BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//Naujoji Gokula - ECPv6.6.4//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-ORIGINAL-URL:http://www.gokula.lt
X-WR-CALDESC:Naujoji Gokula renginiai
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Helsinki
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20260329T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20261025T010000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;VALUE=DATE:20260711
DTEND;VALUE=DATE:20260712
DTSTAMP:20261017T104656
CREATED:20251125T203952Z
LAST-MODIFIED:20251125T203952Z
UID:3419-1783728000-1783814399@www.gokula.lt
SUMMARY:Jogini Ekadašis
DESCRIPTION:Judhišthira Maharadža pasakė: „O Aukščiausiasis Viešpatie\, aš išgirdau apie Nirdžala Ekadašio\, kuris vyksta Džještos mėnesį (gegužės–birželio mėn.) pilnėjant mėnuliui\, šlovę. Dabar noriu išgirsti iš tavęs apie Šudha Ekadašį\, kuris vyksta Ašadhos mėnesį dylant mėnuliui (birželis – liepa). Prašau nupasakok man visa tai išsamiai\, O demono Madhu žudike (Madhusūdana).“\nTada Aukščiausiasis Viešpats Šri Krišna atsakė: „O karaliau\, aš tikrai papasakosiu apie geriausią pasninko dieną\, Ekadašį\, kuris vyksta tamsiuoju Ašados mėnesio laikotarpiu. Žinomas kaip Jogini Ekadašis\, jis pašalina visas nuodėmingas reakcijas ir apdovanoja aukščiausiu išsivadavimu. O geriausias iš karalių\, šis Ekadašis išlaisvina žmones\, kurie skęsta didžiuliame materialios egzistencijos vandenyne\, ir perkelia juos į dvasinio pasaulio krantą. Visuose trijuose pasauliuose jis yra pagrindinis iš visų šventų pasninko dienų. Dabar atskleisiu tau šią tiesą\, papasakodamas istoriją\, pateiktą Puranose. \nAlakapurio karalius – Kuvera\, devų (pusdievių) iždininkas – buvo tvirtas Viešpaties Šivos bhaktas. Jis pasamdė tarną Hemamalį kaip asmeninį sodininką. Hemamalį\, kuris\, kaip ir Kuvera\, buvo jakšas\, labai geidulingai traukė jo daili žmona Svarupavati\, kuri turėjo dideles\, kerinčias akis. Hemamalio pareiga buvo kasdien aplankyti Manasarovos ežerą ir savo šeimininkui Kuverai parnešti gėlių\, kurias šis galėtų panaudoti pudžos aukojimui Viešpačiui Šivai. Vieną dieną\, nuskynęs gėles\, Hemamalis nuėjo pas žmoną\, užuot grįžęs tiesiai pas šeimininką ir atlikęs savo pareigą atnešdamas gėlių pudžai. Pasinėręs į kūniškos prigimties meilės reikalus su žmona\, jis pamiršo grįžti į Kuveros buveinę. O karaliau\, kol Hemamalis mėgavosi su žmona\, Kuvera savo rūmuose pradėjo garbinti Viešpatį Šivą ir netrukus sužinojo\, kad vidurdienio pudžoje nėra paruoštų gėlių. Trūksta tokio svarbaus daikto (upačaros)\, kas dar labiau supykdė didįjį Košad-yaksha (devų iždininką) ir šis paklausė jakšų pasiuntinio: „Kodėl nešvariaširdis Hemamalis neatėjo su kasdieniu gėlių siūlimu? Eikite\, sužinokite tikslią priežastį ir praneškite man asmeniškai\, ką sužinosite. Jakša grįžo ir pasakė Kuverai: „O brangusis valdove\, Hemamalis pasimetė laisvai mėgaudamasis santykiavimu su savo žmona“. \n„Kuvera tai išgirdęs labai supyko ir iš karto pasikvietė prieš save nuolankų Hemamalį. Žinodamas\, kad jis buvo apgailėtinas ir niūriai atlikęs savo pareigas ir buvo pagautas medituojantis į žmonos kūną\, Hemamalis labai išsigandęs priėjo prie šeimininko. Sodininkas pirmiausia nusilenkė ir atsistojo prieš savo valdovą\, kurio akys buvo paraudusios iš pykčio\, o lūpos drebėjo iš įniršio. Taip įsiutęs Kuvera sušuko Hemamaliui: „O\, nuodėmingasis niekše! O religinių principų naikintojau! Devai! Todėl prakeikiu tave\, kad sirgtumei baltaisiais raupsais ir atsiskirtum nuo savo mylimos žmonos! Tau pelnytai priklauso tik didelės kančios! O žemas kvaily\, tučtuojau palik šią vietą ir keliauk kentėti į žemesnes planetas!