BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//Naujoji Gokula - ECPv6.6.4//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-WR-CALNAME:Naujoji Gokula
X-ORIGINAL-URL:http://www.gokula.lt
X-WR-CALDESC:Naujoji Gokula renginiai
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Helsinki
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20260329T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20261025T010000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;VALUE=DATE:20261205
DTEND;VALUE=DATE:20261206
DTSTAMP:20261019T015826
CREATED:20251127T150607Z
LAST-MODIFIED:20251127T150607Z
UID:3485-1796428800-1796515199@www.gokula.lt
SUMMARY:Utpana Ekadašis
DESCRIPTION:Suta Gosvamis pasakė: „O mokytieji brahmanai\, kažkada Viešpats Šri Krišna\, Aukščiausiasis Dievo Asmuo\, paaiškino palankią Šri Ekadašio šlovę ir taisykles bei nuostatas\, reglamentuojančias kiekvieną pasninko laikymąsi tą šventą dieną. O geriausi brahmanai\, kad ir kas būtų išgirsta apie šių šventų pasninkų kilmę ir šlovę Ekadašio dienomis\, po to\, kai mėgavosi daugybe įvairių laimės šiame materialiame pasaulyje\, eina tiesiai į Viešpaties Višnu buveinę.\nArdžuna\, Prithajos sūnus\, paklausė Viešpaties: „O\, Džanardana\, kokia yra visiško pasninko\, valgymo tik vakarienės arba valgymo tik vieną kartą per vidurdienį Ekadašio dieną\, nauda ir kokios taisyklės\, kaip laikytis įvairių Ekadašio dienų? Prašau visa tai man papasakoti“. \n„Aukščiausiasis Viešpats Krišna atsakė: „O\, Ardžuna\, žiemos pradžioje (šiauriniame pusrutulyje)\, Ekadašio\, kuris įvyksta tamsiomis Margaširšos mėnesio (lapkričio–gruodžio mėn.) savaitėmis\, pasninko labai palanku pradėti laikytis naujam bhaktui. Dašamio dieną\, dieną prieš Ekadašį\, toks bhaktas turi gerai išsivalyti dantis. Tada aštuntojoje Dašamio dienos dalyje\, prieš pat nusileidžiant Saulei\, jis turėtų valgyti vakarienę. \nKitą rytą bhaktas turi duoti įžadą laikytis pasninko\, vadovaujantis taisyklėmis ir nuostatomis. Vidurdienį jis turėtų tinkamai išsimaudyti upėje\, ežere ar mažame tvenkinyje. Maudymasis upėje yra labiausiai apvalantis dalykas\, ežeras apvalo kiek mažiau\, o maudymasis mažame tvenkinyje – mažiausiai apvalantis. Jei nepasiekiama nei upė\, nei ežeras\, nei tvenkinys\, bhaktas gali išsimaudyti šulinio vandeniu. \nBhaktas turėtų giedoti šią maldą su Motinos Žemės vardais: „O Ašvakrante! O Rathakrante! O Višnukrante! O Vasundhare! O Mritike! O Motina Žeme! Maloniai pašalinki visas nuodėmes\, kurias sukaupiau per daugelį praeitų gyvenimų\, kad galėčiau patekti į šventą Aukščiausiojo Viešpaties buveinę.” Giedodamas\, bhaktas turėtų išsitepti savo kūną purvu. Pasninko dieną bhaktas turėtų nekalbėti su tais\, kurie puolė iš savo religinių pareigų\, su šunų valgytojais\, vagimis ar veidmainiais. Jis taip pat turėtų vengti kalbėtis su šmeižikais; su tais\, kurie piktžodžiauja prieš pusdievius\, Vedų literatūrą ar brahmanus; arba su bet kokiomis kitomis nedoromis asmenybėmis\, pavyzdžiui\, turinčiais lytinių santykių su uždraustomis moterimis\, su tais\, kurie yra žinomi grobikai\, arba tais\, kurie apiplešia šventyklas. Jei su tokiu žmogumi kalba ar net mato jį per Ekadašį\, bhaktas turi apsivalyti žiūrėdamas tiesiai į saulę. \nTuomet bhaktas turėtų pagarbiai garbinti Viešpatį Govindą aukščiausios klasės maistu\, gėlėmis ir t.t. Savo namuose jis turėtų paaukoti Viešpačiui ugnelę tyro atsidavimo sąmone. Jis taip pat turėtų vengti miego dienos metu ir visiškai susilaikyti nuo lytinių santykių. Pasninkaudamas nuo bet kokio maisto ir vandens\, jis visą naktį turi džiaugsmingai giedoti Viešpaties šlovę ir groti muzikos instrumentais Jo malonumui. Visą naktį nemiegojęs tyra sąmone garbintojas turėtų