadaši. Jei žmogus pasninkauja Ekadašio dieną\, aš sudeginsiu visas jo nuodėmes ir padovanosiu jam savo transcendentinę buveinę. Tai yra man brangiausios pilnėjančio ir dylančio mėnulio dienos: Tritija (trečia diena)\, Aštamis (aštunta diena)\, Navamis (devinta diena)\, Čaturdašis (keturioliktoji diena) ir ypač Ekadašis (vienuoliktoji diena). \nNuopelnas\, kurį žmogus pasiekia pasninkaudamas per Ekadašį\, yra didesnis nei tas\, kuris pasiekiamas laikantis bet kokio kito pasninko ar vykstant į piligriminę vietą\, ir netgi didesnis už tą\, kuris pasiekiamas dovanojant labdarą brahmanams. Tvirtai sakau tau\, kad tai tiesa.” \nTaip palaiminęs mergaitę\, Aukščiausiasis Viešpats staiga dingo. Nuo to laiko Ekadašio diena tapo labiausiai nusipelniusia ir garsiausia visoje visatoje. O Ardžuna\, jei žmogus griežtai laikosi Ekadašio\, Aš nužudysiu visus jo priešus ir suteikiu jam aukščiausią tikslą. Iš tiesų\, jei žmogus laikosi šio didingo Ekadašio pasninko kokiu nors nustatytu būdu\, Aš pašalinu visas kliūtis jo dvasinei pažangai ir suteikiu jam gyvenimo tobulumą. \nTaigi\, o Prithos sūnau\, aš tau aprašiau Ekadašio kilmę. Ši diena amžinai pašalina visas nuodėmes. Iš tiesų\, tai yra pelningiausia diena\, naikinti visas nuodėmes ir galinti suteikti visas tobulumo atmainas. Nereikėtų daryti skirtumo tarp pilnėjančio ir dylančio mėnulio Ekadašių – reikia laikytis jų abiejų\, o Partha\, ir jų nereikia atskirti nuo Maha-Dvadašio. Kiekvienas\, kuris pasninkauja Ekadašio dieną\, turėtų pripažinti\, kad tarp šių dviejų Ekadašių nėra jokio skirtumo\, nes jie susideda iš tų pačių tithi. \nKas pilnai pasninkauja per Ekadašį\, laikydamasis taisyklių ir nuostatų\, pasieks aukščiausią Viešpaties Višnu\, kuris joja ant Garudos\, buveinę. Tie yra šlovingi\, kurie atsiduoda Viešpačiui Višnu ir praleidžia visą savo gyvenimą studijuodami Ekadašio šlovę\, pasižada nieko nevalgyti per Ekadaši\, o valgyti tik kitą dieną\, pasiekia tokius pat nuopelnus\, kaip ir atliekantys žirgo aukojimus. \nPer Dvadašį\, kitą dieną po Ekadašio\, reikia melstis: „O Pundarikakša\, lotosaki Viešpatie\, dabar aš valgysiu. Prašau\, suteik man savo prieglobstį.” Tai pasakęs\, išmintingas bhaktas turėtų paaukoti gėlių ir vandens prie Viešpaties lotoso pėdų ir pakviesti Viešpatį valgyti tris kartus pakartojęs aštuonių skiemenų mantrą. Jei bhaktas nori gauti pasninko vaisių\, tada jis turėtų gerti vandenį\, paimtą iš pašventinto indo\, kuriame jis aukodavo vandenį prie Viešpaties lotoso pėdų. \nDvadašio dieną reikia vengti miego dienos metu\, valgymo svetimuose namuose\, valgymo daugiau nei vieną kartą\, lytinių santykių\, medaus valgymo\, valgymo iš metalinės lėkštės\, urad-dalo vartojimo bei kūno tepimo aliejumi. Bhaktas turėtų atsisakyti šių aštuonių dalykų Dvadašio metu. Jei tą dieną jis nori pasikalbėti su neliečiamuoju\, jis turi apsivalyti suvalgęs Tulasi lapelį arba amalakio vaisių. O geriausias iš karalių\, nuo Ekadašio vidurdienio iki Dvadasio aušros\, žmogus turėtų maudytis\, garbinti Viešpatį ir atlikti atsidavimo veiklą\, įskaitant labdarą ir ugnies aukų atlikimą. Jei žmogus atsiduria sunkioje situacijoje ir negali tinkamai nutraukti Ekadašio pasninko Dvadašio dieną\, jį galima nutraukti išgėrus vandens\, o vėliau vėl gali valgyti. \nViešpaties Višnu bhaktas\, kuris dieną ir naktį klausosi šių palankių temų apie Viešpatį iš kito atsidavusiojo lūpų\, bus pakylėtas į Viešpaties planetą ir gyvens ten dešimt milijonų kalpų. Ir tas\, kuris išgirsta nors vieną sakinį apie Ekadašio šlovę\, yra išlaisvinamas nuo reakcijų už tokias nuodėmes kaip brahmano nužudymas. Dėl to nėra jokių abejonių. Visą amžinybę nebus geresnio būdo garbinti Viešpatį Višnu nei pasninkavimas Ekadašio dieną.” \nTaip baigiasi pasakojimas apie Margaširša-krišna Ekadašio arba Utpana Ekadašio šlovę iš „Bhavišja-utara Puranos”.
URL:http://www.gokula.lt/renginys/utpana-ekadasis-2/
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:http://www.gokula.lt/wp-content/uploads/2022/04/default.jpg
END:VEVENT
END:VCALENDAR