“ \n„Ir taip Hemamalis iš karto krito iš malonės Alakapūryje ir susirgo siaubinga baltųjų raupsų liga. Jis pabudo tankiame ir baugiame miške\, kur nebuvo nei valgyti\, nei gerti. Taip jis leido savo dienas varge\, negalėdamas miegoti naktimis dėl skausmo. Jis kentėjo ir žiemos\, ir vasaros sezonu\, bet ir toliau su tikėjimu garbino patį valdovą Šivą\, todėl jo sąmonė išliko grynai fiksuota ir stabili. Nors ir apimtas didelės nuodėmės ir su ja susijusių reakcijų\, jis dėl savo pamaldumo prisiminė savo praeitą gyvenimą. \nKurį laiką praklajojęs šen bei ten\, po kalnus ir lygumas\, Hemamalis galiausiai pateko į didžiules Himalajų kalnų grandines. Ten jam teko nuostabi laimė susisiekti su didžiąja šventąja siela Markandėja Rišiu\, geriausiu iš asketų\, kurių gyvenimo trukmė\, kaip teigiama\, tęsiasi iki septynių Brahmos dienų. \nMarkandėja Rišis sėdėjo taikiai prie savo Ašramo\, švytėdamas tarsi Brahma. Hemamalis\, jausdamasis labai nuodėmingas\, atsistojo atokiau nuo nuostabaus išminčiaus ir nuolankiai nusilenkė jam bei pradėjo melstis. Visada besidomintis kitų gerove\, Markandėja Rišis pamatė raupsuotąjį ir pasišaukė jį: „O tu\, kokius nuodėmingus darbus padarei\, kad užsidirbtum šią siaubingą kančią?“ \nTai išgirdęs\, Hemamalis skausmingai ir susigėdęs atsakė: „Gerbiamasis pone\, aš esu šeimininko Kuveros tarnas jakšas\, mano vardas – Hemamalis. Mano kasdienė tarnystė buvo nuskinti gėles iš Manasarovos ežero\, kad mano šeimininkas galėtų pagarbinti Viešpatį Šivą\, bet vieną dieną buvau aplaidus ir pavėlavau nunešti auką\, nes mane apėmė geidulinga aistra mėgautis kūniškais malonumais su žmona. Kai šeimininkas sužinojo\, kodėl vėluoju\, jis iš didelio pykčio mane prakeikė būti tokiu\, kokį dabar matai. Taigi dabar aš netekau savo namų\, žmonos ir tarnybos. Bet\, laimei\, aš aplankiau tave ir dabar tikiuosi sulaukti palaiminimo iš tavęs\, nes žinau\, kad tokie bhaktos kaip tu yra tokie pat gailestingi kaip Aukščiausiasis Viešpats (Bhakta Vatsala) ir visada rūpinasi kitais savo širdyse. Tokia jų – tavo – prigimtis. O geriausias iš išminčių\, prašau\, padėk man!“ \nMinkštaširdis Markandėja Rišis atsakė: „Tu man išsakei tiesą\, todėl aš tau papasakosiu apie pasninko dieną\, kuri tau bus labai naudinga. Jei pasninkausi per Ekadašį\, kuris bus Ašados mėnesį dylant mėnuliui\, tu tikrai išsivaduosi iš šio baisaus prakeikimo“. \nHemamalis krito ant žemės iš didžiulio dėkingumo ir vėl ir vėl nuolankiai nusilenkė. Bet Markandėja Rišis pakėlė vargšą Hemamalį ant kojų\, pripildydamas jį neapsakomos laimės. \nTaigi\, kaip jam nurodė išminčius\, Hemamalis pareigingai laikėsi Ekadašio pasninko ir dėl to vėl tapo šauniu Jakša. Tada grįžo namo\, kur labai laimingai gyveno su žmona.“ \nViešpats Šri Krišna padarė išvadą: „Taigi\, aiškiai matai\, o Judhišthira\, kad Jogini Ekadašio pasninkas yra labai galingas ir palankus. Visus nuopelnus\, įgyjamus pamaitinus aštuoniasdešimt aštuonis tūkstančius brahmanų\, taip pat gauna tas\, kas tiesiog griežtai laikosi Jogini Ekadašio pasninko. Tam\, kuris pasninkauja per šį šventą Ekadašį\, ji (Ekadaši Devi) sunaikina daugybę praeities nuodėmingų reakcijų ir padaro jį dorybingiausiu. Taigi\, karaliau\, paaiškinau tau Jogini Ekadašio tyrumą. \nTaip baigiasi pasakojimas apie Ašadha-krišna Ekadašio arba Jogini Ekadašio šlovę iš „Brahma-vaivarta Puranos“.