dovanoti labdarą kvalifikuotiems brahmanams ir jiems nuolankiai nusilenkti\, maldaudamas jų atleidimo už jo nusižengimus. \nTie\, kurie rimtai žiūri į atsidavimo tarnystę\, turėtų laikyti Ekadašius\, vykstančius tamsiuoju mėnesio metu\, tokiais pat gerais\, kaip ir tuos\, kurie vyksta šviesiosiomis savaitėmis. O karaliau\, niekada nereikėtų daryti skirtumo tarp šių dviejų Ekadašio rūšių. \nKlausykis\, kaip dabar nupasakosiu rezultatus\, gautus tokiu būdu laikantis Ekadašių. Nei nuopelnas\, kurį gauna išsimaudęs šventoje piligrimystės vietoje\, žinomoje kaip Sankhodhara\, kur Viešpats nužudė demoną Sankhasurą\, nei nuopelnas\, gaunamas tiesiogiai pamačius Viešpatį Gadadharą\, neprilygsta net vienai šešioliktajai nuopelnų\, gautų pasninkaujant Ekadašio dieną. Sakoma\, kad dovanojant labdarą pirmadienį\, kai pilnas mėnulis\, gaunami šimtą tūkstančių kartų didesni nei įprastos labdaros rezultatai. O\, turtų laimėtojau\, tas\, kuris dovanoja labdarą sankranti (lygiadienio) dieną\, pasiekia keturis šimtus tūkstančių kartų didesnį rezultatą nei įprasta. Tačiau paprasčiausiai pasninkaujant Ekadašio dieną pasiekiami visi šie palankūs rezultatai\, tokie pat kaip Kurukšetroje per saulės ar mėnulio užtemimą. Be to\, ištikima siela\, kuri laikosi visiško pasninko Ekadašio dieną\, pasiekia šimtą kartų daugiau nuopelnų nei tas\, kuris atlieka Ašvamedha-jagją (arklio auką). Tas\, kuris vos vieną kartą pasilaiko Ekadašio\, uždirba dešimt kartų daugiau nuopelnų nei žmogus\, kuris labdarai padovanoja tūkstantį karvių Vedas išstudijavusiam brahmanui. \nAsmuo\, pamaitinęs vos vieną brahmačarį\, uždirba dešimt kartų daugiau nuopelnų nei tas\, kuris maitina dešimt gerų brahmanų savo namuose. Tačiau tūkstantį kartų daugiau nuopelnų nei uždirbama pamaitinus brahmačarį\, pasiekiama dovanojant žemę vargstančiam ir garbingam brahmanui. O dar tūkstantį kartų daugiau uždirbama jaunam\, gerai išsilavinusiam\, atsakingam vyrui dovanojant merginą. Dar dešimt kartų naudingiau už tai yra tinkamai ugdyti vaikus dvasiniame kelyje\, nesitikint jokio atlygio. Dar dešimt kartų geriau nei tai yra maisto grūdų aukojimas alkanam. Iš tiesų\, labdaros dovanojimas tiems\, kuriems jos reikia\, yra geriausia auka iš visų\, ir niekada nebuvo ir nebus geresnės labdaros už šią. O Kunti sūnau\, visi danguje esantys protėviai ir pusdieviai labai patenkinti\, kai labdarai dovanojame grūdus. Tačiau nuopelnai\, kuriuos žmogus įgyja laikydamasis visiško pasninko Ekadašio metu\, išvis neišmatuojami. O Ardžuna\, geriausias iš Kuru\, galingas šio pasninko poveikis neįsivaizduojamas net pusdieviams\, o pusę šio nuopelno pasiekia tas\, kuris valgo tik vakarienę Ekadašio dieną. \nTodėl Viešpaties Hari dieną reikia pasninkauti ir valgyti tik vieną kartą vidurdienį\, susilaikant nuo grūdų ir pupelių\, arba pilnai pasninkauti. Piligrimystės vietų lankymas\, labdara ir ugnies aukojimai reikšmingi tik iki tol\, kol ateina Ekadašio diena. Todėl kiekvienas\, kuris bijo materialios egzistencijos kančių\, turėtų laikytis Ekadašio. Ekadašio metu negalima gerti vandens iš kriauklės\, žudyti gyvų būtybių\, tokių kaip žuvys ar kiaulės\, ar valgyti kokių nors grūdų ar pupelių. Aš aprašiau tau\, Ardžuna\, geriausius pasninko būdus\, kaip tu ir klausei manęs.” \nArdžuna tada paklausė: „O Viešpatie\, pasak Tavęs\, tūkstantis Vedų aukų neprilygsta net vienam Ekadašio pasninkui. Kaip taip gali būti? Kaip Ekadašis tapo geriausia iš visų dienų?” \nViešpats Šri Krišna atsakė: „Aš tau papasakosiu\, kodėl Ekadašis yra labiausiai apvalantis iš visų dienų. Satja jugoje kartą gyveno ypatingai baisus demonas\, vardu Mura. Visada labai piktas\, jis gąsdino visus pusdievius\, net Indrą. Dangaus karalius\, Vivasvanas\, saulės dievas\, aštuoni Vasai\, Viešpats Brahma\, Vaju\, vėjo dievas\, ir Agnis\, ugnies dievas. Savo siaubinga galia jis pavergė juos visus. \nTada Viešpats Indra priėjo prie Viešpaties Šivos ir pasakė: „Mes visi nukritome iš savo planetų ir dabar bejėgiškai klaidžiojame žemėje. Viešpatie\, kaip galime rasti palengvėjimą nuo šio vargo? Koks bus mūsų\, pusdievių\, likimas?” Viešpats Šiva atsakė: „O geriausias iš pusdievių\, eik į tą vietą\, kur gyvena Viešpats Višnu\, Garudos raitelis. Jis yra Džaganatha\, visų visatų šeimininkas. Jis yra pasišventęs apsaugoti visas Jam atsidavusias sielas“. \nViešpats Krišna tęsė: „O Ardžuna\, turtų laimėtojau\, po to\, kai Viešpats Indra išgirdo šiuos Viešpaties Šivos žodžius\, jis su visais pusdieviais nukeliavo į vietą\, kur ilsėjosi Viešpats Džaganatha\, visatos Viešpats\, visų sielų gynėjas. Matydami Viešpatį miegantį ant vandens\, pusdieviai suglaudėmsavo delnus ir\, vadovaujami Indros\, sukalbėjo šias maldas: „Aukščiausia Dievo Asmenybe\, nusilenkimai Tau. O viešpačių Viešpatie\, Tu\, kurį šlovina svarbiausieji pusdieviai\, o visų demonų prieše\, o lotoso akimis Viešpatie\, o Madhusūdhana (Madhu demono žudike)\, prašau\, saugoki mus. Bijodami demono Muros\, mes\, pusdieviai\, atėjome pas Tave prašyti prieglobsčio. O Džaganatha\, Tu esi visko variklis ir visko kūrėjas. Tu esi visų visatų motina ir tėvas. Tu esi visko kūrėjas\, prižiūrėtojas ir naikintojas. Tu esi aukščiausias visų pusdievių pagalbininkas\, ir Tu vienas gali atnešti jiems ramybę\, Tu vienas esi žemė\, dangus ir visuotinis geradarys. Tu esi Šiva\, Brahma\, taip pat Višnu\, trijų pasaulių prižiūrėtojas. Tu esi saulės\, mėnulio ir ugnies dievai. Esi skaidrus sviestas\, auka\, šventa ugnis\, mantros\, ritualai\, kunigai ir tylus džapos kartojimas. Tu esi pati auka\, jos rėmėjas ir jos rezultatais besimėgaujantis Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Niekas šiuose trijuose pasauliuose\, nei judančios\, nei nejudančios būtybės\, negali egzistuoti nepriklausomai nuo Tavęs. O Aukščiausiasis Viešpatie\, viešpačių Viešpatie\, Tu esi globėjas tų\, kurie priima Tavo prieglobstį. O aukščiausiasis mistike\, baigščiųjų prieglobsti\, prašau išgelbėk ir saugok mus. Mes\, pusdieviai\, buvome nugalėti demonų ir taip buvome išvyti iš dangaus karalystės. Netekę savo pozicijų\, visatos Viešpatie\, dabar klajojame po šią žemiškąją planetą.” \nViešpats Krišna tęsė: „Išklausęs Indrą ir kitus pusdievius\, Šri Višnu\, Aukščiausiasis Dievo Asmuo\, atsakė: „Koks demonas turi tokias dideles galias\, kad sugebėjo nugalėti visus pusdievius? Koks jo vardas ir kur jis gyvena? Kur jis semiasi jėgų ir prieglosčio? Pasakyk man viską\, o Indra\, ir nebijok.” \nViešpats Indra atsakė: „Aukščiausiasis Dieve\, o viešpačių Viešpatie\, o Tu\, kuris nugali baimę savo tyrų bhaktų širdyse\, o Tu\, kuris toks maloningas savo ištikimiems tarnams\, kažkada gyveno galingas Brahmų dinastijos demonas\, kurio vardas buvo Nadijangha. Jis buvo nepaprastai baisus ir visiškai pasišventęs pusdievių naikinimui\, ir jam gimė liūdnai pagarsėjęs sūnus\, vardu Mura. \nDidžioji Muros sostinė yra Čandravatis. Iš tos bazės siaubingai piktas ir galingas Muros demonas užkariavo visą pasaulį ir visus tas žemes valdžiusius pusdievius išvijo iš dangaus karalystės. Jis perėmė dangaus karaliaus Indros\, Agni\, ugnies dievo\, Jamos\, mirties valdovo\,  Vaju\, vėjo dievo\, Išos\, arba Viešpats Šivos\, Somos\, mėnulio dievo\, Nairčio\, krypčių valdovo\, bei Pasio\, arba Varunos\, vandens dievo\, vaidmenis. Jis taip pat pradėjo skleisti šviesą vietoj saulės dievo ir pasivertė debesimis. Pusdieviams jo nugalėti neįmanoma. O Viešpatie Višnu\, prašau\, nužudyk šį demoną ir atnešk pusdieviams pergalę.