URL:http://www.gokula.lt/renginys/jogini-ekadasis-5/
ATTACH;FMTTYPE=image/webp:http://www.gokula.lt/wp-content/uploads/2022/05/Yogini_Ekadashi_Vrat_2021_date_and_significance.webp
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;VALUE=DATE:20260725
DTEND;VALUE=DATE:20260726
DTSTAMP:20261017T104656
CREATED:20251125T210543Z
LAST-MODIFIED:20251126T193819Z
UID:3425-1784937600-1785023999@www.gokula.lt
SUMMARY:Šajana Ekadašis
DESCRIPTION:Šventasis karalius Judhišthira Maharadža paklausė: „O Kešava\, kaip vadinasi tas Ekadašis\, kuris įvyksta Ašados mėnesį (birželis – liepa) dylant mėnuliui? Kas yra garbintina šios palankios dienos Dievybė ir koks yra procesas? Viešpats Šri Krišna atsakė: „O\, šios Žemės planetos prižiūrėtojau\, Aš su malonumu papasakosiu tau nuostabų istorinį įvykį\, kurį Viešpats Brahma kadaise papasakojo savo sūnui Naradai Muniui.\nVieną dieną Narada Munis paklausė savo tėvo\, kaip ir tu dabar paklausei Manęs: „Kaip vadinasi Ekadašis\, kuris ateina per šviesiąją Ašados mėnesio dalį? Pasakykite man\, kaip turėčiau laikytis šio Ekadašio ir taip patenkinti Aukščiausiajį Viešpatį\, Šri Višnu.“ \nViešpats Brahma atsakė: „O didis šventasis oratoriau\, o geriausias iš visų išminčių\, o tyriausias Viešpaties Višnu bhakta\, tavo klausimas\, kaip įprasta\, naudingas visai žmonijai. Šiame ar bet kuriame kitame pasaulyje nėra nieko geresnio už Ekadašį\, Viešpaties Šri Hari dieną. Jis panaikina net baisiausias nuodėmes\, jei tinkamai jo laikomasi. Dėl šios priežasties aš tau papasakosiu apie Ašadha-šukla Ekadašį. \nPasninkas šio Ekadašio metu išvalo visas nuodėmes ir išpildo visus troškimus. Todėl tas\, kuris nepaiso šios šventos pasninko dienos\, yra puikus kandidatas patekti į pragarą. Ašadha-šukla Ekadašis taip pat žinomas kaip Padma Ekadašis. Šią dieną reikia pasninkauti vien tam\, kad patenkintum Aukščiausiajį Viešpatį Hrišikešą\, jausmų valdovą. Atidžiai klausyk\, o Narada\, kaip aš tau papasakosiu apie šventraščiuose aprašytą nuostabų istorinį įvykį\, susijusį su šiuo Ekadašiu. Vien tik šio pasakojimo klausymasis sunaikina visas nuodėmes ir visas kliūtis kelyje į dvasinį tobulumą. \nO\, sūnau\, kažkada Surja Vamšoje (Saulės dinastijoje) buvo šventasis karalius\, kurio vardas buvo Mandhata. Jis visada pasisakė už tiesą\, todėl buvo paskirtas imperatoriumi. Jis rūpinosi savo pavaldiniais taip\, tarsi jie būtų jo paties šeimos nariai ir vaikai. Dėl jo pamaldumo ir didelio religingumo visoje jo karalystėje nebuvo nei maro\, nei sausros\, nei jokios ligos. Visi jo pavaldiniai ne tik neturėjo jokių bėdų\, bet ir buvo labai turtingi. Paties karaliaus ižde nebuvo jokių neteisėtai gautų pinigų\, todėl jis laimingai valdė daugelį metų. \nTačiau kartą dėl kažkokios nuodėmės jo karalystėje trejus metus tvyrojo sausra. Pavaldinius taip pat kankino badas. Dėl grūdų trūkumo jie negalėjo atlikti nustatytų Vedų aukų\, aukoti gritos (ghi) savo protėviams ir pusdieviams\, užsiimti ritualiniu garbinimu ar net studijuoti Vedų šventraščių. Galiausiai jie visi gausiai susirinko pas savo mylimą karalių ir kreipėsi į jį taip: „O karaliau\, tu visada rūpiniesi mūsų gerove\, todėl dabar nuolankiai prašome tavo pagalbos. Visiems ir viskam šiame pasaulyje reikia vandens. Be vandens beveik viskas tampa nenaudinga arba miršta. Vedos vandenį vadina nara\, o kadangi Aukščiausiasis Dievo Asmuo