“ \nIšgirdęs šiuos Indros žodžius\, Viešpats Džanardana labai supyko ir pasakė: „O galingieji pusdieviai\, dabar visi kartu galite žengti į Muros sostinę Čandravatį.” \nKai Mura pamatė pusdievius\, dauguma demonų pradėjo labai garsiai riaumoti kartu su daugybe tūkstančių kitų demonų\, kurie visi laikė puikiai spindinčius ginklus. Galingi ginkluoti demonai smogė pusdieviams\, kurie pradėjo trauktis iš mūšio lauko visomis dešimčia krypčių. Matydami mūšio lauke esantį Aukščiausiąjį Viešpatį Hrsikešą\, juslių valdovą\, įsiutę demonai su įvairiais ginklais rankose puolė prie Jo. Kol jie puolė Viešpatį\, laikantį kardą\, diską ir skeptrą\, Jis iš karto pervėrė visas jų galūnes savo aštriomis\, nuodingomis strėlėmis\, todėl nuo Viešpaties rankos mirė daug šimtų demonų. \nPagaliau vyriausiasis demonas Mura pradėjo kovoti su Viešpačiu. Mura panaudojo savo mistinę galią\, kad Aukščiausiojo Viešpaties Hiršikesos ginklus paverstų nenaudingais. Iš tiesų\, demonui ginklai atrodė kaip gėlės\, beriamos ant Jo. Kai Viešpats nenugalėjo demono net įvairiais ginklais – nei tais\, kurie mėtomi\, nei tais\, kurie laikomi – Jis pradėjo kovoti plikomis rankomis\, kurios buvo tvirtos kaip geležiniai pagaliai. Viešpats grūmėsi su Mura tūkstantį dangiškų metų ir tada\, matyt\, pavargęs\, išvyko į Badarikašramą. Ten Viešpats Jogešvara\, didžiausias iš visų jogų\, visatos Viešpats\, įėjo į labai gražią olą\, pavadintą Himavati\, pailsėti. O Dhanandžaja\, turtų nugalėtojau\, tas urvas buvo devyniasdešimt šešių mylių skersmens ir turėjo tik vieną įėjimą. Nuėjau ten iš baimės ir taip pat pamiegoti. Dėl to nėra jokių abejonių\, Pandu sūnau\, nes didžioji kova mane labai išvargino. Demonas sekė Mane į tą olą ir pamatęs Mane miegantį\, savo širdyje pradėjo galvoti: „Šiandien aš nužudysiu šį visų demonų žudiką\, Hari.” \nKol nedorai nusiteikęs Mura kūrė tokius planus\, iš Mano kūno pasirodė jauna mergina\, kurios veido spalva buvo labai šviesi. O Pandu sūnau\, Mura pamatė\, kad ji yra aprūpinta įvairiais nuostabiais ginklais ir yra pasirengusi kautis. Tos merginos iššauktas mūšiui\, Mura pasiruošė ir tada kovojo su ja\, bet jis labai nustebo\, kai pamatė\, kad ji kovojo su juo be paliovos. Demonų karalius tada pasakė: „Kas sukūrė šią piktą\, bauginančią merginą\, kuri taip stipriai kovoja su manimi\, tarsi mane kertantis perkūnas?” Tai pasakęs demonas toliau kovojo su mergina. \nStaiga ta švytinti deivė sudaužė visus Muros ginklus ir akimirksniu atėmė iš jo vežimą. Jis plikomis rankomis bėgo link jos\, bet pamačiusi jį ateinantį\, ji rūsčiai nukirto jam galvą. Taip demonas iš karto krito ant žemės ir nuėjo į Jamaradžos buveinę. Likusieji Viešpaties priešai iš baimės ir bejėgiškumo pateko į žemutinį Patalos regioną. \nTada Aukščiausiasis Viešpats pabudo ir pamatė prieš Jį mirusį demoną ir mergaitę\, besilenkiančią jam suglaustais delnais. Jo veidas išreiškė nuostabą\, visatos Viešpats pasakė: „Kas nužudė šį piktąjį demoną? Jis nesunkiai nugalėjo visus pusdievius\, Gandharvus ir net patį Indrą kartu su jo kompanionais marutais\, taip pat įveikė Nagas (gyvates)\, žemųjų planetų valdovus. Jis netgi nugalėjo Mane\, priversdamas Mane iš baimės pasislėpti šiame urve. Kas taip gailestingai mane apsaugojo\, kai pabėgau iš mūšio lauko ir nuėjau miegoti šiame urve?” \nMergelė atsakė: „Tai aš nužudžiau šį demoną\, pasirodžiusį iš Tavo transcendentinio kūno. Iš tiesų\, Viešpatie Hari\, pamatęs Tave miegantį\, jis norėjo Tave nužudyti. Supratusi šio niekšo ketinimą\, trijų pasaulių pakrašty aš nužudžiau piktąjį niekšą ir taip išlaisvinau visus pusdievius iš baimės. Aš esu Tavo didžioji maha-šakti\, Tavo vidinė galia\, kuri skleidžia baimę į visų tavo priešų širdis. Aš nužudžiau šį visuotinai bauginantį demoną\, kad apsaugočiau tris pasaulius. Pasakyk man\, kodėl nustebai\, Viešpatie\, pamatęs\, kad šis demonas buvo nužudytas.“ Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: „O\, nenuodėmingoji\, aš labai patenkintas matydamas\, kad būtent tu nužudei šį demonų karalių. Tokiu būdu tu padarei pusdievius laimingus\, klestinčius ir kupinus palaimos. Tu patenkinai visus pusdievius trijuose pasauliuose\, todėl aš tavimi labai patenkintas. Prašyk bet kokio palaiminimo\, ko tik nori\, o palankioji. Neabejotinai duosiu tau net tai\, kas tarp pusdievių labai reta.” \nMergelė tarė: „O Viešpatie\, jei esi manimi patenkintas ir nori man suteikti palaiminimą\, tai duok man galios išvaduoti iš didžiausių nuodėmių tą žmogų\, kuris šiandien pasninkauja. Suteiki pusę tų nuopelnų tam\, kas šią dieną valgo tik vakare (susilaikęs nuo grūdų ir pupelių)\, o pusę šio pamaldžios aukos teuždirbs tas\, kuris valgo tik vidurdienį. Pasninkavęs Tavo pasirodymo dieną su sutramdytomis juslėmis\, eis į Viešpaties Višnu buveinę už milijardo kalpų po to\, kai pasimėgaus visokiais malonumais šiame pasaulyje. Tai yra palaiminimas\, kurį noriu gauti iš Tavo gailestingumo\, mano Viešpatie\, Viešpatie Janardana\, nesvarbu\, ar žmogus laikosi visiško pasninko\, ar valgo tik vakare\, ar valgo tik vidurdienį\, prašau\, suteik jam religingumą\, turtus ir pagaliau išsivadavimą.” \nAukščiausiasis Dievo Asmuo pasakė: „O palankiausioji ponia\, ko prašei\, bus įvykdyta. Visi Mano bhaktai šiame pasaulyje tikrai pasninkaus šią dieną ir taip išgarsės trijuose pasauliuose\, ir pagaliau ateis ir pasiliks su Manimi Mano buveinėje. Kadangi tu\, Mano transcendentinė galia\, pasirodei vienuoliktą dylančio mėnulio dieną\, tegul tavo vardas bus Ekadaši. Jei žmogus pasninkauja Ekadašio dieną\, aš sudeginsiu visas jo nuodėmes ir padovanosiu jam savo transcendentinę buveinę. Tai yra man brangiausios pilnėjančio ir dylančio mėnulio dienos: Tritija (trečia diena)\, Aštamis (aštunta diena)\, Navamis (devinta diena)\, Čaturdašis (keturioliktoji diena) ir ypač Ekadašis (vienuoliktoji diena). \nNuopelnas\, kurį žmogus pasiekia pasninkaudamas per Ekadašį\, yra didesnis nei tas\, kuris pasiekiamas laikantis bet kokio kito pasninko ar vykstant į piligriminę vietą\, ir netgi didesnis už tą\, kuris pasiekiamas dovanojant labdarą brahmanams. Tvirtai sakau tau\, kad tai tiesa.” \nTaip palaiminęs mergaitę\, Aukščiausiasis Viešpats staiga dingo. Nuo to laiko Ekadašio diena tapo labiausiai nusipelniusia ir garsiausia visoje visatoje. O Ardžuna\, jei žmogus griežtai laikosi Ekadašio\, Aš nužudysiu visus jo priešus ir suteikiu jam aukščiausią tikslą. Iš tiesų\, jei žmogus laikosi šio didingo Ekadašio pasninko kokiu nors nustatytu būdu\, Aš pašalinu visas kliūtis jo dvasinei pažangai ir suteikiu jam gyvenimo tobulumą. \nTaigi\, o Prithos sūnau\, aš tau aprašiau Ekadašio kilmę. Ši diena amžinai pašalina visas nuodėmes. Iš tiesų\, tai yra pelningiausia diena\, naikinti visas nuodėmes ir galinti suteikti visas tobulumo atmainas. Nereikėtų daryti skirtumo tarp pilnėjančio ir dylančio mėnulio Ekadašių – reikia laikytis jų abiejų\, o Partha\, ir jų nereikia atskirti nuo Maha-Dvadašio. Kiekvienas\, kuris pasninkauja Ekadašio dieną\, turėtų pripažinti\, kad tarp šių dviejų Ekadašių nėra jokio skirtumo\, nes jie susideda iš tų pačių tithi. \nKas pilnai pasninkauja per Ekadašį\, laikydamasis taisyklių ir nuostatų\, pasieks aukščiausią Viešpaties Višnu\, kuris joja ant Garudos\, buveinę. Tie yra šlovingi\, kurie atsiduoda Viešpačiui Višnu ir praleidžia visą savo gyvenimą studijuodami Ekadašio šlovę\, pasižada nieko nevalgyti per Ekadaši\, o valgyti tik kitą dieną\, pasiekia tokius pat nuopelnus\, kaip ir atliekantys žirgo aukojimus. \nPer Dvadašį\, kitą dieną po Ekadašio\, reikia melstis: „O Pundarikakša\, lotosaki Viešpatie\, dabar aš valgysiu. Prašau\, suteik man savo prieglobstį.” Tai pasakęs\, išmintingas bhaktas turėtų paaukoti gėlių ir vandens prie Viešpaties lotoso pėdų ir pakviesti Viešpatį valgyti tris kartus pakartojęs aštuonių skiemenų mantrą. Jei bhaktas nori gauti pasninko vaisių\, tada jis turėtų gerti vandenį\, paimtą iš pašventinto indo\, kuriame jis aukodavo vandenį prie Viešpaties lotoso pėdų. \nDvadašio dieną reikia vengti miego dienos metu\, valgymo svetimuose namuose\, valgymo daugiau nei vieną kartą\, lytinių santykių\, medaus valgymo\, valgymo iš metalinės lėkštės\, urad-dalo vartojimo bei kūno tepimo aliejumi. Bhaktas turėtų atsisakyti šių aštuonių dalykų Dvadašio metu. Jei tą dieną jis nori pasikalbėti su neliečiamuoju\, jis turi apsivalyti suvalgęs Tulasi lapelį arba amalakio vaisių. O geriausias iš karalių\, nuo Ekadašio vidurdienio iki Dvadasio aušros\, žmogus turėtų maudytis\, garbinti Viešpatį ir atlikti atsidavimo veiklą\, įskaitant labdarą ir ugnies aukų atlikimą. Jei žmogus atsiduria sunkioje situacijoje ir negali tinkamai nutraukti Ekadašio pasninko Dvadašio dieną\, jį galima nutraukti išgėrus vandens\, o vėliau vėl gali valgyti. \nViešpaties Višnu bhaktas\, kuris dieną ir naktį klausosi šių palankių temų apie Viešpatį iš kito atsidavusiojo lūpų\, bus pakylėtas į Viešpaties planetą ir gyvens ten dešimt milijonų kalpų. Ir tas\, kuris išgirsta nors vieną sakinį apie Ekadašio šlovę\, yra išlaisvinamas nuo reakcijų už tokias nuodėmes kaip brahmano nužudymas. Dėl to nėra jokių abejonių. Visą amžinybę nebus geresnio būdo garbinti Viešpatį Višnu nei pasninkavimas Ekadašio dieną.” \nTaip baigiasi pasakojimas apie Margaširša-krišna Ekadašio arba Utpana Ekadašio šlovę iš „Bhavišja-utara Puranos”.
URL:http://www.gokula.lt/renginys/utpana-ekadasis-3/
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:http://www.gokula.lt/wp-content/uploads/2022/04/default.jpg
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;VALUE=DATE:20261220
DTEND;VALUE=DATE:20261221
DTSTAMP:20261019T015826
CREATED:20251127T151211Z
LAST-MODIFIED:20251127T151211Z
UID:3487-1797724800-1797811199@www.gokula.lt
SUMMARY:Gita Džajanti ir Mokšada Ekadašis
DESCRIPTION:Mokšada Ekadašis yra labai ypatingas Ekadašis dviem aspektais – tai palanki diena\, kai Viešpats Šri Krišna išsakė „Šrimad Bhagavad Gitą“ Ardžunai Kurukšetros mūšio lauke\, vietoje\, kuri dabar žinoma kaip Džjotiša tirtha. Kiekvieną\, kuris šią dieną padovanoja „Bhagavad Gitą“ to vertam žmogui\, Šri Krišnos Bhagavano gausiai apipila palaiminimais.\nSenovinė Mokšada Ekadašio istorija iš „Brahmanda Puranos“:\nJudhišthira Maharadža pasakė: „O Višnu\, visa ko valdove\, o trijų pasaulių džiaugsme\, o visos Visatos Viešpatie\, o pasaulio kūrėjau\, o seniausia asmenybe\, o geriausia iš visų būtybių\, pagarbiausiai lenkiuosi Tau. „O viešpačių Viešpatie\, visų gyvųjų būtybių labui maloniai atsakyki į man kylančius klausimus. Kaip vadinasi Ekadašis\, kuris įvyksta per Margaširos mėnesio šviesiąsias dvi savaites (lapkričio–gruodžio mėn.) ir pašalina visas nuodėmes? Kaip tinkamai jo laikytis ir kuri Dievybė yra garbinama tą švenčiausią dieną? O mano Viešpatie\, prašau\, paaiškink man visa tai.