miega ant vandens\, kitas jo vardas yra Narajana. Dievas Pats įsikuria ant vandens ir ten ilsisi. \nSakoma\, kad be vandens negali egzistuoti trys dalykai: perlai\, žmonės ir miltai. Esminė perlo savybė yra jo blizgesys\, ją jis įgauna dėl vandens. Žmogaus esmė yra jo sėkla\, kurios pagrindinė sudedamoji dalis yra vanduo. Taip pat be vandens iš miltų negalima pagaminti tešlos\, kurią būtų galima iškepti kaip duoną\, pasiūlyti ir valgyti. Kartais vanduo vadinamas jala-narajana\, Aukščiausiuoju Viešpačiu šios gyvybę palaikančios medžiagos – vandens – pavidalu. \nSavo pavidalu kaip debesys\, Aukščiausiasis Viešpats yra visame danguje ir lieja lietų\, kurie leidžia augti grūdams\, palaikantiems kiekvieną gyvą būtybę. O karaliau\, dėl didžiulės sausros labai trūksta vertingų grūdų\, todėl mes visi nelaimingi\, o gyventojų skaičius mažėja\, nes žmonės miršta arba palieka jūsų karalystę. O geriausias valdove žemėje\, prašau\, išspręsk šią problemą ir grąžink mus į taiką ir klestėjimą.“ \nKaralius atsakė: „Tu kalbi tiesą\, nes grūdai yra kaip Brahmanas\, Absoliuti Tiesa\, kuri gyvena tuose grūduose ir taip palaiko visas būtybes. Iš tiesų\, grūdai palaiko viso pasaulio gyvybę. Kodėl dabar mūsų karalystėje siaubinga sausra? Šventraščiuose ši tema labai nuodugniai aptariama. Jei karalius (ar šalies vadovas) yra nereligingas\, kenčia ir jis\, ir jo pavaldiniai. Ilgai mąsčiau\, kokia gali būti mūsų problemos priežastis\, tačiau kiek besigilinu į savo praeitį ir dabartinį charakterį\, galiu nuoširdžiai pasakyti\, kad nuodėmės nerandu. Vis dėlto\, visų pavaldinių labui\, pasistengsiu ištaisyti situaciją.“ \nTaip galvodamas karalius Mandhata surinko savo kariuomenę ir palydą\, nusilenkė man ir išėjo į mišką. Jis klajojo per ašramus ieškodamas didžių išminčių ir teiraudamasis\, kaip išspręsti krizę jo karalystėje. Pagaliau jis aptiko kito mano sūnaus – Angiros Munio – ašramą. Jo švytėjimas sklido visomis kryptimis. Vienumoje sėdintis Angira priminė Brahmą. Karalius Mandhata labai apsidžiaugė pamatęs išaukštintą išminčių\, kuris visiškai kontroliavo savo jausmus. Karalius nedelsdamas nulipo nuo žirgo ir pagarbiai nusilenkė prie Angiros Munio lotoso pėdų. Tada karalius suglaudė delnus ir meldė Munio palaiminimo. Ši šventa asmenybė atsilygino palaimindama karalių šventomis mantromis. Tuomet karalius paklausė išminčiaus apie septynių jo karalystės sričių gerovę. \nSeptynios karaliaus valdžios sritys yra:\n1. pats karalius;\n2. ministrai;\n3. iždas;\n4. karinės pajėgos;\n5. sąjungininkai;\n6. brahmanai;\n7. karalystėje atliekamos aukos ir jo globojamų pavaldinių poreikiai. \n„Papasakojęs išminčiui\, kaip veikia septynios jo valdžios sritys\, karalius Mandhata paklausė išminčiaus apie jo paties situaciją ir ar jis laimingas. Tada Angira Munis paklausė karaliaus\, kodėl jis leidosi į tokią sunkią kelionę per mišką. Karalius papasakojo apie kančią\, su kuria susiduria jo karalystė. Karalius pasakė: „O didysis išminčiau\, aš valdau ir palaikau savo karalystę\, laikydamasis Vedų nurodymų\, todėl nežinau sausros priežasties. Kreipiausi į tave pagalbos\, norėdamas išspręsti šią mįslę. Prašau\, padėk man išvaduoti savo pavaldinius nuo kančios.