“ \nViešpats Šri Krišna atsakė: „O brangusis Judhišthira\, tavo kreipimasis pats savaime yra labai palankus ir atneš tau šlovę. Kaip aš anksčiau tau jau paaiškinau apie brangiausią Utpana Maha-Dvadašį\, kuris vyksta tamsiuoju Margaširos mėnesio laikotarpiu\, dieną\, kai Ekadaši-devi pasirodė iš Mano kūno\, kad nužudytų demoną Murą\, ir kuri yra naudinga viskam\, kas gyva ir negyva trijuose pasauliuose – todėl dabar papasakosiu tau ir apie šį šviesiosios Margaširšos mėnesio dalies Ekadašį. Šis Ekadašis garsėja kaip Mokšada\, nes jis apvalo ištikimą bhaktą nuo visų nuodėmingų reakcijų ir dovanoja jam išlaisvinimą. Garbinama šios palankios dienos Dievybė yra Viešpats Damodara. Jį reikia garbinti su smilkalais\, ghi lempa\, kvepiančiomis gėlėmis ir Tulasi manjarėmis (pumpurėliais). \nGeriausias iš šventųjų karalių\, prašau\, paklausyki\, kaip aš papasakosiu senąją palankią šio nuostabaus Ekadašio istoriją. Tiesiog išgirdęs šią istoriją\, žmogus gali pasiekti tuos pačius nuopelnus kaip atlikęs žirgo aukojimą. Šie nuopelnai tokie galingi\, kad juos gavusio žmogaus protėviai\, motina\, sūnūs ir kiti giminaičiai\, patekę į pragarą\, gali apsisukti ir eiti į dangaus karalystę. Vien dėl to\, karaliau\, turėtum su užsidegimu klausytis šio pasakojimo. \nKažkada buvo gražus miestas\, Čampaka-nagara\, kurį puošė atsidavę vaišnavai. Ten geriausias iš šventųjų karalių Maharadžas Vaikhanasa valdė savo pavaldinius taip\, tarsi jie būtų jo paties brangūs sūnūs ir dukterys. Visi brahmanai toje sostinėje buvo keturių rūšių Vedų žinių žinovai. Karalius\, tinkamai valdydamas\, vieną naktį susapnavo sapną\, kuriame jo tėvas patyrė pragariškus kankinimus vienoje iš pragarinių planetų\, kurias valdė Jamaradža. Karalius buvo apimtas užuojautos tėvui ir liejo ašaras. Kitą rytą Maharadžas Vaikhanasa nupasakojo tai\, ką matė sapne\, savo du kartus gimusių mokytų brahmanų tarybai. \n„O brahmanai\, – kreipėsi į juos karalius\, – praeitą naktį sapne mačiau savo tėvą kenčiantį pragariškoje planetoje. Jis šaukė iš sielvarto: „Sūnau\, prašau\, išgelbėk mane nuo šios pragariškos kančios!“ Dabar nerandu ramybės ir net ši graži karalystė man tapo nepakeliama. Net mano žirgai\, drambliai\, vežimai ir didžiulis turtas mano lobyne\, kuris anksčiau teikdavo tiek daug malonumo\, man neteikia jokio džiaugsmo. Viskas\, o geriausi brahmanai\, net mano žmona ir sūnūs\, tapo nelaimės šaltiniu nuo tada\, kai pamačiau savo tėvą kenčiantį tuos pragariškus kankinimus. Kur aš galiu eiti ir ką daryti\, o brahmanai\, kad palengvinčiau šį vargą? Mano kūnas dega iš baimės ir liūdesio! Prašau\, pasakykite man\, kokia labdara\, koks pasninko būdas\, koks griežtumas ar kokia gili meditacija ir kokiai Dievybei atlikta tarnystė gali padėti išlaisvinti mano tėvą iš tos agonijos ir padovanoti mano protėviams išvadavimą. O geriausias iš brahmanų\, kokia nauda iš galingo sūnaus\, jei jo tėvas turi kentėti pragariškoje planetoje? Iš tikrųjų\, tokio sūnaus gyvybė jam ir jo protėviams yra visiškai nenaudinga.“ \nDu kartus gimę brahmanai atsakė: „O karaliau\, netoli nuo čia esančiame kalnuotame miške yra ašramas\, kuriame gyvena didis šventasis Parvata Munis. Nueik pas jį\, nes jis yra tri-kala-gjanis (jis žino praeitį\, dabartį ir ateitį) ir tikrai gali padėti jums išsivaduoti iš kančios.“ \nIšgirdęs šį patarimą\, sunerimęs karalius nedelsdamas leidosi kelionėn į garsiojo išminčiaus Parvata Munio ašramą. Ašramas iš tiesų buvo labai didelis ir jame gyveno daug mokytų išminčių\, giedančių šventas keturių Vedų (Rig\, Jažur\, Sama ir Atharva) giesmes. Artėdamas prie šventojo ašramo\, karalius pamatė Parvatą Munį\, sėdintį tarp susibūrusių išminčių\, pasipuošusį šimtais tilakų (iš visų įgaliotų sampradajų)\, tarsi būtų Brahma ar Vjasa. Maharadžas Vaikhanasa nuolankiai nusilenkė muniui\, nulenkdamas galvą ir visą savo kūną prieš jį. Po to\, karaliui taip pat atsisėdus tarp susirinkusių išminčių\, Parvata Munis pasiteiravo jo apie septynių jo didžiules karalystės dalis (ministrus\, iždą\, karines pajėgas\, sąjungininkus\, brahmanus\, aukojamos aukas ir pavaldinių poreikius). Munis taip pat paklausė jo\, ar jo karalystėje nėra rūpesčių ir ar visi taikūs\, laimingi ir patenkinti. Į šiuos klausimus karalius atsakė: „Dėl tavo gailestingumo\, šlovingasis ir didysis išminčiau\, visos septynios mano karalystės dalys laikosi puikiai. Tačiau neseniai iškilo problema ir aš atėjau pas tave\, o brahmane\, paprašyti pagalbos ir patarimo\, nes esi tikrai išmintingas.