“ \nAngira Rišis atsakė karaliui: „Dabartinis amžius\, Satja juga\, yra geriausias iš visų amžių\, nes šiame amžiuje Dharma stovi ant visų keturių kojų (tiesa\, asketiškumas\, gailestingumas ir švara). Šiame amžiuje visi gerbia brahmanus kaip aukščiausius visuomenės narius. Be to\, kiekvienas atlieka savo paskirtas pareigas\, ir tik du kartus gimę brahmanai gali atlikti Vedų askezes ir apeigas. Nors standartas toks\, o liūte tarp karalių\, yra vienas šudra (neinicijuotas\, neapmokytas žmogus)\, kuris neteisėtai atlieka askezės ir atgailos apeigas jūsų karalystėje. Štai kodėl jūsų žemėje nelyja. Todėl turėtumėte nubausti šį darbininką mirtimi\, nes taip pašalinsite jo veiksmų sukeltą taršą ir sugrąžinsite ramybę savo pavaldiniams.“ \nTada karalius suabejojo: „Kaip aš galiu nužudyti neįžeidų askezių ir aukų vykdytoją? Prašau\, duok man kokį nors dvasinį sprendimą.“ Tada didysis išminčius Angira Munis tarė: „O karaliau\, tu turėtum laikytis pasninko per Ekadašį\, kuris įvyksta Ašados mėnesį dylant mėnuliui. Ši palanki diena pavadinta Padma Ekadašis ir dėl jo įtakos gausūs lietūs\, taigi ir grūdai bei kiti maisto produktai tikrai sugrįš į jūsų karalystę. Šis Ekadašis dovanoja tobulumą ištikimai jo besilaikantiems\, pašalina visus blogus elementus ir sunaikina visas kliūtis kelyje į tobulumą. O karaliau\, tu\, tavo artimieji ir pavaldiniai turėtumėte laikytis šio šventojo Ekadašio pasninko. Tada viskas jūsų karalystėje neabejotinai grįš į įprastas vėžes.“ \nIšgirdęs šiuos žodžius\, karalius nusilenkė ir grįžo į savo rūmus. Kai atėjo Padma Ekadašio diena\, karalius Mandhata subūrė visus brahmanus\, kšatrijus\, vaišius ir šudras savo karalystėje ir nurodė jiems griežtai laikytis šios svarbios pasninko dienos. Po to\, kai jie tai padarė\, pasipylė lietus\, kaip išminčius ir numatė\, ir laikui bėgant karalystė sulaukė gausaus javų derliaus. Aukščiausiojo Viešpaties Hrišikešos\, juslių valdovo\, malone visi karaliaus Mandhatos pavaldiniai tapo nepaprastai laimingi ir klestėjo. \nTodėl\, o Narada\, kiekvienas turėtų labai griežtai laikytis šio Ekadašio pasninko\, nes jis ištikimam bhaktui suteikia visokeriopą laimę ir galutinį išsivadavimą. Viešpats Šri Krišna padarė išvadą: „Mano brangusis Judhišthira\, Padma Ekadašis yra toks galingas\, kad tas\, kuris tiesiog skaito ar klausosi apie jo šlovę\, visiškai išsilaisvina nuo nuodėmių. O Pandava\, tas\, kuris nori mane patenkinti\, turėtų griežtai laikytis šio Ekadašio\, kuris taip pat žinomas kaip Deva-sajani Ekadašis. Deva-sajani arba Višnu-sajani nurodo dieną\, kai Viešpats Višnu eina miegoti su visais devais (pusdieviais). Sakoma\, kad po šios dienos negalima atlikti jokių naujų palankių ceremonijų iki Devotani Ekadašio (Haribodhini (Probodhini) Devothani (Uthana) Ekadašio)\, kuris vyksta Kartikos mėnesį (spalio – lapkričio mėn.)\, nes miegantys devai (pusdieviai) negali būti pakviesti į aukojimo areną ir dėl to\, kad Saulė keliauja pietine kryptimi ( Dakšinajanam).“ Viešpats Šri Krišna tęsė: „O liūte tarp karalių\, Judhišthira Maharadža\, kas nori išsivaduoti\, turėtų reguliariai laikytis pasninko per šį Ekadašį\, kuris taip pat yra diena\, kai prasideda Čaturmasjos pasninkas.“ \nTaip baigiasi pasakojimas apie Ašadha-šukla Ekadašį – dar žinomą kaip Padma Ekadašis arba Deva-sajani Ekadašis – šlovę iš „Bhavišja-utara Puranos“.
URL:http://www.gokula.lt/renginys/sajana-ekadasis-4/
ATTACH;FMTTYPE=image/webp:http://www.gokula.lt/wp-content/uploads/2022/05/padma-ekadashi.webp
END:VEVENT
END:VCALENDAR