“ \nTuomet Parvata Munis\, geriausias iš visų išminčių\, užsimerkė ir apmąstė karaliaus praeitį\, dabartį ir ateitį. Po kelių akimirkų jis atsimerkė ir pasakė: „Tavo tėvas kenčia dėl didelės nuodėmės padarinių. Sužinojau\, kas tai yra. Ankstesniame gyvenime jis ginčijosi su žmona ir per prievartą mėgavosi ja seksualiai menstruacijų metu. Ji bandė priešintis jam ir net šaukė: „Kas nors\, prašau\, gelbėkite mane! Prašau\, o vyre\, nenutrauk mano ciklo taip!“ Vis dėlto jis nesustojo ir nepaliko jos ramybėje. Būtent dėl ​​šios sunkios nuodėmės jūsų tėvas dabar pateko į tokią pragarišką kančios būklę.“ \nKaralius Vaikhanasa tada pasakė: „O geriausias tarp išminčių\, kokiu pasninku ar labdaringu veiksmu galiu išvaduoti savo brangųjį tėvą iš tokios būklės? Prašau\, pasakyki man\, kaip galiu palengvinti ir pašalinti jo nuodėmingų reakcijų naštą\, kuri yra didžiulė kliūtis jo progresui link galutinio išlaisvinimo (išsigelbėjimo – išsivadavimo – grįžimo namo). Parvata Munis atsakė: „Šviesiuoju Margaširos mėnesio metu vyksta Ekadašis\, vadinamas Mokšada. Jei griežtai laikysies šio šventojo Ekadašio visiškai pasninkaudamas ir tuos nuopelnus\, pasiektus šiuo pasninku\, atiduosi tiesiogiai savo kenčiančiam tėvui\, jis bus išlaisvintas iš savo skausmo ir akimirksniu išvaduotas.“ \nTai išgirdęs\, Maharadžas Vaikhanasa nuoširdžiai padėkojo didžiajam išminčiui ir grįžo į savo rūmus atlikti savo vratos (griežtos apeigos). O Judhišthira\, kai pagaliau atėjo šviesioji Margaširos mėnesio dalis\, Maharadžas Vaikhanasa ištikimai laukė Ekadašio tithos. Tada jis kruopščiai ir su visišku tikėjimu laikėsi Ekadašio pasninko su žmona\, vaikais ir kitais giminaičiais. Šio pasninko nuopelnus jis pareigingai paskyrė savo tėvui\, o atliekant šią auką\, devai\, kurie žvelgė iš už debesų danguje bėrė gražius gėlių žiedlapius. Karaliaus tėvą pusdievių pasiuntiniai (devai) pagyrė ir palydėjo į dangaus planetas. Prasilenkdamas su sūnumi\, keliaujant iš žemutinių į aukštesniasias planetas\, tėvas tarė karaliui: ‘Mano brangus sūnau\, tegul tave lydi sėkmė!’ Pagaliau jis pasiekė dangiškąją karalystę\, kur su naujai įgytais nuopelnais vėl gali atlikti atsidavimo tarnystę Krišnai arba Višnu ir galiausiai grįžti namo pas Dievą. \nO Pandu sūnau\, kas visada taip griežtai laikosi šventojo Mokšada Ekadašio\, paisydamas nustatytų taisyklių ir nuostatų\, pasiekia visišką išsivadavimą po mirties. Nėra geresnės pasninko dienos už šį Margaširšos mėnesio šviesiosios dalies Ekadašį\, O Judhišthira\, nes tai krištolo skaidrumo diena\, nesutepta nuodėmės. Kas ištikimai laikosi Ekadašio pasninko\, kuris yra tarsi čintamani (brangakmenis\, išpildantis visus troškimus)\, įgyja ypatingų nuopelnų\, kuriuos labai sunku išmatuoti\, nes ši diena gali pakelti žmogų iš pragaro į dangaus planetas\, o tą\, kuris laikosi Ekadašio savo dvasinės naudos labui\, tai pakylėja link Dievo karalystės ir leidžia niekada nebegrįžti į šį materialų pasaulį. \nTaip baigiasi pasakojimas apie Margaširša-šukla Ekadašio arba Mokšada Ekadašio šlovę iš „Brahmanda Puranos“.
URL:http://www.gokula.lt/renginys/gita-dzajanti-ir-moksada-ekadasis/
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:http://www.gokula.lt/wp-content/uploads/2022/12/mokshada-ekadashi-hindu-fes.jpg
END:VEVENT
END:VCALENDAR